„Lean“ efektas: pagamina 4 kartus daugiau prietaisų, pamiršo viršvalandžius

Publikuota: 2016-07-26
„Verslo žinios“

Inžinerinių ir technologinių sprendimų įmonių grupė „Axis Industries“ taupiosios vadybos „Lean“ sistemą diegia dvejus su puse metų. Per tą laiką skepsį pakeitė entuziazmas: įdiegta arti 1.500 kaizenų pasiūlymų, trečdaliu sutrumpėjo gamybos terminai, išaugo gamybos našumas, o darbininkai ir teisininkai pamiršo, kas yra viršvalandžiai.

„Prieš kelerius metus „Lean“ man atrodė kažkokie keisti lozungai, dūmai, legenda žmonėms motyvuoti ir ne daugiau. Šiandien sakau, kad „Lean“ sistema iš esmės pakeitė mūsų grupės įmonių ir padalinių veiklą, darbuotojų požiūrį į save ir kitus, suteikė jiems daugiau vidinės laisvės. Pasikeičiau ir aš pats, ir mano požiūris į vadybą, vadovo prioritetus“, – kalba Remigijus Baltrušaitis, „Axis Industries“ generalinis direktorius.

Anot jo, pradžia buvo panaši, kaip daugelyje „Lean“ sistemą pradedančių matuotis įmonių: per pirmus susitikimus, konsultantų pristatymus beveik visi darbuotojai gūžčiojo pečiais, laidė ironiškas pastabas, svarstė, kad tai kažkokios sovietmetį primenančios nesąmonės.

Šiandien „Axis Industries“ turi tūkstančius darbuotojų sugeneruotų kaizenų idėjų, arti 1.500 jų jau yra įgyvendinta. „Lean“ padėjo pasiekti solidžios pažangos apskaitos prietaisų gamyboje: jei anksčiau „Axis Industries“ grupei priklausančioje gamykloje Kaune per dieną buvo pagaminama 60 skaitiklių, dabar su tomis pačiomis pajėgomis ji gali pagaminti 240–250 prietaisų.

Išgriovė sieną

„Kai kurie sprendimai guli tiesiog ant akių, tereikia kitaip pasižiūrėti ir juos pamatyti. Kita vertus, idėjų įgyvendinimas žmonėms suteikia daug smagumo, geros nuotaikos“, – sako jis.

Jis mini vieną įsiminusių pavyzdžių, kaip buvo patobulinti procesai Kazlų Rūdoje esančioje metalo konstrukcijų gamykloje. Čia žaliava – metalo plokštės – iš sandėlio iki modernių metalo apdirbimo staklių keliaudavo 50 minučių, joms vežti buvo naudojama speciali mašina, su kuria dirbo pora vyrų. Dabar ši procedūra užtrunka 3 minutes.

„Vyrai pasiūlė elementarų sprendimą - išgriauti sieną, skiriančią gamybos cechą ir sandėlį, o tarp jų įrengti specialius bėgelius, kuriais prie staklių atvažiuotų metalo plokštės“, – aiškina p. Baltrušaitis.

Apie tai, kaip vyrai griovė sieną ir laužė metų metus galiojusius stereotipus, buvo galima humoristinį filmą susukti, prisimena „Axis Industries“ vadovas.

„Praėjus savaitei po sprendimo išgriauti sieną susirenkame į kitą „Lean“ sesiją, klausiame, ar siena dar stovi. Dar stovi, sako meistras, bet jau parašėme įsakymą dėl sienos griovimo, nusiuntėme finansų departamentui, dabar laukiame, kada suskaičiuos sąmatą. Klausiam – kam ta sąmata, jei sieną reikia griauti, jums gi kūjo reikia. Dar po savaitės stovi visi išsišiepę, švytinčiais veidais, ir raportuoja, kad sienos nebėra“, – pasakoja p. Baltrušaitis.

Laužė stereotipus

Netrukus išryškėjo kitas teigiamas nugriautos sienos efektas – bendrovei nebereikia investuoti į gamyklos patalpų išplėtimą. Anot p. Baltrušaičio, Kazlų Rūdoje gamybinės patalpos kasmet būdavo plečiamos maždaug po 700 kv. m: laisvų pastatų ten netrūksta, tačiau teko leisti pinigus stogams atnaujinti, patalpoms sutvarkyti, išdažyti, apšildyti ir pan.

„Darbuotojai nusprendė taip: jei galime per 3 minutes atsivežti metalo plokščių, nebereikia žaliava apstatyti viso cecho – jie taip darydavo, kad nereikėtų stabdyti staklių. Buvo nuspręsta sujungti kelis cechus, sukelti gamybos įrangą į vieną vietą, todėl šiemet gamyklos ploto plėsti nebereikia. Priešingai, dabar turime apie 1.500 kv. m laisvo ploto, kurį bus galima panaudoti naujiems produktams gaminti“, – sako „Axis Industries“ vadovas.

Anot jo, „Lean“ sistema padėjo pasiekti pažangos ir apskaitos prietaisų gamyboje: dabar gamykla Kaune jų per dieną gali pagaminti 4 kartus daugiau nei anksčiau.

„Kai su gamyklos žmonėmis pradėjome diskutuoti, kiek apskaitos prietaisų per dieną pagamina gamykla, jie sakė – nesuprantame klausimo. Šioje gamykloje komanda puiki, visi nuoširdžiai dirba, bet darbo apimtis jie matavo užsakymais ir partijomis, o klausimo, kiek prietaisų pagamina per dieną, niekas niekada nekėlė. Jie orientavosi į terminus, kada reikia atlikti užsakymą, todėl daugiausia darbų sukrisdavo paskutinėmis dienomis. O tai ir žmonėms stresas, ir nesusipratimų tikimybė didesnė“, – aiškina p. Baltrušaitis.

Pagaliau pavyko suskaičiuoti, kad per dieną gamykla pagamina apie 60 prietaisų, o tada prasidėjo diskusijos, kiek daugiau prietaisų būtų galima pagaminti. Darbuotojai purtė galvas ir sakė, kad daugiau neįmanoma, nes žmonės ir taip dirba viršvalandžius, kad suspėtų įvykdyti užsakymus.

„Tada ant lentos savo nuožiūra užrašiau – 100 prietaisų. Visi bumbėjo, kad direktorius gamyboje nieko neišmano, norint tiek pagaminti, vos ne du kartus daugiau žmonių reikėtų papildomai įdarbinti. Tačiau pradėję kiekvieną dieną matuoti, ką padaro, nagrinėti, kodėl vieną dieną pavyksta pagaminti tik 50 prietaisų, o kitą dieną – 70, analizuoti, kaip galima patobulinti gamybos procesus, kuri operacija labiausiai stringa, po pusmečio gamino jau 120 prietaisų. Tada jau patys užsibrėžė, kad pabandys pagaminti 150. Pavyko ir tiek, nors daug kas kalbėjo, kad visi dirba ties galimybių riba. O šiemet cecho vadovas informavo, kad atliko testą, kiek gamykla gali pagaminti neprisirišdama prieš užsakymo apimčių – pasirodė, kad 240–250 prietaisų per dieną“, – pasakoja p. Baltrušaitis.

Anot jo, pradėjus atidžiai planuoti darbus, patobulinus gamybos procesus, nebelikus streso, kad gali nespėti įvykdyti užsakymo, nebereikia dirbti ir viršvalandžių - visi darbuotojai 17 val. užveria gamyklos duris.

Teisininkai užrakina duris

Viršvalandžių nebedirba ir „Axis Industries“ teisininkai, dar daugiau – visas dienos užduotis jie įveikia iki 14 valandos.

„Mūsų teisininkai nuo ryto iki 14 val. išjungia elektroninį paštą, į šalį padeda mobiliuosius, užrakina kabinetų duris. Tokį sprendimą jie priėmė, atlikę matavimus, kiek vėluoja jų darbai ir išanalizavę vėlavimų priežastis. Anksčiau jiems iš visų skyrių nuolat skambindavo, norėdami įvairiais klausimais pasikonsultuoti. Dabar teisininkai 97% dienos užduočių atlieka iki 14 val., visi vėlavimai baigėsi, nes niekas jų nebeblaško, o konsultacijos atliekamos nustatytu laiku“, – pasakoja p. Baltrušaitis.

Jo teigimu, gana sunkiai išjudėję „Lean“ procesai dabar bendrovėje tampa nuolatiniais, tai jau kasdieninis įprotis. Vienas iš „Axis Industries“ tikslų – grupės įmonėse standartizuoti 50% procesų, kad nereikėtų gaišti laiko ir eikvoti jėgų aiškiems darbams. Jo teigimu, standartizavus daugiau procesų ir veiksmų, žmonės pajėgia priimti daugiau gerų, adekvačių sprendimų.

„Kolumbijos universitete atliktas tyrimas parodė, kad žmogus per dieną gali priimti vidutiniškai 70 sprendimų, kurie yra lankstūs, adekvatūs, o paskui smegenys „užkaista“, sprendimų kokybė krenta. Tai koreliuoja su „Lean“ filosofija – jei daugiau procesų yra standartizuota, galime priimti daugiau sveikų, kūrybingų sprendimų“, – aiškina jis.

Atsisakė mobiliojo

Ponas Baltrušaitis tvirtina, kad „Lean“ sistema jam pačiam padėjo rasti daugiau žavesio ir įdomumo kasdieniniame darbe, kartu suteikė vidinį balansą.

„Pastaraisiais metais mūsų įmonės sparčiai augo, didėjo vadovų atsakomybė. Pradėjau analizuoti, kokią informaciją kiekvieną dieną gaunu ir supratau, kad dažniausiai - negatyvią, juk apie gerus dalykus paprastai niekas vadovui neraportuoja. Nuolat girdėjau – tas ir tas yra blogai, reikia spręsti vieną, antrą, trečią problemą. Ir supratau, kodėl taip nemiela“, – kalba jis.

Jis pripažįsta – blogų naujienų paversti geromis jis ir šiandien negali, tačiau randa psichologinį balansą, nes imasi ir tokių veiklų, kurioms anksčiau neskirdavo dėmesio, nusistato kitokius vadybos tikslus.

„Dabar stengiuosi bent porą dienų per savaitę skirti efektyvumo didinimo klausimams, „Lean“ diegimui. Čia blogų naujienų neišgirstu, o tik geras žinias, nes planuojame tai, kas ateityje duos gerą rezultatą. Tai atsveria problemas, su kuriomis tenka susidurti, mažėja gaisrų, kuriuos reikia gesinti, gyvenimas tampa šviesesnis“, – sako jis.

Ponas Baltrušaitis atsisakė ir mobiliojo telefono – jį naudoja tik kaip kompiuterį, kuriame yra programa su užduotimis, pasiūlymais, idėjomis.

„Kalbantis telefonu daugiausiai vyksta pasitarimai, konsultacijos, pasvarstymai: sprendimai telefonu paprastai nepriimami, tiesiog liejasi emocijos. Tai daugybė laiko, kuris prabėga be prasmės. Kadangi kurį laiką nesinaudoju telefonu, man niekas iš kolegų jau ir nebeskambina. Iš labai dažnai patys randa gerą sprendimą“, – pasakoja jis.

„Axis Industries“ vadovas 7 mėnesius nebeskaito naujienų portalų, nebežiūri informacinių laidų per televiziją – žiniasklaidoje, anot jo, dominuoja kriminalinės žinios, kurios išmuša iš pusiausvyros, gadina nuotaiką ir gaišina laiką.

Pardavinėja „Lean“ patirtį

Visą per 2,5 metų sukauptą „Lean“ patirtį „Axis Industries“ bendrovė suveda į specialią įmonės specialistų sukurtą programą, kur sudedama informacija apie visus naudojamus „Lean“ įrankius, fiksuojama procesų eina ir pasiekta pažanga, kaupiama kaizenų bazė, pateikiami kiekvienam darbuotojui skirti pranešimai ir visa kita su „Lean“ susijusi informacija.

„Programa tampa stuburu „Lean“ procesams kaupti ir tobulinti, tam tikru kasdieninės veiklos žemėlapiu, kur viskas labai aiškiai matyti. Mūsų vertinimu, tai labai patogi sistema“, – tvirtina jis.

„Axis Industries“ planuose – šios sistemos komercializavimas, o tai, kad sistema yra naudinga, anot jo, rodo tai, kad „Lean“ konsultantai su bendrove derasi dėl galimybės atstovauti šią sistemą ir ją pardavinėti „Lean“ diegiančioms įmonėms.

Įvertinti, kokį finansinį efektą bendrovei davė įgyvendintos „Lean“ priemonės, jo teigimu, sudėtinga. Labiausiai dėl to, kad „Lean“ sistemą bendrovė diegia ne siekadama padidinti maržą, o norėdama efektyviau sustyguoti procesus ir suteikti galimybių darbuotojams užsiimti dar ir kitomis veiklomis.

„Efektyvumas nepakeičia rinkos sąlygų – rinkos sąlygos yra tokios, kokios yra. Tačiau akivaizdu, kad mūsų gamybos sąnaudos sumažėjo, terminai sutrumpėjo, gamybos apimtys išaugo – pvz.., mūsų gaminių gamybos terminai sutrumpėjo iki 30%. Bet finansinio efekto išmatuoti negalime, nes, padidinus produktyvumą, žmonės gali užsiimti kita veikla: tarkime, jei suvirintojas savo užduotis atlieka ne per 8 valandas, o per 6, per 2 sutaupytas valandas jis gali daryti kitokius darbus – tvarkytis, galvoti naujus pasiūlymus ir pan.“, – aiškina p. Baltrušaitis.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kauno baldžiai kurs robotų sistemas Premium

UAB „Industrial Robotics Company“ (IRC) gavo apie 2 mln. Eur ES paramą įgyvendinti projektui, pagal kurį bus...

Pramonė
2019.01.23
„Homanit“ stato gamyklą šalia Vilniaus: investuoja 115 mln. Eur 21

Vokietijos bendrovė „Homanit“ – viena iš stambiausių vidutinio (MDF) ir didelio (HDF) tankio medžio plaušų...

Pramonė
2019.01.23
Pramonės 2018 m. rezultatas: 5,1% augimas iki 22,6 mlrd. Eur 1

2018 m. visos pramonės produkcijos vertė sudarė 22,6 mlrd. Eur to meto kainomis ir, palyginti su 2017 m.,...

Pramonė
2019.01.23
Dar nestreikuoja, bet miško tvarkytojų kantrybė senka Premium 3

Konkurencija dėl miško ruošos darbų su privačiais savininkais privertė Valstybinės miškų urėdijos (VMU)...

Pramonė
2019.01.22
Gamintojai Baltarusijoje kyla prieš prekiautojus: tai grėsmė nepriklausomybei 6

Didelė Baltarusijos priklausomybė nuo užsienio kapitalo prekybos tinklų kelia pavojų ekonominei šalies...

Pramonė
2019.01.22
„Biok laboratorija“ derins eksporto plėtrą ir lyderystę Lietuvoje Premium 2

Per 2018 m. eksportą išauginusi 37%, per šiuos metus kosmetikos gamybos bendrovė „BIOK laboratorija“ planuoja...

Pramonė
2019.01.22
Automobilių pramonėje sumaištis: kaip išlošia tiekėjai Premium

Dešimtmetį klestėję Europos automobilių gamintojai susiduria su sunkumais, kurie kelia grėsmę viso sektoriaus...

Pramonė
2019.01.22
Nerimo yra, bet yra ir vilties 3

Nors pasaulinėje ekonomikoje pamažu ima ryškėti nerimo sūkuriai, susiję su prekybos karais, lėtėjančiu ūkio...

Pramonė
2019.01.22
Vertinamas Kruonio parko tinkamumas stambiam duomenų centrui 2

Lietuvai ketinant pritraukti stambių duomenų centrų, atlikta šių galimybių šalies mastu analizė, o iki...

Technologijos
2019.01.20
Rusų deimantų magnatė „Alrosa“ kelia koją į Zimbabvę 4

Didžiausia pasaulio deimantų išgavėja – Rusijos kompanija „Alrosa“, jau veikianti Angoloje bei Bostvanoje,...

Pramonė
2019.01.20
Dalyvavimas parodose: jei jau važiuojama, tai ne puse kojos Premium 1

Metų pradžioje verslas jau žino mugių ir parodų, kuriose dalyvaus, tvarkaraštį. Smulkieji planuoja gamybą,...

Pramonė
2019.01.18
Didžiausia infliacija ES – Estijoje 20

Euro zonos 2018 m. gruodžio mėn. metinė infliacija buvo 1,6%, 0,3 procentiniais punktais (p.p.) mažesnė nei...

Finansai
2019.01.18
„Altas Auto“ tapo strateginiu „Volkswagen“ partneriu Premium 6

Didžiausias pasaulyje vokiečių automobilių koncernas lietuvišką įmonę „Altas komercinis transportas“...

Pramonė
2019.01.18
Per 2018 m. „Juodelių” apyvarta augo 24% 2

Per 2018 m. padėklų ruošinius gaminančios UAB „Juodeliai” apyvarta išaugo nuo 37 iki 46 mln. Eur. Per 9...

Pramonė
2019.01.17
LB: „Telia Lietuva“ ir „Grigeo“ nesilaikė tarptautinių apskaitos standartų 14

Integruotų telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ir medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio...

Rinkos
2019.01.17
Startuoliai į pramonės sektorių žengia nedrąsiai Premium 2

Nors pramonė yra vienas pagrindinių šalies ekonomikos variklių, generuojantis per 20 mlrd. Eur pajamų per...

Technologijos
2019.01.17
Ką eksportuotojams pargena ceitnotas iš Londono Premium

Vis realesniu scenarijumi virstantis britų pasitraukimas iš ES be susitarimo labiausiai paliestų vežėjus,...

Pramonė
2019.01.17
Parduoda dviračių „Baltik vairą“ Premium 12

Rizikos kapitalo valdymo įmonė „LitCapital“ parduoda 2014 m. įsigytas Šiaulių dviračių UAB „Baltik vairas“...

Pramonė
2019.01.17
Japonai branduolinę energetiką palieka Rusijai ir Kinijai Premium 2

Japonijos koncernas „Hitachi“, tikėtina, įšaldys savo dalyvavimą branduolinės elektrinės Velse, Jungtinėje...

Energetika
2019.01.16
„Capella Baltica“ investicijas Klaipėdos LEZ didina iki 13 mln. Eur 3

Ispanijos kapitalo baltymų maisto pramonei gamintoja UAB „Capella Baltica“ skelbia didinanti investicijų...

Pramonė
2019.01.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau