Rajunčius: nesame saliamonai, nenuspėjome krizių, bet dėl to nesiplakame

Publikuota: 2015-09-27
Neturime planų atsisakyti Rusijos ir biudžete prie šios rinkos sudėti brūkšnelių.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Neturime planų atsisakyti Rusijos ir biudžete prie šios rinkos sudėti brūkšnelių. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

UAB „Boen Lietuva“, didžiausios „Bauwerk Boen Group“ įmonės, pardavimo pajamos 2014 m. išaugo 33,6%, iki 120,5 mln. Eur. Prognozuojama, kad kitąmet apyvarta gali kilti 5–7%.

Dėl to, kad į Lietuvą buvo perkeltos gamybos linijos iš Vokietijos ir Austrijos ir sumažėjo gamybos efektyvumas, praėjusius metus įmonė baigė su 1,1 mln. Eur nuostoliu, tačiau jau šiuos metus planuojama baigti su pelnu.

Ponas Rajunčius pasakoja apie tai, kad sudarant biudžetą svarbu stebėti ne tik makroekonomines prognozes, bet ir konkurentų veiksmus.

Daugelis įmonių biudžeto projektą pradeda dėlioti jau rugsėjį. Kaip „Boen Lietuvoje“ vyksta šis procesas? Ir į ką, jūsų galva, svarbiausia atkreipti dėmesį?

Paprastai būsimo biudžeto pagrindu tampa 9 mėnesių rezultatai. Jais remdamiesi galime prognozuoti, kokie bus ateinantys metais. Prognozes galima daryti stebint statybos tendencijas – pusė mūsų produkcijos pardavimų susiję su naujakuriais.

Pavyzdžiui, žiūrime, kiek Vokietijoje išduota statybos leidimų, nes šie leidimai virs namais ir jiems reikės grindų. Analizuodami vartotojų nuotaikas ir vartotojų pajamų prognozes, galime numatyti, kokią dalį sudarys medinės grindys.

Yra ir kitų rinką veikiančių veiksnių. Tarkime, jei pastaruoju metu išaugo plytelių pardavimas, turime išsiaiškinti, kas įvyko, gal buvo koks technologijų šuolis ir plytelės iš esmės pasikeitė. Ar tai tendencija ir pirkėjai dairosi pigesnių grindų, ar atsitiktinis pokytis.

Bandai įspėti, kiek tai truks, kaip tai paveiks vartojimo tendencijas, kaip gali pasikeisti konkurencinė aplinka.

Nesu ekspertas, kad pasakyčiau, kur 2016 m. gali kilti grėsmė. Tačiau, dėliojant 2016 m. biudžetą, į šį klausimą atsakys pardavimo vadovai.

Paminėjote konkurencinę aplinką. Matyt, nuo to, kaip elgsis konkurentai, priklausys ir jūsų įmonės pardavimo pajamos. Kaip jų elgesį nuspėti?

Mes, kaip ir visi kiti, stebime savo konkurentų elgesį. Skirtingose rinkose jie skirtingi – Europa yra didžiausia mūsų pardavimo rinka, ir čia tenka varžytis su

„Kahrs“ grupe. O JAV ir Kinijoje didžiausi mūsų konkurentai – kinai.

Jei konkuruojanti bendrovė platina obligacijas, analizuojame jų raportus, žiūrime, ką planuoja, analizuojame informaciją, kurią jie pateikia mokesčių administratoriui ar juridinių asmenų registrui.

Be abejonės, skaitome ir tai, ką jie kalba viešojoje erdvėje. Neabejoju, kad jie daro tą patį. Taip elgiasi visos įmonės.

Pavyzdžiui, JAV ekonomika atsigauna, kainos pradeda augti. Jei mes kiek padidiname kainas, konkurentai būtinai paseks mūsų pavyzdžiu, o mes vėl bandysime apčiuopti galimybę kilstelėti kainą. Ir kainos auga, nors ir konkurencija yra, ir konkurentai tarpusavyje nesitaria.

Beje, kainų klausimas opus, ir kai kada jų padidinimas būna sėkmingas, o kai kada – ne.

O kaip reaguoja akcininkai, jeigu prognozės neišsipildo, o skaičiai biudžeto plane toli nuo realybės?

Lietuvoje gal pernelyg sureikšminame biudžetą. Jis geras tuo, kad praėjo koks nors terminas ir galime pasitikrinti, ar iš tiesų gyvename taip, kaip prognozavome.

Juk valstybė mus irgi verčia gyventi pagal tam tikrus ataskaitinius laikotarpius. Taip, turi būti koks nors dokumentas. Be to, detaliai sudarytas biudžetas gali atlikti ir kontrolės funkciją.

Bet prognozuodami nesame saliamonai, nenuspėjome nei franko nuosmukio, nei Rusijos ar Kinijos krizių ir dėl to nesiplakame.

Mes esame priklausomi nuo Šveicarijos – ten nemažai parduodame, ir pagrindinė mūsų įmonė konsoliduotus biudžetus skaičiuoja frankais. Šių metų pradžioje Šveicarijos centrinio banko sprendimas atšaukti vadinamąsias franko kurso ribas euro atžvilgiu mus labai paveikė, frankas nuvertėjo ir skaičiai finansinėse ataskaitose pasikeitė.

Šiemet užklupo Rusijos krizė, ji turėjo įtakos gamybos, pardavimo rezultatams. Nes tai palietė ir kitas šalis – Kazachstaną, Baltarusiją.

Tačiau neturime planų atsisakyti Rusijos ir biudžete prie šios rinkos sudėti brūkšnelius. Juk ten yra pasiturinčių pirkėjų ir pardavimas nesustoja. Jeigu palygintume šią ir 2009 m. krizę Rusijoje, 2009 m. ją jutome stipriau.

Bet kartu mes bandome stiprinti savo pozicijas Čekijoje ar buvusios Jugoslavijos respublikose.

Baldžiai vis garsiau kalba apie gresiantį žaliavos stygių. Ar jums gali kilti tokių problemų?

Mes Lietuvoje mažai perkame. Bet žiūrėkime – kai analitikai kalba, kad mažėja galinčių dirbti žmonių, natūralu, jog auga jų atlyginimai. Taip ir su žaliava – jei jos mažėja, ji brangsta.

Jei atlyginimai didėja, arba susitaikai su tuo, kad mažėja pelnas, arba didini automatizavimą ir efektyvumą. Mes irgi kitąmet investuosime. Nes viena yra perkelti parketo gamyklas į Lietuvą. Kita – padaryti jas efektyviai veikiančias.

Ar turite viziją, kaip įmonė turėtų atrodyti po penkerių metų?

Taip, tokia vizija yra. Mes sau pasakėme, kad būsime vieni efektyviausiai dirbančių pasaulio parketo gamintojų ir to siekiame. Bandome įvertinti, ką tai reiškia būti „vienu iš...“.

Tai nėra paprasta, nes skirtingi gamintojai gamina skirtingus produktus.

Mes turime siekį atitikti pasaulio reikalavimus, manome, kad tai dabar svarbiausia.

Kiek kitąmet planuosite didinti apyvartą?

Dar neturime skaičių. Kai rinka traukiasi, manau, 5–7% augimas bus labai gerai. Įmonių tikslai skirtingi – vienos nori užimti kuo didesnę rinkos dalį, kitoms svarbiau pelnas.

Mes nuosaikiai augame, optimizuojame pelną ir ne drastiškai, kai atsisakoma nenaudingų rinkų ar išmetami lauk nenaudingi klientai. Manau, nuosaikiai viską daryti pasiteisina, o gyvenimas viską sudėlioja į savo vietas.

Prisimenate, kaip prieš keletą metų buvo kalbama apie augančias pasaulio ekonomikas, vadinamąją BRIK – Braziliją, Rusiją, Indiją, Kiniją. Buvo labai palankios prognozės. Bet praėjo kiek laiko ir Brazilijos niekas nebemini, Rusiją mes mėtome kaip karštą bulvę, kurią gaila išmesti, nes ten jau esame, o tikėjimo, kad greitai kas nors labai keisis, nėra. Indija auga greitai, bet nuo kruopelės iki kelių kruopelių. Kinijoje rezultatai geri, bet tik todėl, kad įdirbis padarytas prieš 2–3 metus, kai po krizės buvo susidaręs vakuumas.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ rugsėjo 15 d.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Komentarai prie šio straipsnio negalimi, dėl neapykantos skatinimo ar patyčių kurstymo
 
„Ignitis grupė“ savo įmonių akcijas trauks iš biržos 1

„Ignitis grupė“ planuoja išbraukti savo valdomų akcinių bendrovių akcijas iš akcijų biržos.

Rinkos
19:09
Žadama atsižvelgti, jei dėl gaisro Alytuje ES projektų rodikliai bus nepasiekti Premium 1

Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia kol kas negavusi apdirbamosios pramonės įmonių kreipimosi dėl...

Pramonė
13:08
„British Steel“ už 70 mln. GBP perka Kinijos bendrovė

Ant bankroto ribos stovinti Jungtinės Karalystės plieno milžinė „British Steel“ už 70 mln. GBP pereina į...

Pramonė
11:51
„Litgrid“ vėl ieško, kas rekonstruos Elektrėnų-Alytaus elektros liniją

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ antrą kartą paskelbė 330 kilovoltų (kV) įtampos oro linijos...

Pramonė
09:58
Paskelbta daugiau detalių apie milžiną IPO

Saudo Arabijos valstybinė naftos milžinė „Saudi Aramco“, besiruošianti žengimui į biržą, paskelbė akcijų...

Rinkos
07:25
3 PL Kompleksinė logistika – optimalūs sprendimai, taupantys laiką ir pinigus Verslo tribūna

Šiandienos ekonomika reikalauja, kad verslas veiktų efektyviai visose grandyse. Situacija rinkose sparčiai...

Nusilpus kronai, norvegų partneriai spaudžia dėl mažesnių kainų Premium

Susilpnėjusi Norvegijos krona kol kas nepakirto Lietuvos eksporto į šią rinką. Tačiau verslininkai sako, kad...

Į Klaipėdą atvyko naujas „Novatek“ dujų krovinys

Į Klaipėdą sekmadienį atplaukė naujas nedidelis Rusijos dujų kompanijos „Novatek“ suskystintųjų gamtinių dujų...

Verslo aplinka
2019.11.10
Lenkai baudžia „Nord Stream 2“ dalyvę prancūzų „Engie Energy“

Lenkijos antimonopolinė tarnyba (UOKiK) skyrė 172 mln. zlotų (maždaug 40 mln. Eur) baudą Prancūzijos...

Verslo aplinka
2019.11.09
Padangų perdirbėjai nebijo griežtesnės priežiūros, „Torgita“ svarsto užsidaryti

Po padangų gaisro Alytaus įmonėje „Ekologistika“ tikrinamos visos padangas perdirbančios įmonės. Valdžiai...

Pramonė
2019.11.09
„Smurfit Kappa“ ruošiasi perdirbti tetrapakus

„Smurfit Kappa“, viena iš pakuotės sprendimų lyderių, kuriai priklauso UAB „Smurfit Kappa Baltic“ Vilniuje,...

Pramonė
2019.11.09
Iš gaisravietės Alytuje išvežtas pirmas krovinys su pavojingomis atliekomis

Iš gaisravietės Alytuje penktadienį išvežtas pirmas krovinys su pavojingomis atliekomis.

Verslo aplinka
2019.11.08
Nedarbas spalį mažėjo iki 7,9% 

Registruoto nedarbo lygis šalyje spalio mėnesį buvo 7,9% – 0,1 procentinio punkto mažesnis nei rugsėjį.

Pramonė
2019.11.08
Teismas nutraukė bylinėjimąsi dėl GIPL konkurso

Valstybės valdomai dujų perdavimo bendrovei „Amber Grid“ iš naujo vertinant strateginio Lietuvai dujotiekio į...

Pramonė
2019.11.08
IAE ieškos, kas už 24 mln. Eur pasiūlys reaktorių išmontavimo būdą

Nuo 2010-ųjų nebeveikianti ir uždaroma Ignalinos atominė elektrinė (IAE) ieškos, kas už preliminarią 24,2...

Pramonė
2019.11.08
Maisto ir gėrimų paroda BAF: degustacijos, diskusijos, meno instaliacijos

Lapkričio 8 ir 9 d. Vilniuje, parodų centre „Litexpo“, tęsiasi Baltijos maisto ir gėrimų paroda BAF. Čia...

Paslaugos
2019.11.08
„Klaipėdos naftos“ pajamos šiemet augo 2,6% iki 85,9 mln. Eur

Valstybės valdoma naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ per dešimt...

Pramonė
2019.11.08
„Fredos“ vadovas A. Ėmužis – apie baldų pramonės ateitį, robotus, vartojimą, lyderystę Premium 1

Antanas Ėmužis, vienos stambiausių šalyje baldų gamybos AB „Freda“ generalinis direktorius ir vienas...

Laisvalaikis
2019.11.08
T. Kučinsko ir I. Čalovo investicija: „Parket Trade“ nutraukia veiklą Premium 3

Šiaulių UAB „Parket Trade“ Užimtumo tarnybai pranešė nutraukianti veiklą ir atleidžianti 84 žmones.

Pramonė
2019.11.08
Keičiasi inžinerinių sprendimų UAB „Fima“ vadovas

Inžinerinių sprendimų bendrovę „Fima“ palieka generalinis direktorius Vytautas Zinkevičius. Lapkričio 8 d.

Vadyba
2019.11.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau