Didieji aludariai bando užsidėti smulkiųjų kaukę

Publikuota: 2015-10-31
Atnaujinta 2015-11-03 09:16
Smulkiųjų aludarių segmentas tampa įdomus ir stambioms darykloms. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Smulkiųjų aludarių segmentas tampa įdomus ir stambioms darykloms. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Jei nusiperkate smulkios daryklos alaus – nesvarbu, vietinio ar importinio, – tai dar nereiškia, kad prie jo gamybos savo rankų nėra prikišę alaus pramonės milžinai. Pasaulinė praktika rodo, kad didieji aludariai vis dažniau įsigyja mažų daryklų, kad galėtų įtikti besikeičiančiam vartotojų skoniui. Ši tendencija ima ryškėti ir Lietuvoje.

Pasaulio verslas nekantraudamas laukia vieno stambiausių istorijoje „InBev“ ir „SAB Miller“ alaus koncernų susijungimų, tačiau Lietuvos aludariai pasaulinės rinkos persidalijimą stebi ramiai.

„Manome, kad šis sandoris Lietuvos rinkai neturės žymesnės įtakos, nes nei „InBev“, nei „SAB Miller“ turimi prekės ženklai Lietuvoje nėra stiprūs“, – sako Rolandas Viršilas, UAB „Švyturys-Utenos alus“ (ŠUA) generalinis direktorius.

Aludariai nemano, kad Lietuvoje artimiausiu metu galėtų įvykti stambiųjų įmonių susijungimų.

„Tie procesai – jau praeityje. „Švyturys“ buvo sujungtas su „Utenos alumi“, „Kalnapilis“ – su „Vilniaus Tauru“. Per tą laiką daug kas pasikeitė – konkurencija išaugo, alaus gamintojų pelningumas krito. Per 10 metų alaus pardavimai sumažėjo net 11%, tad galima sakyti, kad mūsų alaus rinka prarado dešimtadalį savo patrauklumo galimiems investuotojams. Tad tikėtis, kad kas nors iš gigantų ateitų apsipirkti į šitą dievo užmirštą kampelį, nereikėtų“, – šypteli Saulius Galadauskas, Lietuvos aludarių gildijos prezidentas.

Galimybė, kad susijungtų didžiosios šalies alaus įmonės, atmestina, nes trys didžiosios bendrovės – ŠUA, UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ ir AB „Volfas Engelman“ – užima per 80% rinkos, tad Konkurencijos taryba tam neduotų leidimo.

Kitoks prekės ženklas

Vis dėlto mažesnių alaus daryklų įsigijimai vyksta, o ateityje jų irgi gali būti.

„Visame pasaulyje vyksta verslo konsolidacija, tad ne išimtis ir Lietuva. Turbūt naujausias pavyzdys Lietuvos rinkoje – „Kalnapilio-Tauro grupės“ įsigyta „Vilkmergės alaus“ darykla. Tad galima prognozuoti, kad jungimosi, įsigijimo projektų ateityje bus, nors artimiausiu metu tokių galimybių alaus rinkoje nematyti. Paprastai pirkėjai dairosi galimybės įsigyti jau išvystytą prekės ženklą arba turintį potencialo augti. Šiandien nė vienas iš tokių prekės ženklų nesignalizuoja apie galimybę tapti būsimo sandorio dalyviu“, – apie alaus rinkos perspektyvas kalba p. Viršilas.

Marijus Kirstukas, „Kalnapilio-Tauro grupės“ generalinis direktorius, tvirtina, kad sprendimas įsigyti „Vilkmergės alų“ pasiteisino.

„Tokia tendencija yra visame pasaulyje: mažosios daryklos yra lankstesnės, gali pagaminti mažesnes partijas, turi savo prekės ženklą. O didieji, įsigiję tokią daryklą, suteikia galimybę platinti plačiau savo produkciją, patekti į daugiau barų, būti visur. Tad nauda abipusė“, – nurodo p. Kirstukas.

Tai, kad naudinga naudoti mažos daryklos prekės ženklą, neslepia ir ŠUA.

„Lietuvos vartotojai pastaruoju metu atsigręžė į mažomis partijomis verdamą vadinamąjį „craft“ alų. Šiemet pardavimai išaugo net 66,9%. Išskirtinė kokybė, sugebėjimas virti nedidelių, žinovų aukštai vertinamų rūšių alų – tokių savybių reikia jau šiandien ir labai reikės rytoj, norint patraukti vis labiau tobulėjančius Lietuvos vartotojus. Tokių galimybių turi mažieji aludariai, turi ir mūsų „Raudonų plytų“ alaus dirbtuvės“, – dėmesį atkreipia p. Viršilas.

Individualūs poreikiai

Tai, kad vartotojai vis dažniau renkasi kitokį – mažomis partijomis darytą ir rankų darbo reikalaujantį – alų, yra natūralus reiškinys. Jei didelėje darykloje gaminama daug įvairių rūšių, ekspertų teigimu, jų skonis suvienodėja, nes gamybai naudojamos tos pačios rauginimo talpyklos, taip pat visas alus daromas iš to paties vandens.

„Kuo labiau visuomenė turtingėja, kuo labiau europėja, tuo gyventojų poreikiai tampa individualesni. Tad ir nebesitenkina vien pramoniniu alumi. Jie nori ko nors išskirtinio ir yra už tai nusiteikę mokėti brangiau. Tie mažieji aludariai, kurie sugeba atsiliepti į pirkėjų norus, alų vos spėja gaminti. Tačiau Lietuvoje nemažai yra ir tokių, kurie nieko įdomaus nesugalvoja, inertiškai daro tik šviesų ir tamsų, tik jį pardavinėja pigiau. Todėl mažieji aludariai teužima 4,5% šalies rinkos, nors jei rastų savitą kelią, galėtų augti sparčiau, nes potencialo ji turi“, – aiškina Aludarių gildijos vadovas.

infogr.am::infogram_0_alaus_pridetine_verte

Skirtingi svoriai

Tai, kad vartotojai nori išskirtinumo, didžiuosius gamintojus skatina imtis naujos koncepcijos – apsimesti mažais. Mažieji tokį alaus pramonininkų veržimąsi į jų kiemą vertina skeptiškai, net neslėpdami ironijos.

„Anksčiau didieji į mus – mažuosius – žiūrėjo iš aukšto, mes jiems buvome ne konkurentai. Bet kai ėmė kristi pačių pardavimai, staiga mūsų segmentas jiems pasidarė įdomus, o čia pagamintas alus – jau išskirtinis ir geras. Jei didieji prisipirks mažųjų daryklų, jie gali niekais paversti mažųjų išskirtinumą“, – svarsto Tomas Cesevičius, Panevėžio UAB „Širvėnos bravoras“ direktorius.

Ši alaus darykla su UAB „Panevėžio alus“ dalijasi vienu prekės ženklu – šiose daryklose daromos „Dundulio“ alaus rūšys. Panevėžiečiai pirmieji Lietuvoje pradėjo gaminti ir IPA alų, pasižymintį ypač dideliu apynių kiekiu, taigi ir kartumu, ir labai greitai išpopuliarėjusį alaus baruose, – dabar IPA alų jau sukruto gaminti ir kiti smulkieji aludariai.

„Konkurencija tarp mažųjų alaus daryklų jau dabar yra stipri. Tačiau pirkėjas atsirenka, kokį alų pirkti. Bet jei į mūsų segmentą ateis ir didieji gamintojai, tai gali atsiliepti ir žaliavos, tarkim, apynių, kainoms, nes jiems reikia kur kas didesnių kiekių negu mums, smulkiesiems“, – sako p. Cesevičius.

infogr.am::infogram_0_alaus_gamyba_lietuvoje

Sunkiausia vidutiniams

Lietuvoje yra apie 80 smulkiųjų alaus daryklų. Dalis jų veikia tik regionuose, konkuruodamos su didžiųjų produkcija vien mažesne kainą. Kitos – priešingai – už savo produktą nesidrovi užsiprašyti daugiau, nes žino, kad jis to vertas.

„Tie aludariai, kurie yra inovatyvūs, kurie dieną naktį dega mintimi, kaip sukurti dar geresnį, dar įdomesnį alų, tikrai neturi bėdų dėl to, kur jį realizuoti. Gerą alų apsiims pilstyti kiekvienas baras. Tačiau jei alus yra beveidis, toks kaip visų, barų savininkų nesudominsi. Todėl man tikrai keistai atrodo didžiųjų noras prisiplakti prie „craft“ segmento, kuris reikalauja daug rankų darbo. Nes smulkiųjų alus ir yra išskirtinis tuo, kad kiekvienas jį gamina savaip, o jokioje didelėje darykloje aludaris nestovės ir kibirėliu mielių į alų nepils“, – sako Audrius Vidžys, Vilniaus baro „Alaus namai“ savininkas.

Tuo, kad didieji aludariai keičia kryptį, stebisi ir Lina Šileikienė, AB „Kauno alus“ direktorė.

„Atrodo labai keistai, kai didysis bando pavirsti mažiuku ir atimti iš jų kąsnį. Na, kaip gali mažais kiekiais virdamas alų užpildyti visus barus, kaip kad dabar daro kai kurie aludariai, prisidengdami mažos daryklos vardu. Nori nenori, tokius kiekius turi daryti pramoniniu būdu“, – sako kaunietė.

infogr.am::infogram_0_alaus_daryklos-25

Ji neneigia, kad kai didžiosios daryklos eina į smulkiųjų segmentą, vidutinėms išgyventi darosi sunkiausia.

„Mes nei pakarti, nei paleisti. Nesame tokie dideli, kad galėtume mažinti savikainą, nes to neleidžia padaryti mūsų klasikinės technologijos. Bet jau esame per dideli, kad alų virtume tokiais mažais kiekiais kaip smulkieji. Padėtis sudėtinga, tačiau didėjantys pardavimai rodo, kad turime savo pirkėjų“, – sako p. Šileikienė.

Tai, kad sunkiausia išgyventi vidutinio dydžio aludariams, rodo ir pasaulinės tendencijos. Tačiau jos byloja ir ką kita: jei pirkėjas, protestuodamas prieš suvienodėjusią didžiųjų produkciją, atranda smulkius aludarius, didiesiems šiuos pradėjus supirkti, vartotojai ima ieškoti kitų alternatyvų.

„JAV prieš kelis dešimtmečius buvo likusios tik 132 alaus daryklos. Tai sukėlė savotišką revoliuciją – netrukus pradėjo rastis smulkių neprofesionalių aludarių, o jų skaičius per keletą metų perkopė 5.000. Ką padarė stambieji? Ėmė supirkti smulkias daryklas ir dalį jų supirkę uždarė. Lietuvoje rinka dar labai jauna, kad tokie procesai būtų aiškiai matomi, bet tendencija, kad didieji ateina į mažiukų rinką, aiški“, – sako p. Vidžys.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ spalio 20 d.

infogr.am::infogram_0_aludariai-6451005

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Yazaki“ planuoja 22% didesnę apyvartą

Automobilių elektros instaliacijos laidų rinkinių gamintoja „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ pardavimo...

Pramonė
13:24
„Ikea Industry Lietuva“: nuostolius lėmė investicijos 2

Medžio drožlių plokščių ir baldų UAB „IKEA Industry Lietuva“ pajamos dešimtadaliu išaugo, tačiau finansiniai...

Pramonė
07:00
BASF pradeda inovatyvaus fungicido „Revysol®“ gamybą Rėmėjo turinys

Tarptautinė chemijos grupė BASF Hanibale, Misūrio valstijoje, JAV, pradėjo gaminti inovatyvų fungicidą...

Agroverslas
2018.12.13
„Grigeo“ – akcininkų pokytis 2

Lietuvos higieninio popieriaus gamybos įmonėje „Grigeo“ nuosavybę pakeitė 1,2% akcijų paketo savininkas.

Rinkos
2018.12.13
„Baltik vairo“ sprendimas, pakėlęs našumą 20% Premium 3

Dviračių gamybos UAB „Baltik vairas“ skelbia įspūdingus rezultatus: per finansinius metus, pasibaigusius...

Pramonė
2018.12.13
Eurostatas: metinis Lietuvos pramonės augimas – didžiausias ES 13

Metinis pramonės augimas Lietuvoje spalį buvo sparčiausias Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas.

Pramonė
2018.12.12
Kas iš to lietuviams, kad ES ir Japonija glaudžia pečius 1

Europos Parlamentas (EP) trečiadienį patvirtino ES ir Japonijos laisvosios prekybos sutartį, tad nuo 2019 m.

Agroverslas
2018.12.12
Paskelbtas „Eco-inovacijos LT+“ kvietimas

Paskelbtas trečias priemonės „Eco-inovacijos LT+“ kvietimas – kvietimo suma siekia 32 mln. Eur.

Pramonė
2018.12.12
„Tonbo Imaging“ užmojis – inovacinė autonominė transporto sistema 6

Indijos „Tonbo Imaging“, Lietuvoje įsteigusi antrinę įmonę UAB „Tonbo Imaging“, pasirašė su Lietuvos verslo...

Pramonė
2018.12.12
„Statgos“ steigėjas atsisako ieškinio akcininkui

Buvusios UAB „Statga“ (dabar UAB „ROL Lithuania“) steigėjas Rytis Dijokas atsisakė ieškinio, kuriuo reikalavo...

Pramonė
2018.12.12
Alytaus pramonės parko plėtrą stabdo žemės savininkai Premium

Plėsti pramonės parką ir formuoti investuotojams patrauklesnius sklypus norinti Alytaus savivaldybė vargsta...

Pramonė
2018.12.12
Dalį įmonių pelno nukando darbuotojų atlyginimai Premium 16

Lietuvos nefinansinių įmonių pajamos šiemet augo gerokai sparčiau nei jų pelnas. Jį labiausiai tirpdė...

Pramonė
2018.12.12
Derina lengvesnius mokesčius daug elektros vartojantiems 2

Energetikos ministerija viešajam derinimui pateikė Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo nustatoma galimybė...

Pramonė
2018.12.11
Lietuvos įmonių 2018 m. devynių mėnesių pelno kraitis – 4,6 mlrd. Eur 3

2018 m. trečiąjį ketvirtį šalies nefinansinių įmonių pajamos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas...

Verslo aplinka
2018.12.11
Verslas, kuris 5 metus dirba pelningai, o porą – nuostolingai Rėmėjo turinys 1

Kėdainių fosforo trąšų gamybos AB „Lifosa“ 2018 m. švenčia 55 veiklos metus. Jonas Dastikas, bendrovės...

Pramonė
2018.12.11
Pateikti kaltinimai pratęsia C. Ghosno sulaikymo terminą

Tokijo prokurorai pirmadienį pateikė kaltinimus Carlosui Ghosnui, buvusiam „Nissan“ vadovui, su pastaruoju...

Transportas
2018.12.10
„Sominta“ patirtis: vietoj tikros odos pasirinko dirbtinę, bet rado, kur panaudoti pavadinimą Premium

Jei naujam produktui sukuriamas prekės ženklas nepasitvirtina, jį galima panaudoti kitų prekių pardavimams.

Pramonė
2018.12.10
Mažėja biurokratijos pavojingų atliekų tvarkytojams

Praėjusios savaitės pabaigoje aplinkos ministras patvirtino naujos redakcijos Pavojingųjų atliekų tvarkymo...

Įspėjami prekiaujantys su Kinija: partneris gali tapti nemokus 2

Prekinio kredito draudimo bendrovė „Coface“ įspėja, kad Kinijos smulkus ir vidutinis verslas (SVV) gali...

Pramonė
2018.12.10
Stato laivus neturėdami jokių gamyklų Premium

Laivų statybos įmonė „CB Baltic“ veikia neturėdama nuosavos gamybinės bazės, specialistų dirbti Lietuvoje...

Pramonė
2018.12.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau