Alternatyvus startuolio finansavimas
Pirmiausia akcentuočiau, kad startuolio statusas yra pranašumas siekiant pritraukti finansavimą, kadangi greta tradicinių finansavimo priemonių atsiranda ir papildomų, kuriomis gali naudotis tik pradedantieji.
Pirmiausia reikia įvertinti vidinius resursus, tai – nepaskirstytas pelnas, apyvartinių lėšų griežta priežiūra ir mažinimas (tai labiau būdinga ilgą laiką veikiančioms įmonėms). Žinoma, šie būdai greičiausiai nebus sėkmingi, juk verslo pradžioje pelnas ilgą laiką būna skiriamas tolimesnėms investicijoms. Dar viena priemonė be išorės įsikišimo – akcininkų skolos finansavimas paskola ar obligacijomis. Tokiu atveju didėja startuolio skola, priešingai nei nuosavybės finansavimo atvejais, kai lėšos įnešamos į įstatinį kapitalą.
Startuolių vadovų apklausos rodo, kad patraukliausias finansavimas vis dėlto yra nuosavas kapitalas, antroje vietoje – banko paskola. Kiti pradedančiojo verslo finansavimo šaltiniai – rizikos kapitalas (investuojama į didelį augimo potencialią turinčias įmones, dažniausiai įgyjamos naujos emisijos akcijos arba konvertuojamosios obligacijos; paprastai investicijos siekia 1–3 mln. eurų, o finansavimo trukmė numatoma 3–6 metams), verslo angelai (dažniausiai investuoja tik dalį kapitalo ir aktyviau į tuos verslus, kur reikia pritaikyti pačių išbandytą verslo valdymo modelį), paskolos garantija, Europos Sąjungos fondai, sutelktinis finansavimas (bendruomenės nariai investuoja po nedidelę sumą ir suteikia galimybę projektų vystytojams sukaupti reikalingų lėšų; deja, šiuo metu Lietuvoje sutelktiniam finansavimui vis dar nėra reikalingo įstatyminio reglamentavimo). Tam tikra finansavimo forma galėtų būti laikomi ir verslo inkubatoriai (įmonė ar mokslo įstaiga, leidžianti startuoliui įvairiose verslo stadijose naudotis savo inventoriumi, laboratorijomis, biuro erdve, konsultavimu, rinkodaros paslaugomis ir kt.) bei VšĮ „Versli Lietuva“ pagalba.
