Rajunčius: nesame saliamonai, nenuspėjome krizių, bet dėl to nesiplakame

Publikuota: 2015-09-27
Atnaujinta 2015-09-28 08:43
Neturime planų atsisakyti Rusijos ir biudžete prie šios rinkos sudėti brūkšnelių.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Neturime planų atsisakyti Rusijos ir biudžete prie šios rinkos sudėti brūkšnelių. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

UAB „Boen Lietuva“, didžiausios „Bauwerk Boen Group“ įmonės, pardavimo pajamos 2014 m. išaugo 33,6%, iki 120,5 mln. Eur. Prognozuojama, kad kitąmet apyvarta gali kilti 5–7%.

Dėl to, kad į Lietuvą buvo perkeltos gamybos linijos iš Vokietijos ir Austrijos ir sumažėjo gamybos efektyvumas, praėjusius metus įmonė baigė su 1,1 mln. Eur nuostoliu, tačiau jau šiuos metus planuojama baigti su pelnu.

Ponas Rajunčius pasakoja apie tai, kad sudarant biudžetą svarbu stebėti ne tik makroekonomines prognozes, bet ir konkurentų veiksmus.

Daugelis įmonių biudžeto projektą pradeda dėlioti jau rugsėjį. Kaip „Boen Lietuvoje“ vyksta šis procesas? Ir į ką, jūsų galva, svarbiausia atkreipti dėmesį?

Paprastai būsimo biudžeto pagrindu tampa 9 mėnesių rezultatai. Jais remdamiesi galime prognozuoti, kokie bus ateinantys metais. Prognozes galima daryti stebint statybos tendencijas – pusė mūsų produkcijos pardavimų susiję su naujakuriais.

Pavyzdžiui, žiūrime, kiek Vokietijoje išduota statybos leidimų, nes šie leidimai virs namais ir jiems reikės grindų. Analizuodami vartotojų nuotaikas ir vartotojų pajamų prognozes, galime numatyti, kokią dalį sudarys medinės grindys.

Yra ir kitų rinką veikiančių veiksnių. Tarkime, jei pastaruoju metu išaugo plytelių pardavimas, turime išsiaiškinti, kas įvyko, gal buvo koks technologijų šuolis ir plytelės iš esmės pasikeitė. Ar tai tendencija ir pirkėjai dairosi pigesnių grindų, ar atsitiktinis pokytis.

Bandai įspėti, kiek tai truks, kaip tai paveiks vartojimo tendencijas, kaip gali pasikeisti konkurencinė aplinka.

Nesu ekspertas, kad pasakyčiau, kur 2016 m. gali kilti grėsmė. Tačiau, dėliojant 2016 m. biudžetą, į šį klausimą atsakys pardavimo vadovai.

Paminėjote konkurencinę aplinką. Matyt, nuo to, kaip elgsis konkurentai, priklausys ir jūsų įmonės pardavimo pajamos. Kaip jų elgesį nuspėti?

Mes, kaip ir visi kiti, stebime savo konkurentų elgesį. Skirtingose rinkose jie skirtingi – Europa yra didžiausia mūsų pardavimo rinka, ir čia tenka varžytis su

„Kahrs“ grupe. O JAV ir Kinijoje didžiausi mūsų konkurentai – kinai.

Jei konkuruojanti bendrovė platina obligacijas, analizuojame jų raportus, žiūrime, ką planuoja, analizuojame informaciją, kurią jie pateikia mokesčių administratoriui ar juridinių asmenų registrui.

Be abejonės, skaitome ir tai, ką jie kalba viešojoje erdvėje. Neabejoju, kad jie daro tą patį. Taip elgiasi visos įmonės.

Pavyzdžiui, JAV ekonomika atsigauna, kainos pradeda augti. Jei mes kiek padidiname kainas, konkurentai būtinai paseks mūsų pavyzdžiu, o mes vėl bandysime apčiuopti galimybę kilstelėti kainą. Ir kainos auga, nors ir konkurencija yra, ir konkurentai tarpusavyje nesitaria.

Beje, kainų klausimas opus, ir kai kada jų padidinimas būna sėkmingas, o kai kada – ne.

O kaip reaguoja akcininkai, jeigu prognozės neišsipildo, o skaičiai biudžeto plane toli nuo realybės?

Lietuvoje gal pernelyg sureikšminame biudžetą. Jis geras tuo, kad praėjo koks nors terminas ir galime pasitikrinti, ar iš tiesų gyvename taip, kaip prognozavome.

Juk valstybė mus irgi verčia gyventi pagal tam tikrus ataskaitinius laikotarpius. Taip, turi būti koks nors dokumentas. Be to, detaliai sudarytas biudžetas gali atlikti ir kontrolės funkciją.

Bet prognozuodami nesame saliamonai, nenuspėjome nei franko nuosmukio, nei Rusijos ar Kinijos krizių ir dėl to nesiplakame.

Mes esame priklausomi nuo Šveicarijos – ten nemažai parduodame, ir pagrindinė mūsų įmonė konsoliduotus biudžetus skaičiuoja frankais. Šių metų pradžioje Šveicarijos centrinio banko sprendimas atšaukti vadinamąsias franko kurso ribas euro atžvilgiu mus labai paveikė, frankas nuvertėjo ir skaičiai finansinėse ataskaitose pasikeitė.

Šiemet užklupo Rusijos krizė, ji turėjo įtakos gamybos, pardavimo rezultatams. Nes tai palietė ir kitas šalis – Kazachstaną, Baltarusiją.

Tačiau neturime planų atsisakyti Rusijos ir biudžete prie šios rinkos sudėti brūkšnelius. Juk ten yra pasiturinčių pirkėjų ir pardavimas nesustoja. Jeigu palygintume šią ir 2009 m. krizę Rusijoje, 2009 m. ją jutome stipriau.

Bet kartu mes bandome stiprinti savo pozicijas Čekijoje ar buvusios Jugoslavijos respublikose.

Baldžiai vis garsiau kalba apie gresiantį žaliavos stygių. Ar jums gali kilti tokių problemų?

Mes Lietuvoje mažai perkame. Bet žiūrėkime – kai analitikai kalba, kad mažėja galinčių dirbti žmonių, natūralu, jog auga jų atlyginimai. Taip ir su žaliava – jei jos mažėja, ji brangsta.

Jei atlyginimai didėja, arba susitaikai su tuo, kad mažėja pelnas, arba didini automatizavimą ir efektyvumą. Mes irgi kitąmet investuosime. Nes viena yra perkelti parketo gamyklas į Lietuvą. Kita – padaryti jas efektyviai veikiančias.

Ar turite viziją, kaip įmonė turėtų atrodyti po penkerių metų?

Taip, tokia vizija yra. Mes sau pasakėme, kad būsime vieni efektyviausiai dirbančių pasaulio parketo gamintojų ir to siekiame. Bandome įvertinti, ką tai reiškia būti „vienu iš...“.

Tai nėra paprasta, nes skirtingi gamintojai gamina skirtingus produktus.

Mes turime siekį atitikti pasaulio reikalavimus, manome, kad tai dabar svarbiausia.

Kiek kitąmet planuosite didinti apyvartą?

Dar neturime skaičių. Kai rinka traukiasi, manau, 5–7% augimas bus labai gerai. Įmonių tikslai skirtingi – vienos nori užimti kuo didesnę rinkos dalį, kitoms svarbiau pelnas.

Mes nuosaikiai augame, optimizuojame pelną ir ne drastiškai, kai atsisakoma nenaudingų rinkų ar išmetami lauk nenaudingi klientai. Manau, nuosaikiai viską daryti pasiteisina, o gyvenimas viską sudėlioja į savo vietas.

Prisimenate, kaip prieš keletą metų buvo kalbama apie augančias pasaulio ekonomikas, vadinamąją BRIK – Braziliją, Rusiją, Indiją, Kiniją. Buvo labai palankios prognozės. Bet praėjo kiek laiko ir Brazilijos niekas nebemini, Rusiją mes mėtome kaip karštą bulvę, kurią gaila išmesti, nes ten jau esame, o tikėjimo, kad greitai kas nors labai keisis, nėra. Indija auga greitai, bet nuo kruopelės iki kelių kruopelių. Kinijoje rezultatai geri, bet tik todėl, kad įdirbis padarytas prieš 2–3 metus, kai po krizės buvo susidaręs vakuumas.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ rugsėjo 15 d.

Komentarai prie šio straipsnio negalimi, dėl neapykantos skatinimo ar patyčių kurstymo
 

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Magadane pradėta gaminti dešra iš ruonių 4

Rusijos šiaurės rytų Sibiro mieste Magadane pradėtos gaminti dešros iš jūros žinduolių – ruonių mėsos. Šiuo...

Pramonė
2019.03.23
„Baltic Mill“ grupė per pusmetį uždirbo 43.000 Eur pelno 2

Baltijos šalių grūdų perdirbimo įmonių grupė „Baltic Mill“ per pirmąjį finansinių metų pusmetį uždirbo 43.000...

Pramonė
2019.03.22
Dujotiekio Vilnius-Ryga dalį rekonstruos „MT group“ 

Magistralinio dujotiekio Vilnius-Panevėžys-Ryga dalį už 9,4 mln. Eur rekonstruos Lietuvos bendrovė „MT...

Pramonė
2019.03.22
„INVL Baltic Farmland“ už 2018 metus išmokės 323.000 Eur dividendų

Investicijų į žemės ūkio paskirties žemę bendrovė „INVL Baltic Farmland“ už 2018 metus išmokės 0,10 Eur...

Pramonė
2019.03.22
„Enefit“ pajamos augo 57%

Estijos „Eesti Energia“ priklausančio energijos tiekėjo UAB „Enefit“ pajamos per 2018 m. sudarė 38,1 mln.

Pramonė
2019.03.22
Vasarį pramonė pagamino 3,8% daugiau

Pramonės produkcija palyginamosiomis kainomis 2019 m. pradžioje išaugo.

Pramonė
2019.03.22
Korupciniai žaidimai, kurie vyksta už akcininkų nugaros Premium 8

Apie korupciją privačiame versle viešai retai kalbama, bet jos mastas gali būti ne mažesnis nei viešajame...

Verslo aplinka
2019.03.22
Ketinama atleisti Vilniaus šilumos tinklų vadovą  15

Vilniaus šilumos tinklų valdyba penktadienį spręs, ar atleisti daugiau nei trejus metus jai...

Pramonė
2019.03.21
 „Orlen Lietuva“ pajamos augo, pelnas ištirpo 1

„Orlen Lietuva“ naftos perdirbimo produktų gamykla praėjusiais metais dirbo maksimaliu pajėgumu, fiksavo...

Pramonė
2019.03.21
Sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais įstatymas pateiktas Vyriausybei

Energetikos ministerija Vyriausybei pateikė Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės...

Pramonė
2019.03.21
Nuo 2020-ųjų benzine biodegalų turės būti ne mažiau kaip 10% 4

Seimas pakeitė iki šiol galiojančius reikalavimus dėl biodegalų maišymo į benziną – pritarė kelių Seimo narių...

Pramonė
2019.03.21
Įmonių laukia baudos už 2018 m. nesutvarkytas pakuotes Premium

Pildosi prognozės, kad dalies pakuočių tvarkymo užduočių šiemet nepavyks įveikti ir Lietuvos gamintojams bei...

Paslaugos
2019.03.21
„Lietuvos energijos“ ir „Fortum“ jėgainės Kaune konsultavimas kelia klausimų VPT 4

Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) statomą 150 mln. Eur vertės Kauno kogeneracinę jėgainę (KKJ)...

Pramonė
2019.03.21
Ko gero, didžiausia plyno lauko investicija Lietuvos istorijoje Premium 15

Potencialus JAV energetikos bendrovių elektros energijos gamybos Lietuvoje projektas galėtų tapti didžiausia...

Pramonė
2019.03.20
JAV sunkiosios technikos gamintojai kelia kainas ir kalba apie atleidimus

Donaldo Trumpo administracijai degant žalią šviesą vis daugiau importo muitų, šalies buldozerių bei kitos...

Pramonė
2019.03.20
Atidaro „Fredos“ fabriką: investuoti 53 mln. Eur, gamins naujos kartos baldus Premium 9

Baldų AB „Freda“ Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje oficialiai atidaro naują baldų gamybos įmonę UAB „Geras...

Pramonė
2019.03.20
Pasirašyta pirmojo sinchronizacijos etapo finansavimo sutartis 11

Briuselyje Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatorių vadovai ir Inovacijų ir tinklų programų...

Pramonė
2019.03.19
Į aplinkos ministrus bus teikiama Seimo nario K. Mažeikos kandidatūra  4

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovo „valstiečio“ Kęstučio Mažeikos kandidatūra bus teikiama į aplinkos...

Verslo aplinka
2019.03.19
Šiluma šalyje per metus brango 6%

Vidutinė centralizuotos šilumos kaina šalyje per metus – kovą palyginti su 2018 metų kovu – išaugo 6%,...

Pramonė
2019.03.19
„Dana Incorporated“ steigia paslaugų centrą Lietuvoje, įdarbins 100 specialistų 5

Inžinerinius sprendimus transporto priemonių ir įrangos veiksmingumui, našumui ir tvarumui gerinti kurianti...

Paslaugos
2019.03.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau