Erzina ne MMA dydis, o nuolatinis kitimas
MMA per pastaruosius dvejus metus jau buvo padidintas tris kartus, netrukus laukia ir ketvirtasis – nuo 2016 m. sausio jis sieks 350 Eur.
Kuo daugiau darbuotojų įmonėse gauna minimalų atlyginimą, tuo didesni finansiniai iššūkiai verslo laukia. Tačiau, kaip teigia patys verslininkai, labiau vargina ne pats jo didėjimas, o pernelyg dažnas keitimas, nes tai apsunkina verslo planavimą, kelerių metų biudžetų sudarymą.
Sunku planuoti
Rima Brinienė, Vilniaus UAB „Gusto namai“, valdančios 3 blynines, generalinė direktorė, neslepia, kad MMA kėlimas jos vadovaujamai įmonei yra didelis smūgis.
„Maždaug 60 žmonių mūsų įmonėje dirba už minimalų atlyginimą ir dar gauna arbatpinigių iš klientų. Natūralu, kad mums kiekvienas padidėjimas labai sunkus. Tai reiškia, kad kiekvieną mėnesį darbo užmokesčiui turime skirti papildomus 3.000 Eur, užuot investavę į įrangos atnaujinimą ir pan.“, – dėsto p. Brinienė.
Kitas dalykas, kurį reiktų pabrėžti, anot jos, yra apsunkintas finansų planavimas, nes MMA keičiasi pernelyg dažnai.
„Mes sudarome planus trejiems metams į priekį. Natūralu, kad nuolatiniai pokyčiai neleidžia normaliai planuoti verslo. Keistai tokia situacija atrodo ir mūsų akcininkams suomiams, jie stebisi nuolatiniais pokyčiais“, – dėsto verslininkė.
Minimumo nemoka
Kita vertus, ne visos įmonės dėl MMA didėjimo suka galvą. Tos, kurios savo darbuotojams minimumo nemoka, sako, kad problemos tik minimalios – kiek daugiau darbo direktoriams, buhalteriams.
Juozas Beliauskas, Alytaus UAB „Kostila“ direktorius, sako, kad jo įmonėje niekas neišgyvena dėl didėjančio minimalaus darbo užmokesčio, ir spėja, kad tai labiau paveiks pačias smulkiausias įmones.
„Ir valytojos mūsų įmonėje gauna didesnį nei minimalų atlyginimą. Tokių algų nėra jau seniai, tad labai didelių pokyčių mūsų verslui nėra. Kiek tenka bendrauti su kitų įmonių vadovais, matyti visai mažus verslus, akivaizdu, kad šie didinimai daugiausia rūpesčių pridaro patiems mažiausiems. Kita vertus, galvoju, kad didėjantis MMA galbūt privers įmones atsisakyti vokelių, gal išeis į naudą“, – mano p. Beliauskas.
Tiesa, jis sutinka, kad nuolatiniai pokyčiai verslą gali išbalansuoti, nors labai jų nesureikšmina.
„Kalbant apie pokyčius, žinoma, geriau, kad jų būtų kuo mažiau. Tačiau šiandien juk visos buhalterinės sistemos skaitmenizuotos, įmonės planuoja finansus su atsarga, tad tai nėra didelė problema“, – sako verslininkas.
Kaime sudėtingiau
Kai kurių kaime veikiančių bendrovių vadovai garsiai piktinasi dėl sprendimo vėl didinti MMA.
„Ar žinote, kokia yra padėtis kaime? Darbuotojas tris dienas neateina į darbą, aš jį atleidžiu. Išsiblaivo, grįžta, ima atgailauti – ir vėl priimu į darbą. Nes nėra kam dirbti. Apie tai, kaip jis dirba, nenoriu net kalbėti“, – sako Henrikas Bocenskas, UAB Antalgės paukštyno (Utenos r.) direktorius.
Todėl reikalavimą visiems darbuotojams mokėti didesnį atlyginimą jis vertina labai skeptiškai – juk dėl to darbuotojų našumas nepadidės, jie dirbs kaip dirbę, tačiau už tokį darbą gaus daugiau pinigų, o bendrovei sąnaudos gerokai išaugs, nors jos pajamos nepakis.
Vis dėlto ne visos kaime veikiančios įmonės keiksnoja dar vieną MMA didinimą. Yra daug tokių, kurios darbuotojams moka tokius atlyginimus, kad ir miestiečiai gali pavydėti.
„Finansinė pusė yra vienas esminių dalykų, leidžiančių mums pritraukti gerų darbuotojų. Jei žmogui mokėsi minimalią algą, nereikia tikėtis, kad jis pasieks puikių rezultatų. Geras specialistas, tarkim, veterinaras per mėnesį užsidirba apie 1.500–2.000 Eur. Tai būtų visai neblogas atlyginimas ir miesto įmonėse“, – yra sakęs Andrius Pranckevičius, AB „Linas Agro Group“ generalinio direktoriaus pavaduotojas.
