Rajunčius: nesame saliamonai, nenuspėjome krizių, bet dėl to nesiplakame

Publikuota: 2015-09-27
Atnaujinta 2015-09-28 08:43
Neturime planų atsisakyti Rusijos ir biudžete prie šios rinkos sudėti brūkšnelių.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Neturime planų atsisakyti Rusijos ir biudžete prie šios rinkos sudėti brūkšnelių. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

UAB „Boen Lietuva“, didžiausios „Bauwerk Boen Group“ įmonės, pardavimo pajamos 2014 m. išaugo 33,6%, iki 120,5 mln. Eur. Prognozuojama, kad kitąmet apyvarta gali kilti 5–7%.

Dėl to, kad į Lietuvą buvo perkeltos gamybos linijos iš Vokietijos ir Austrijos ir sumažėjo gamybos efektyvumas, praėjusius metus įmonė baigė su 1,1 mln. Eur nuostoliu, tačiau jau šiuos metus planuojama baigti su pelnu.

Ponas Rajunčius pasakoja apie tai, kad sudarant biudžetą svarbu stebėti ne tik makroekonomines prognozes, bet ir konkurentų veiksmus.

Daugelis įmonių biudžeto projektą pradeda dėlioti jau rugsėjį. Kaip „Boen Lietuvoje“ vyksta šis procesas? Ir į ką, jūsų galva, svarbiausia atkreipti dėmesį?

Paprastai būsimo biudžeto pagrindu tampa 9 mėnesių rezultatai. Jais remdamiesi galime prognozuoti, kokie bus ateinantys metais. Prognozes galima daryti stebint statybos tendencijas – pusė mūsų produkcijos pardavimų susiję su naujakuriais.

Pavyzdžiui, žiūrime, kiek Vokietijoje išduota statybos leidimų, nes šie leidimai virs namais ir jiems reikės grindų. Analizuodami vartotojų nuotaikas ir vartotojų pajamų prognozes, galime numatyti, kokią dalį sudarys medinės grindys.

Yra ir kitų rinką veikiančių veiksnių. Tarkime, jei pastaruoju metu išaugo plytelių pardavimas, turime išsiaiškinti, kas įvyko, gal buvo koks technologijų šuolis ir plytelės iš esmės pasikeitė. Ar tai tendencija ir pirkėjai dairosi pigesnių grindų, ar atsitiktinis pokytis.

Bandai įspėti, kiek tai truks, kaip tai paveiks vartojimo tendencijas, kaip gali pasikeisti konkurencinė aplinka.

Nesu ekspertas, kad pasakyčiau, kur 2016 m. gali kilti grėsmė. Tačiau, dėliojant 2016 m. biudžetą, į šį klausimą atsakys pardavimo vadovai.

Paminėjote konkurencinę aplinką. Matyt, nuo to, kaip elgsis konkurentai, priklausys ir jūsų įmonės pardavimo pajamos. Kaip jų elgesį nuspėti?

Mes, kaip ir visi kiti, stebime savo konkurentų elgesį. Skirtingose rinkose jie skirtingi – Europa yra didžiausia mūsų pardavimo rinka, ir čia tenka varžytis su

„Kahrs“ grupe. O JAV ir Kinijoje didžiausi mūsų konkurentai – kinai.

Jei konkuruojanti bendrovė platina obligacijas, analizuojame jų raportus, žiūrime, ką planuoja, analizuojame informaciją, kurią jie pateikia mokesčių administratoriui ar juridinių asmenų registrui.

Be abejonės, skaitome ir tai, ką jie kalba viešojoje erdvėje. Neabejoju, kad jie daro tą patį. Taip elgiasi visos įmonės.

Pavyzdžiui, JAV ekonomika atsigauna, kainos pradeda augti. Jei mes kiek padidiname kainas, konkurentai būtinai paseks mūsų pavyzdžiu, o mes vėl bandysime apčiuopti galimybę kilstelėti kainą. Ir kainos auga, nors ir konkurencija yra, ir konkurentai tarpusavyje nesitaria.

Beje, kainų klausimas opus, ir kai kada jų padidinimas būna sėkmingas, o kai kada – ne.

O kaip reaguoja akcininkai, jeigu prognozės neišsipildo, o skaičiai biudžeto plane toli nuo realybės?

Lietuvoje gal pernelyg sureikšminame biudžetą. Jis geras tuo, kad praėjo koks nors terminas ir galime pasitikrinti, ar iš tiesų gyvename taip, kaip prognozavome.

Juk valstybė mus irgi verčia gyventi pagal tam tikrus ataskaitinius laikotarpius. Taip, turi būti koks nors dokumentas. Be to, detaliai sudarytas biudžetas gali atlikti ir kontrolės funkciją.

Bet prognozuodami nesame saliamonai, nenuspėjome nei franko nuosmukio, nei Rusijos ar Kinijos krizių ir dėl to nesiplakame.

Mes esame priklausomi nuo Šveicarijos – ten nemažai parduodame, ir pagrindinė mūsų įmonė konsoliduotus biudžetus skaičiuoja frankais. Šių metų pradžioje Šveicarijos centrinio banko sprendimas atšaukti vadinamąsias franko kurso ribas euro atžvilgiu mus labai paveikė, frankas nuvertėjo ir skaičiai finansinėse ataskaitose pasikeitė.

Šiemet užklupo Rusijos krizė, ji turėjo įtakos gamybos, pardavimo rezultatams. Nes tai palietė ir kitas šalis – Kazachstaną, Baltarusiją.

Tačiau neturime planų atsisakyti Rusijos ir biudžete prie šios rinkos sudėti brūkšnelius. Juk ten yra pasiturinčių pirkėjų ir pardavimas nesustoja. Jeigu palygintume šią ir 2009 m. krizę Rusijoje, 2009 m. ją jutome stipriau.

Bet kartu mes bandome stiprinti savo pozicijas Čekijoje ar buvusios Jugoslavijos respublikose.

Baldžiai vis garsiau kalba apie gresiantį žaliavos stygių. Ar jums gali kilti tokių problemų?

Mes Lietuvoje mažai perkame. Bet žiūrėkime – kai analitikai kalba, kad mažėja galinčių dirbti žmonių, natūralu, jog auga jų atlyginimai. Taip ir su žaliava – jei jos mažėja, ji brangsta.

Jei atlyginimai didėja, arba susitaikai su tuo, kad mažėja pelnas, arba didini automatizavimą ir efektyvumą. Mes irgi kitąmet investuosime. Nes viena yra perkelti parketo gamyklas į Lietuvą. Kita – padaryti jas efektyviai veikiančias.

Ar turite viziją, kaip įmonė turėtų atrodyti po penkerių metų?

Taip, tokia vizija yra. Mes sau pasakėme, kad būsime vieni efektyviausiai dirbančių pasaulio parketo gamintojų ir to siekiame. Bandome įvertinti, ką tai reiškia būti „vienu iš...“.

Tai nėra paprasta, nes skirtingi gamintojai gamina skirtingus produktus.

Mes turime siekį atitikti pasaulio reikalavimus, manome, kad tai dabar svarbiausia.

Kiek kitąmet planuosite didinti apyvartą?

Dar neturime skaičių. Kai rinka traukiasi, manau, 5–7% augimas bus labai gerai. Įmonių tikslai skirtingi – vienos nori užimti kuo didesnę rinkos dalį, kitoms svarbiau pelnas.

Mes nuosaikiai augame, optimizuojame pelną ir ne drastiškai, kai atsisakoma nenaudingų rinkų ar išmetami lauk nenaudingi klientai. Manau, nuosaikiai viską daryti pasiteisina, o gyvenimas viską sudėlioja į savo vietas.

Prisimenate, kaip prieš keletą metų buvo kalbama apie augančias pasaulio ekonomikas, vadinamąją BRIK – Braziliją, Rusiją, Indiją, Kiniją. Buvo labai palankios prognozės. Bet praėjo kiek laiko ir Brazilijos niekas nebemini, Rusiją mes mėtome kaip karštą bulvę, kurią gaila išmesti, nes ten jau esame, o tikėjimo, kad greitai kas nors labai keisis, nėra. Indija auga greitai, bet nuo kruopelės iki kelių kruopelių. Kinijoje rezultatai geri, bet tik todėl, kad įdirbis padarytas prieš 2–3 metus, kai po krizės buvo susidaręs vakuumas.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ rugsėjo 15 d.

Komentarai prie šio straipsnio negalimi, dėl neapykantos skatinimo ar patyčių kurstymo
 

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Verslas kviečia Europą į kovą su Kinijos įtaka Premium 23

Vokietijos pramonininkai nuogąstauja dėl dviejų ekonomikos sistemų – Kinijos valstybinio kapitalizmo ir...

Pramonė
2019.01.15
Eksporto kredito draudimas – jau ir stambiam verslui Premium

Nuo metų pradžios jau ir didelės įmonės, eksportuojančios lietuviškos kilmės produkciją į valstybes su didele...

Pramonė
2019.01.15
T. Andrejauskas: Lietuvoje pernelyg vadovaujamasi nuostata „drausk ir neleisk“ Premium 8

Tomas Andrejauskas, Lietuvos biotechnologų asociacijos (LBTA) viceprezidentas, fitobiotechnologijų UAB...

Pramonė
2019.01.15
Kas trečias darbą keistų kad ir rytoj: kaip sulaikyti darbuotojus Premium 3

Darbuotojų pageidavimų sąrašas vis ilgėja: tikisi, kad alga per metus didės keliolika procentų, o jei ne,...

Pramonė
2019.01.15
Pramonės gamybos susitraukimas euro zonoje – sparčiausias per beveik 3 metus 2

Lapkritį pramonės gamybos apimtis euro zonoje, palyginti su ankstesniu mėnesiu, sumažėjo 1,7%, tempiama žemyn...

Rinkos
2019.01.14
VMG drožlių plokštės gamyklos statybai „Swedbank”“ skolina 54 mln. Eur

Bankas „Swedbank“ suteikė dvi investicines 53,9 mln. Eur paskolas Vakarų medienos grupės (VMG) medienos...

Pramonė
2019.01.14
Nusprendė perkelti gamybą: įtakos turi padėtis darbo rinkoje Premium

Baltijos šalių malūnų grupę valdanti AB „Baltic Mill“ perkelia vieną iš savo įmonių „Balti veski“ iš Estijos...

Pramonė
2019.01.14
Investicijos Kaune – nuo LEZ link greitkelių Premium 1

Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) pernykštis investicijų augimas prilygo sprogimui, todėl manoma, kad...

Statyba ir NT
2019.01.14
Naujas suomių rekordas – į sąvartynus tik 1% buitinių atliekų 5

Suomija skelbia pasiekusi naują atliekų tvarkymo rekordą – Statistikos centro duomenimis, 2017 m. į...

Pramonė
2019.01.13
Itališką kokybę už itališką kainą kauniečiai pasiekė per trejus metus Premium

Odos apdirbimo pramonei Lietuvoje susitraukus, jaunas verslas ne tik sukuria svetur atpažįstamą galanterijos...

Pramonė
2019.01.12
„Chanel“ posūkis į pramonę: artėja prie „Rolex“ Premium 2

Vienas labiausiai pasaulyje žinomų prekės ženklų prancūzų „Chanel“ pranešė perkantis dalį šveicarų laikrodžių...

Pramonė
2019.01.12
„Ford“ sprendžia dėl verslo pardavimo Rusijoje 3

Autokoncernas „Ford“ nusiteikęs iš esmės pakeisti verslo strategiją Europoje ir svarsto galimybę parduoti...

Pramonė
2019.01.11
Pateko į JAV parduotuvių lentynas, o iš ten iki Kanados rinkos – ranka paduok Premium 3

Tai, kas tinka Europoje, už Atlanto nebūtinai pasiteisina, todėl net ilgametę patirtį sukaupusios įmonės,...

Pramonė
2019.01.11
Darbuotojų nė su žiburiu nerasi 48

Nors darbdaviai skundžiasi, kad jiems trūksta darbo jėgos, mūsų šalis patenka tarp 11-os didžiausiu nedarbo...

Pramonė
2019.01.11
Dėl atmesto akredityvo „Metruna“ teikia ieškinį „Swedbank“ Premium 13

Metalo laužo atliekų supirkimo UAB „Metruna“ įvertino nuostolius, kuriuos patyrė bankui „Swedbank“ atsisakius...

Pramonė
2019.01.11
A. Izgorodinas: sąnaudos kils ir seksis sugebantiems suvaldyti gamybos kaštus 3

Per metus (2018 m. gruodžio mėnesį, palyginti su 2017 m. gruodžio mėnesiu) visos gamintojų parduotos pramonės...

Pramonė
2019.01.10
Pramonė prognozuoja 10.000 naujų darbo vietų, o dirbančiųjų mažės Premium 2

Pramonė šiemet planuoja steigti beveik 10.000 naujų darbo vietų. Tačiau prognozuojama, kad apdraustųjų, taigi...

Pramonė
2019.01.10
Su kinais ne pakeliui: „Elgama sistemos“ tapo „Navitus LT“ Premium

Energijos valdymo sprendimų bendrovė „Elgama sistemos“ 2019-uosius pasitiko su nauju vardu. Įmonės vadovai ir...

Technologijos
2019.01.10
Popierinių licencijų nebeliks 1

Netrukus Lietuvoje turėtų iš viso išnykti popierinės licencijos: visos institucijos jas išduoti, keisti,...

Pramonė
2019.01.09
Brangiau nei auksas: paladžio kaina toliau šauna į dausas

Paladis dar pernai gruodį užtikrintai perėmė brangiausio pasaulio brangiojo metalo etiketę, o 2019 metus...

Rinkos
2019.01.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau