Didieji aludariai bando užsidėti smulkiųjų kaukę

Publikuota: 2015-10-31
Atnaujinta 2015-11-03 09:16
Smulkiųjų aludarių segmentas tampa įdomus ir stambioms darykloms. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Smulkiųjų aludarių segmentas tampa įdomus ir stambioms darykloms. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Jei nusiperkate smulkios daryklos alaus – nesvarbu, vietinio ar importinio, – tai dar nereiškia, kad prie jo gamybos savo rankų nėra prikišę alaus pramonės milžinai. Pasaulinė praktika rodo, kad didieji aludariai vis dažniau įsigyja mažų daryklų, kad galėtų įtikti besikeičiančiam vartotojų skoniui. Ši tendencija ima ryškėti ir Lietuvoje.

Pasaulio verslas nekantraudamas laukia vieno stambiausių istorijoje „InBev“ ir „SAB Miller“ alaus koncernų susijungimų, tačiau Lietuvos aludariai pasaulinės rinkos persidalijimą stebi ramiai.

„Manome, kad šis sandoris Lietuvos rinkai neturės žymesnės įtakos, nes nei „InBev“, nei „SAB Miller“ turimi prekės ženklai Lietuvoje nėra stiprūs“, – sako Rolandas Viršilas, UAB „Švyturys-Utenos alus“ (ŠUA) generalinis direktorius.

Aludariai nemano, kad Lietuvoje artimiausiu metu galėtų įvykti stambiųjų įmonių susijungimų.

„Tie procesai – jau praeityje. „Švyturys“ buvo sujungtas su „Utenos alumi“, „Kalnapilis“ – su „Vilniaus Tauru“. Per tą laiką daug kas pasikeitė – konkurencija išaugo, alaus gamintojų pelningumas krito. Per 10 metų alaus pardavimai sumažėjo net 11%, tad galima sakyti, kad mūsų alaus rinka prarado dešimtadalį savo patrauklumo galimiems investuotojams. Tad tikėtis, kad kas nors iš gigantų ateitų apsipirkti į šitą dievo užmirštą kampelį, nereikėtų“, – šypteli Saulius Galadauskas, Lietuvos aludarių gildijos prezidentas.

Galimybė, kad susijungtų didžiosios šalies alaus įmonės, atmestina, nes trys didžiosios bendrovės – ŠUA, UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ ir AB „Volfas Engelman“ – užima per 80% rinkos, tad Konkurencijos taryba tam neduotų leidimo.

Kitoks prekės ženklas

Vis dėlto mažesnių alaus daryklų įsigijimai vyksta, o ateityje jų irgi gali būti.

„Visame pasaulyje vyksta verslo konsolidacija, tad ne išimtis ir Lietuva. Turbūt naujausias pavyzdys Lietuvos rinkoje – „Kalnapilio-Tauro grupės“ įsigyta „Vilkmergės alaus“ darykla. Tad galima prognozuoti, kad jungimosi, įsigijimo projektų ateityje bus, nors artimiausiu metu tokių galimybių alaus rinkoje nematyti. Paprastai pirkėjai dairosi galimybės įsigyti jau išvystytą prekės ženklą arba turintį potencialo augti. Šiandien nė vienas iš tokių prekės ženklų nesignalizuoja apie galimybę tapti būsimo sandorio dalyviu“, – apie alaus rinkos perspektyvas kalba p. Viršilas.

Marijus Kirstukas, „Kalnapilio-Tauro grupės“ generalinis direktorius, tvirtina, kad sprendimas įsigyti „Vilkmergės alų“ pasiteisino.

„Tokia tendencija yra visame pasaulyje: mažosios daryklos yra lankstesnės, gali pagaminti mažesnes partijas, turi savo prekės ženklą. O didieji, įsigiję tokią daryklą, suteikia galimybę platinti plačiau savo produkciją, patekti į daugiau barų, būti visur. Tad nauda abipusė“, – nurodo p. Kirstukas.

Tai, kad naudinga naudoti mažos daryklos prekės ženklą, neslepia ir ŠUA.

„Lietuvos vartotojai pastaruoju metu atsigręžė į mažomis partijomis verdamą vadinamąjį „craft“ alų. Šiemet pardavimai išaugo net 66,9%. Išskirtinė kokybė, sugebėjimas virti nedidelių, žinovų aukštai vertinamų rūšių alų – tokių savybių reikia jau šiandien ir labai reikės rytoj, norint patraukti vis labiau tobulėjančius Lietuvos vartotojus. Tokių galimybių turi mažieji aludariai, turi ir mūsų „Raudonų plytų“ alaus dirbtuvės“, – dėmesį atkreipia p. Viršilas.

Individualūs poreikiai

Tai, kad vartotojai vis dažniau renkasi kitokį – mažomis partijomis darytą ir rankų darbo reikalaujantį – alų, yra natūralus reiškinys. Jei didelėje darykloje gaminama daug įvairių rūšių, ekspertų teigimu, jų skonis suvienodėja, nes gamybai naudojamos tos pačios rauginimo talpyklos, taip pat visas alus daromas iš to paties vandens.

„Kuo labiau visuomenė turtingėja, kuo labiau europėja, tuo gyventojų poreikiai tampa individualesni. Tad ir nebesitenkina vien pramoniniu alumi. Jie nori ko nors išskirtinio ir yra už tai nusiteikę mokėti brangiau. Tie mažieji aludariai, kurie sugeba atsiliepti į pirkėjų norus, alų vos spėja gaminti. Tačiau Lietuvoje nemažai yra ir tokių, kurie nieko įdomaus nesugalvoja, inertiškai daro tik šviesų ir tamsų, tik jį pardavinėja pigiau. Todėl mažieji aludariai teužima 4,5% šalies rinkos, nors jei rastų savitą kelią, galėtų augti sparčiau, nes potencialo ji turi“, – aiškina Aludarių gildijos vadovas.

infogr.am::infogram_0_alaus_pridetine_verte

Skirtingi svoriai

Tai, kad vartotojai nori išskirtinumo, didžiuosius gamintojus skatina imtis naujos koncepcijos – apsimesti mažais. Mažieji tokį alaus pramonininkų veržimąsi į jų kiemą vertina skeptiškai, net neslėpdami ironijos.

„Anksčiau didieji į mus – mažuosius – žiūrėjo iš aukšto, mes jiems buvome ne konkurentai. Bet kai ėmė kristi pačių pardavimai, staiga mūsų segmentas jiems pasidarė įdomus, o čia pagamintas alus – jau išskirtinis ir geras. Jei didieji prisipirks mažųjų daryklų, jie gali niekais paversti mažųjų išskirtinumą“, – svarsto Tomas Cesevičius, Panevėžio UAB „Širvėnos bravoras“ direktorius.

Ši alaus darykla su UAB „Panevėžio alus“ dalijasi vienu prekės ženklu – šiose daryklose daromos „Dundulio“ alaus rūšys. Panevėžiečiai pirmieji Lietuvoje pradėjo gaminti ir IPA alų, pasižymintį ypač dideliu apynių kiekiu, taigi ir kartumu, ir labai greitai išpopuliarėjusį alaus baruose, – dabar IPA alų jau sukruto gaminti ir kiti smulkieji aludariai.

„Konkurencija tarp mažųjų alaus daryklų jau dabar yra stipri. Tačiau pirkėjas atsirenka, kokį alų pirkti. Bet jei į mūsų segmentą ateis ir didieji gamintojai, tai gali atsiliepti ir žaliavos, tarkim, apynių, kainoms, nes jiems reikia kur kas didesnių kiekių negu mums, smulkiesiems“, – sako p. Cesevičius.

infogr.am::infogram_0_alaus_gamyba_lietuvoje

Sunkiausia vidutiniams

Lietuvoje yra apie 80 smulkiųjų alaus daryklų. Dalis jų veikia tik regionuose, konkuruodamos su didžiųjų produkcija vien mažesne kainą. Kitos – priešingai – už savo produktą nesidrovi užsiprašyti daugiau, nes žino, kad jis to vertas.

„Tie aludariai, kurie yra inovatyvūs, kurie dieną naktį dega mintimi, kaip sukurti dar geresnį, dar įdomesnį alų, tikrai neturi bėdų dėl to, kur jį realizuoti. Gerą alų apsiims pilstyti kiekvienas baras. Tačiau jei alus yra beveidis, toks kaip visų, barų savininkų nesudominsi. Todėl man tikrai keistai atrodo didžiųjų noras prisiplakti prie „craft“ segmento, kuris reikalauja daug rankų darbo. Nes smulkiųjų alus ir yra išskirtinis tuo, kad kiekvienas jį gamina savaip, o jokioje didelėje darykloje aludaris nestovės ir kibirėliu mielių į alų nepils“, – sako Audrius Vidžys, Vilniaus baro „Alaus namai“ savininkas.

Tuo, kad didieji aludariai keičia kryptį, stebisi ir Lina Šileikienė, AB „Kauno alus“ direktorė.

„Atrodo labai keistai, kai didysis bando pavirsti mažiuku ir atimti iš jų kąsnį. Na, kaip gali mažais kiekiais virdamas alų užpildyti visus barus, kaip kad dabar daro kai kurie aludariai, prisidengdami mažos daryklos vardu. Nori nenori, tokius kiekius turi daryti pramoniniu būdu“, – sako kaunietė.

infogr.am::infogram_0_alaus_daryklos-25

Ji neneigia, kad kai didžiosios daryklos eina į smulkiųjų segmentą, vidutinėms išgyventi darosi sunkiausia.

„Mes nei pakarti, nei paleisti. Nesame tokie dideli, kad galėtume mažinti savikainą, nes to neleidžia padaryti mūsų klasikinės technologijos. Bet jau esame per dideli, kad alų virtume tokiais mažais kiekiais kaip smulkieji. Padėtis sudėtinga, tačiau didėjantys pardavimai rodo, kad turime savo pirkėjų“, – sako p. Šileikienė.

Tai, kad sunkiausia išgyventi vidutinio dydžio aludariams, rodo ir pasaulinės tendencijos. Tačiau jos byloja ir ką kita: jei pirkėjas, protestuodamas prieš suvienodėjusią didžiųjų produkciją, atranda smulkius aludarius, didiesiems šiuos pradėjus supirkti, vartotojai ima ieškoti kitų alternatyvų.

„JAV prieš kelis dešimtmečius buvo likusios tik 132 alaus daryklos. Tai sukėlė savotišką revoliuciją – netrukus pradėjo rastis smulkių neprofesionalių aludarių, o jų skaičius per keletą metų perkopė 5.000. Ką padarė stambieji? Ėmė supirkti smulkias daryklas ir dalį jų supirkę uždarė. Lietuvoje rinka dar labai jauna, kad tokie procesai būtų aiškiai matomi, bet tendencija, kad didieji ateina į mažiukų rinką, aiški“, – sako p. Vidžys.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ spalio 20 d.

infogr.am::infogram_0_aludariai-6451005

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Latvijos premjeras: Estija sutinka, kad Baltijos šalys derintų alkoholio akcizus 3

Latvijos vyriausybės vadovas Krisjanis Karinis po pokalbio su Estijos premjeru Juri Ratu pareiškė, jog...

Pramonė
2019.06.26
Vamzdžius Lietuvos–Lenkijos dujotiekiui tieks Lenkijos „Izostal“

Lietuvos–Lenkijos dujotiekio (GIPL) statybai reikalingus plieninius vamzdžius tieks Lenkijos bendrovė...

Pramonė
2019.06.26
Medienos perdirbėjai ir eksportuotojai palaiko Vyriausybės reformas 2

Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacija teigia palaikanti Vyriausybės reformas...

Pramonė
2019.06.26
Galvasopė dėl tekstilės atraižų Premium

Europos Sąjungos valstybės yra įpareigotos, kad nuo 2025 m. būtų surenkamos tekstilės atliekos, o Europos...

Pramonė
2019.06.26
M. Pulkauninkas: valstybinė mediena galės būti parduodama 40% pigiau 11

Marius Pulkauninkas, Valstybinių miškų urėdijos (VMU) vadovas teigia, kad nauja Vyriausybės patvirtinta...

Pramonė
2019.06.25
Pradėti verslą – efektyviausia dieta Premium 1

Kuo daugiau darai, tuo para, atrodo, tampa ilgesnė. Tuo įsitikinę verslininkai – jiems pasakymas „trūksta...

Gazelė
2019.06.25
„Biotechpharma“ ląsteles augins, klonuos ir kurs biofarmacinius preparatus Premium

Investiciniu projektu Vilniaus biofarmacinių preparatų gamintoja „Biotechpharma“ ketina išplėsti veiklą,...

Pramonė
2019.06.25
„Mars Lietuvos“ CEO: nejaučiu, kad dirbu mažoje įmonėlėje Premium

Nors korporacijos diegia unifikuotą valdymo sistemą, ir nedidelio padalinio vadovas gali puoselėti autentišką...

Vadyba
2019.06.25
„Coca-Cola“ ir Kinijos pieno kompanija kartu rems olimpines žaidynes: suma - rekordinė

Tarptautinis olimpinis komitetas pasirašė olimpinių žaidynių rėmimo susitarimą su „Coca-Cola“ ir Kinijos...

Laisvalaikis
2019.06.24
Rusijai ima kliūti Sakartvelo vyno kokybė 10

Rusija pirmadienį pareiškė, kad griežčiau tikrins importuojamo Sakartvelo vyno kokybę, tarp šalių stiprėjant...

Verslo aplinka
2019.06.24
Pramonės produkcija Baltijos šalyse mažiausiai brango Estijoje

Lietuvos pramonės produkcijos gamintojai kainas per metus padidino kiek kukliau nei Latvijos, bet gerokai...

Pramonė
2019.06.21
„Lietuvos energija“ kitiems metams užsisakė 5 SGD laivus

BNS žiniomis, „Lietuvos energijos“ grupė kitiems dujų metams užsisakė 5 didelius suskystintų gamtinių dujų...

Pramonė
2019.06.21
„Chevron“ išvarymas 2: prieš JAV investicijas stoja pažįstami veidai Premium 25

Antradienį Seimas balsuos dėl Žemės išteklių įstatymo pataisų, kuriomis gali būti uždrausta Lietuvos...

Pramonė
2019.06.21
„Vilniaus baldai“ pasirašė sutartį dėl ilgalaikės 37,8 mln. Eur paskolos 3

AB „Vilniaus baldai“ ir AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas kartu su Europos rekonstrukcijos ir plėtros...

Pramonė
2019.06.21
Pramonė Lietuvoje šiemet augo 5,6%, iki 9,6 mlrd. Eur 1

Pramonės produkcijos gamyba ir pardavimai Lietuvoje per sausį-gegužę šiemet, palyginti su tuo pačiu...

Pramonė
2019.06.21
Kas pakeis plastikines pakuotes? Verslo tribūna

Pasaulyje vis aktyviau diskutuojant ir imantis konkrečių veiksmų aplinkosaugos srityje, su naujais iššūkiais...

Pramonė
2019.06.21
„Galintos ir partnerių“ pamoka: nepasitikėti sertifikuota ekologiška produkcija Premium 5

Grikių ir dribsnių gamintoja UAB „Galinta ir partneriai“ teisme nesugebėjo pateikti pakankamai įrodymų, kad...

Pramonė
2019.06.21
Iš pareigų traukiasi Valstybinių miškų urėdijos vadovas 22

Valstybinių miškų urėdijos direktorius Marius Pulkauninkas traukiasi iš pareigų, nesulaukęs politinio...

Pramonė
2019.06.20
Tinklų sujungimas su Vakarais bus baigtas iki 2025 m. 1

Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Europos Komisijos vadovai ketvirtadienį Briuselyje patvirtino darbų...

Pramonė
2019.06.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau