Didieji aludariai bando užsidėti smulkiųjų kaukę

Publikuota: 2015-10-31
Atnaujinta 2015-11-03 09:16
Smulkiųjų aludarių segmentas tampa įdomus ir stambioms darykloms. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Smulkiųjų aludarių segmentas tampa įdomus ir stambioms darykloms. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Jei nusiperkate smulkios daryklos alaus – nesvarbu, vietinio ar importinio, – tai dar nereiškia, kad prie jo gamybos savo rankų nėra prikišę alaus pramonės milžinai. Pasaulinė praktika rodo, kad didieji aludariai vis dažniau įsigyja mažų daryklų, kad galėtų įtikti besikeičiančiam vartotojų skoniui. Ši tendencija ima ryškėti ir Lietuvoje.

Pasaulio verslas nekantraudamas laukia vieno stambiausių istorijoje „InBev“ ir „SAB Miller“ alaus koncernų susijungimų, tačiau Lietuvos aludariai pasaulinės rinkos persidalijimą stebi ramiai.

„Manome, kad šis sandoris Lietuvos rinkai neturės žymesnės įtakos, nes nei „InBev“, nei „SAB Miller“ turimi prekės ženklai Lietuvoje nėra stiprūs“, – sako Rolandas Viršilas, UAB „Švyturys-Utenos alus“ (ŠUA) generalinis direktorius.

Aludariai nemano, kad Lietuvoje artimiausiu metu galėtų įvykti stambiųjų įmonių susijungimų.

„Tie procesai – jau praeityje. „Švyturys“ buvo sujungtas su „Utenos alumi“, „Kalnapilis“ – su „Vilniaus Tauru“. Per tą laiką daug kas pasikeitė – konkurencija išaugo, alaus gamintojų pelningumas krito. Per 10 metų alaus pardavimai sumažėjo net 11%, tad galima sakyti, kad mūsų alaus rinka prarado dešimtadalį savo patrauklumo galimiems investuotojams. Tad tikėtis, kad kas nors iš gigantų ateitų apsipirkti į šitą dievo užmirštą kampelį, nereikėtų“, – šypteli Saulius Galadauskas, Lietuvos aludarių gildijos prezidentas.

Galimybė, kad susijungtų didžiosios šalies alaus įmonės, atmestina, nes trys didžiosios bendrovės – ŠUA, UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ ir AB „Volfas Engelman“ – užima per 80% rinkos, tad Konkurencijos taryba tam neduotų leidimo.

Kitoks prekės ženklas

Vis dėlto mažesnių alaus daryklų įsigijimai vyksta, o ateityje jų irgi gali būti.

„Visame pasaulyje vyksta verslo konsolidacija, tad ne išimtis ir Lietuva. Turbūt naujausias pavyzdys Lietuvos rinkoje – „Kalnapilio-Tauro grupės“ įsigyta „Vilkmergės alaus“ darykla. Tad galima prognozuoti, kad jungimosi, įsigijimo projektų ateityje bus, nors artimiausiu metu tokių galimybių alaus rinkoje nematyti. Paprastai pirkėjai dairosi galimybės įsigyti jau išvystytą prekės ženklą arba turintį potencialo augti. Šiandien nė vienas iš tokių prekės ženklų nesignalizuoja apie galimybę tapti būsimo sandorio dalyviu“, – apie alaus rinkos perspektyvas kalba p. Viršilas.

Marijus Kirstukas, „Kalnapilio-Tauro grupės“ generalinis direktorius, tvirtina, kad sprendimas įsigyti „Vilkmergės alų“ pasiteisino.

„Tokia tendencija yra visame pasaulyje: mažosios daryklos yra lankstesnės, gali pagaminti mažesnes partijas, turi savo prekės ženklą. O didieji, įsigiję tokią daryklą, suteikia galimybę platinti plačiau savo produkciją, patekti į daugiau barų, būti visur. Tad nauda abipusė“, – nurodo p. Kirstukas.

Tai, kad naudinga naudoti mažos daryklos prekės ženklą, neslepia ir ŠUA.

„Lietuvos vartotojai pastaruoju metu atsigręžė į mažomis partijomis verdamą vadinamąjį „craft“ alų. Šiemet pardavimai išaugo net 66,9%. Išskirtinė kokybė, sugebėjimas virti nedidelių, žinovų aukštai vertinamų rūšių alų – tokių savybių reikia jau šiandien ir labai reikės rytoj, norint patraukti vis labiau tobulėjančius Lietuvos vartotojus. Tokių galimybių turi mažieji aludariai, turi ir mūsų „Raudonų plytų“ alaus dirbtuvės“, – dėmesį atkreipia p. Viršilas.

Individualūs poreikiai

Tai, kad vartotojai vis dažniau renkasi kitokį – mažomis partijomis darytą ir rankų darbo reikalaujantį – alų, yra natūralus reiškinys. Jei didelėje darykloje gaminama daug įvairių rūšių, ekspertų teigimu, jų skonis suvienodėja, nes gamybai naudojamos tos pačios rauginimo talpyklos, taip pat visas alus daromas iš to paties vandens.

„Kuo labiau visuomenė turtingėja, kuo labiau europėja, tuo gyventojų poreikiai tampa individualesni. Tad ir nebesitenkina vien pramoniniu alumi. Jie nori ko nors išskirtinio ir yra už tai nusiteikę mokėti brangiau. Tie mažieji aludariai, kurie sugeba atsiliepti į pirkėjų norus, alų vos spėja gaminti. Tačiau Lietuvoje nemažai yra ir tokių, kurie nieko įdomaus nesugalvoja, inertiškai daro tik šviesų ir tamsų, tik jį pardavinėja pigiau. Todėl mažieji aludariai teužima 4,5% šalies rinkos, nors jei rastų savitą kelią, galėtų augti sparčiau, nes potencialo ji turi“, – aiškina Aludarių gildijos vadovas.

infogr.am::infogram_0_alaus_pridetine_verte

Skirtingi svoriai

Tai, kad vartotojai nori išskirtinumo, didžiuosius gamintojus skatina imtis naujos koncepcijos – apsimesti mažais. Mažieji tokį alaus pramonininkų veržimąsi į jų kiemą vertina skeptiškai, net neslėpdami ironijos.

„Anksčiau didieji į mus – mažuosius – žiūrėjo iš aukšto, mes jiems buvome ne konkurentai. Bet kai ėmė kristi pačių pardavimai, staiga mūsų segmentas jiems pasidarė įdomus, o čia pagamintas alus – jau išskirtinis ir geras. Jei didieji prisipirks mažųjų daryklų, jie gali niekais paversti mažųjų išskirtinumą“, – svarsto Tomas Cesevičius, Panevėžio UAB „Širvėnos bravoras“ direktorius.

Ši alaus darykla su UAB „Panevėžio alus“ dalijasi vienu prekės ženklu – šiose daryklose daromos „Dundulio“ alaus rūšys. Panevėžiečiai pirmieji Lietuvoje pradėjo gaminti ir IPA alų, pasižymintį ypač dideliu apynių kiekiu, taigi ir kartumu, ir labai greitai išpopuliarėjusį alaus baruose, – dabar IPA alų jau sukruto gaminti ir kiti smulkieji aludariai.

„Konkurencija tarp mažųjų alaus daryklų jau dabar yra stipri. Tačiau pirkėjas atsirenka, kokį alų pirkti. Bet jei į mūsų segmentą ateis ir didieji gamintojai, tai gali atsiliepti ir žaliavos, tarkim, apynių, kainoms, nes jiems reikia kur kas didesnių kiekių negu mums, smulkiesiems“, – sako p. Cesevičius.

infogr.am::infogram_0_alaus_gamyba_lietuvoje

Sunkiausia vidutiniams

Lietuvoje yra apie 80 smulkiųjų alaus daryklų. Dalis jų veikia tik regionuose, konkuruodamos su didžiųjų produkcija vien mažesne kainą. Kitos – priešingai – už savo produktą nesidrovi užsiprašyti daugiau, nes žino, kad jis to vertas.

„Tie aludariai, kurie yra inovatyvūs, kurie dieną naktį dega mintimi, kaip sukurti dar geresnį, dar įdomesnį alų, tikrai neturi bėdų dėl to, kur jį realizuoti. Gerą alų apsiims pilstyti kiekvienas baras. Tačiau jei alus yra beveidis, toks kaip visų, barų savininkų nesudominsi. Todėl man tikrai keistai atrodo didžiųjų noras prisiplakti prie „craft“ segmento, kuris reikalauja daug rankų darbo. Nes smulkiųjų alus ir yra išskirtinis tuo, kad kiekvienas jį gamina savaip, o jokioje didelėje darykloje aludaris nestovės ir kibirėliu mielių į alų nepils“, – sako Audrius Vidžys, Vilniaus baro „Alaus namai“ savininkas.

Tuo, kad didieji aludariai keičia kryptį, stebisi ir Lina Šileikienė, AB „Kauno alus“ direktorė.

„Atrodo labai keistai, kai didysis bando pavirsti mažiuku ir atimti iš jų kąsnį. Na, kaip gali mažais kiekiais virdamas alų užpildyti visus barus, kaip kad dabar daro kai kurie aludariai, prisidengdami mažos daryklos vardu. Nori nenori, tokius kiekius turi daryti pramoniniu būdu“, – sako kaunietė.

infogr.am::infogram_0_alaus_daryklos-25

Ji neneigia, kad kai didžiosios daryklos eina į smulkiųjų segmentą, vidutinėms išgyventi darosi sunkiausia.

„Mes nei pakarti, nei paleisti. Nesame tokie dideli, kad galėtume mažinti savikainą, nes to neleidžia padaryti mūsų klasikinės technologijos. Bet jau esame per dideli, kad alų virtume tokiais mažais kiekiais kaip smulkieji. Padėtis sudėtinga, tačiau didėjantys pardavimai rodo, kad turime savo pirkėjų“, – sako p. Šileikienė.

Tai, kad sunkiausia išgyventi vidutinio dydžio aludariams, rodo ir pasaulinės tendencijos. Tačiau jos byloja ir ką kita: jei pirkėjas, protestuodamas prieš suvienodėjusią didžiųjų produkciją, atranda smulkius aludarius, didiesiems šiuos pradėjus supirkti, vartotojai ima ieškoti kitų alternatyvų.

„JAV prieš kelis dešimtmečius buvo likusios tik 132 alaus daryklos. Tai sukėlė savotišką revoliuciją – netrukus pradėjo rastis smulkių neprofesionalių aludarių, o jų skaičius per keletą metų perkopė 5.000. Ką padarė stambieji? Ėmė supirkti smulkias daryklas ir dalį jų supirkę uždarė. Lietuvoje rinka dar labai jauna, kad tokie procesai būtų aiškiai matomi, bet tendencija, kad didieji ateina į mažiukų rinką, aiški“, – sako p. Vidžys.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ spalio 20 d.

infogr.am::infogram_0_aludariai-6451005

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Polikarbonatu pajėgs aprūpinti ne tik Baltijos šalis Premium

Prieš metus įkurta UAB „Minsko 7“ įgyvendina unikalų projektą – imasi polikarbonato plokščių gamybos. Tokios...

Pramonė
06:00
„Grindeks“ vykdo naujo širdies vaisto klinikinius tyrimus 1

Populiaraus vaisto „Mildronate“ gamintoja Latvijos „Grindeks“, bendradarbiaudama su Latvijos organinės...

Pramonė
2018.08.21
„Littelfuse LT“: atsargus augimas nestabdo nuo investicijų Premium

Kauno UAB „Littelfuse LT“, elektroninių komponentų automobiliams gamintoja, tikisi, kad gamybą auginti leis...

Pramonė
2018.08.21
„PepsiCo“ už 3,2 mlrd. USD perka Izraelio sifonų gamintoją 1

Gėrimų milžinė „PepsiCo“ praneša baigusi derybas dėl Izraelio kompanijos „SodaStream“, gaminančios buitinius...

Pramonė
2018.08.20
Antrinis drabužių panaudojimas: permainos jau pribrendo Premium 4

Verslininkai vis aktyviau raginami užsiimti tekstilės perdirbimu – į sąvartynus patenka du trečdaliai...

Pramonė
2018.08.20
Lietuva – ketvirta pasaulyje ir pirma ES pagal pritrauktas plyno lauko investicijas Premium 15

Mažos šalies statusas Lietuvai nekliudo pritraukti daugiausiai investicijų ES. Ji pateko į daugiausiai plyno...

Finansai
2018.08.20
Apie būsimo pramonės parko kainą ir 100 ha sklypo paieškas aplink Vilnių 14

Užsienio investuotojai, pasirengę stambioms pramonės investicijoms greta Vilniaus, dar mažiausiai penkerius...

Pramonė
2018.08.20
Skaldos pardavėjus kelia aktyvios statybos Premium

Didžiųjų šalies skaldos gavybos įmonių apyvarta pastaraisiais metais ūgtelėjo. Didžiąsias sektoriaus įmones...

Pramonė
2018.08.20
Kauno „Serfas“ šiemet tikisi 1,8 mln. Eur pelno 1

Lietuvos kapitalo statybinių medžiagų gamybos ir prekybos įmonė „Serfas“ šiemet planuoja gauti apie 55 mln.

Pramonė
2018.08.17
Ruošiasi plėtrai JAV: pasitelkė prestižinį Kalifornijos universitetą Premium

Keturios Lietuvoje veikiančios bendrovės pateko į Kalifornijos universiteto Los Andžele programą verslui. Su...

Vilniaus pramonės parko nebus – suzmeko į durpes Premium 23

Lygiai prieš metus premjeras, tuometis ūkio ministras ir sostinės meras pažadėjo, kad 2019 m. pradės veikti...

Pramonė
2018.08.17
„Achemai“ už terminalą siūlo mokėti perpus mažiau 6

Energetikos ministerija ketvirtadienį pateikė SkGD terminalo ir susijusių veiklų optimizavimo pasiūlymų...

Energetika
2018.08.16
Vilniaus rajone statys pirmąją Lietuvoje polikarbonato plokščių gamyklą Premium 3

Nemenčinėlėje, Vilniaus rajone, estiško kapitalo UAB „Minsko 7“ ketina statyti pirmąją Lietuvoje...

Pramonė
2018.08.16
Metinis pramonės augimas Lietuvoje – vienas spartesnių ES

Metinis pramonės augimas Lietuvoje birželį buvo vienas didesnių tarp Europos Sąjungos (ES) šalių,...

Pramonė
2018.08.14
Alternatyva plastikui – iš „Stora Enso“ biokompozito pradedami gaminti indai

Vienai pirmaujančių pasaulyje medienos pramonės grupių „Stora Enso“ pasiūlius alternatyvą plastikui, iš...

Pramonė
2018.08.13
Atleistas Šiaulių „Statgos“ direktorius padavė į teismą švedų akcininką Premium 16

Prekybos įrangos ir ergonominių baldų gamybos UAB „Statga“ šiemet pakeitė pavadinimą, direktorių, o buvęs...

Pramonė
2018.08.13
„Rokiškio aliejinei“ dar vienas šansas: teismas nusprendė, kad moki

Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iškėlė UAB „Rokiškio...

Pramonė
2018.08.13
Klientus laimi sprendimais ir darbų galerija: gamino ir „Spotify“ biurui, ir „Nordea“ valgyklai Premium

Pagaminęs produktą, naudojamą „Spotify“ biure Niujorke, jau turi, ką papasakoti potencialiems užsakovams.

Pramonė
2018.08.13
„Akmenės cementas“ mažina nuostolius  

Vienintelė Lietuvoje cemento gamybos bendrovė „Akmenės cementas“ šiais metais planuoja parduoti daugiau...

Pramonė
2018.08.10
VMG su 140 mln. Eur investicija kuriasi LEZ ir pati kuria pramonės parką 3

Šiandien Vakarų medienos grupė (VMG) oficialiai pradeda medžio drožlių plokščių fabriko statybas Akmenės LEZ...

Pramonė
2018.08.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau