Rajunčius: nesame saliamonai, nenuspėjome krizių, bet dėl to nesiplakame
Dėl to, kad į Lietuvą buvo perkeltos gamybos linijos iš Vokietijos ir Austrijos ir sumažėjo gamybos efektyvumas, praėjusius metus įmonė baigė su 1,1 mln. Eur nuostoliu, tačiau jau šiuos metus planuojama baigti su pelnu.
Ponas Rajunčius pasakoja apie tai, kad sudarant biudžetą svarbu stebėti ne tik makroekonomines prognozes, bet ir konkurentų veiksmus.
Daugelis įmonių biudžeto projektą pradeda dėlioti jau rugsėjį. Kaip „Boen Lietuvoje“ vyksta šis procesas? Ir į ką, jūsų galva, svarbiausia atkreipti dėmesį?
Paprastai būsimo biudžeto pagrindu tampa 9 mėnesių rezultatai. Jais remdamiesi galime prognozuoti, kokie bus ateinantys metais. Prognozes galima daryti stebint statybos tendencijas – pusė mūsų produkcijos pardavimų susiję su naujakuriais.
Pavyzdžiui, žiūrime, kiek Vokietijoje išduota statybos leidimų, nes šie leidimai virs namais ir jiems reikės grindų. Analizuodami vartotojų nuotaikas ir vartotojų pajamų prognozes, galime numatyti, kokią dalį sudarys medinės grindys.
Yra ir kitų rinką veikiančių veiksnių. Tarkime, jei pastaruoju metu išaugo plytelių pardavimas, turime išsiaiškinti, kas įvyko, gal buvo koks technologijų šuolis ir plytelės iš esmės pasikeitė. Ar tai tendencija ir pirkėjai dairosi pigesnių grindų, ar atsitiktinis pokytis.
Bandai įspėti, kiek tai truks, kaip tai paveiks vartojimo tendencijas, kaip gali pasikeisti konkurencinė aplinka.
Nesu ekspertas, kad pasakyčiau, kur 2016 m. gali kilti grėsmė. Tačiau, dėliojant 2016 m. biudžetą, į šį klausimą atsakys pardavimo vadovai.
Paminėjote konkurencinę aplinką. Matyt, nuo to, kaip elgsis konkurentai, priklausys ir jūsų įmonės pardavimo pajamos. Kaip jų elgesį nuspėti?
Mes, kaip ir visi kiti, stebime savo konkurentų elgesį. Skirtingose rinkose jie skirtingi – Europa yra didžiausia mūsų pardavimo rinka, ir čia tenka varžytis su
„Kahrs“ grupe. O JAV ir Kinijoje didžiausi mūsų konkurentai – kinai.
Jei konkuruojanti bendrovė platina obligacijas, analizuojame jų raportus, žiūrime, ką planuoja, analizuojame informaciją, kurią jie pateikia mokesčių administratoriui ar juridinių asmenų registrui.
Be abejonės, skaitome ir tai, ką jie kalba viešojoje erdvėje. Neabejoju, kad jie daro tą patį. Taip elgiasi visos įmonės.
Pavyzdžiui, JAV ekonomika atsigauna, kainos pradeda augti. Jei mes kiek padidiname kainas, konkurentai būtinai paseks mūsų pavyzdžiu, o mes vėl bandysime apčiuopti galimybę kilstelėti kainą. Ir kainos auga, nors ir konkurencija yra, ir konkurentai tarpusavyje nesitaria.
Beje, kainų klausimas opus, ir kai kada jų padidinimas būna sėkmingas, o kai kada – ne.
O kaip reaguoja akcininkai, jeigu prognozės neišsipildo, o skaičiai biudžeto plane toli nuo realybės?
Lietuvoje gal pernelyg sureikšminame biudžetą. Jis geras tuo, kad praėjo koks nors terminas ir galime pasitikrinti, ar iš tiesų gyvename taip, kaip prognozavome.
Juk valstybė mus irgi verčia gyventi pagal tam tikrus ataskaitinius laikotarpius. Taip, turi būti koks nors dokumentas. Be to, detaliai sudarytas biudžetas gali atlikti ir kontrolės funkciją.
Bet prognozuodami nesame saliamonai, nenuspėjome nei franko nuosmukio, nei Rusijos ar Kinijos krizių ir dėl to nesiplakame.
Mes esame priklausomi nuo Šveicarijos – ten nemažai parduodame, ir pagrindinė mūsų įmonė konsoliduotus biudžetus skaičiuoja frankais. Šių metų pradžioje Šveicarijos centrinio banko sprendimas atšaukti vadinamąsias franko kurso ribas euro atžvilgiu mus labai paveikė, frankas nuvertėjo ir skaičiai finansinėse ataskaitose pasikeitė.
Šiemet užklupo Rusijos krizė, ji turėjo įtakos gamybos, pardavimo rezultatams. Nes tai palietė ir kitas šalis – Kazachstaną, Baltarusiją.
Tačiau neturime planų atsisakyti Rusijos ir biudžete prie šios rinkos sudėti brūkšnelius. Juk ten yra pasiturinčių pirkėjų ir pardavimas nesustoja. Jeigu palygintume šią ir 2009 m. krizę Rusijoje, 2009 m. ją jutome stipriau.
Bet kartu mes bandome stiprinti savo pozicijas Čekijoje ar buvusios Jugoslavijos respublikose.
Baldžiai vis garsiau kalba apie gresiantį žaliavos stygių. Ar jums gali kilti tokių problemų?
Mes Lietuvoje mažai perkame. Bet žiūrėkime – kai analitikai kalba, kad mažėja galinčių dirbti žmonių, natūralu, jog auga jų atlyginimai. Taip ir su žaliava – jei jos mažėja, ji brangsta.
VERSLO TRIBŪNA
Galimybių langas. Taip šiandieninę situaciją Lietuvos miškų sektoriuje apibūdina tiek vietos ekspertai, tiek tarptautinės grupės, besidominčios investavimu į Lietuvos miškus. Miško investicijų biuro „Forest Math“ atstovai pastebi paradoksą: už kelių tūkstančių kilometrų veikiantys verslai mūsų šalies žaliuoju turtu domisi aktyviau nei meilę Lietuvos miškams deklaruojantys vietos investuotojai. Pastarieji, nepaisant gausybės objektyvių lietuviško miško pranašumų, šią investicinio turto klasę dar tik jaukinasi.
Šiandieniniame pasaulyje, kuriame verslų partnerystės keičiasi kaip oro sąlygos, „MV GROUP Distribution LT“ daugiau kaip 30 metų išlieka patikimu partneriu daugeliui tarptautinių prekių ženklų. Kaip pavyksta išlaikyti šiuos santykius dešimtmečiais, kai rinkos sparčiai keičiasi, o konkurencija tik auga? Kodėl kai kurie ryšiai nutrūksta, o kiti išlieka tvarūs ir tik stiprėja? Atsakymas slypi ne marketingo šūkiuose, o kasdienės veiklos detalėse.
„UHB Agro“, priklausanti sparčiai augančiai UHB įmonių grupei, žengia dar vieną svarbų žingsnį tvarumo ir inovacijų link – pradeda NPK trąšų, praturtintų mikrobiologiniais priedais, gamybą. Tai strateginis sprendimas, paremtas rinkos tendencijomis, augančiu efektyvesnių, aplinkai draugiškų žemės ūkio technologijų poreikiu ir tvirta partneryste su pažangiausiais šio sektoriaus žaidėjais.
Rugsėjo 25 d. Vilniuje, Visorių informacinių technologijų parke (VITP), šeštus metus iš eilės vyks fotonikos konferencija „Baltic Photonics 2025“, į vieną vietą suburianti aukštųjų technologijų (angl. deep tech) kūrėjus, tyrėjus, Lietuvos ir Europos valdžios ekspertus bei verslo lyderius. Konferencijoje aptariamos sąsajos ir bendradarbiavimo galimybės tarp fotonikos pramonės ir kitų sektorių. Šiemet organizatoriai kvies pažvelgti į kosmoso ir gynybos sritis – ekspertai iš garsių Lietuvos ir Europos organizacijų diskutuos, kaip lazerinės technologijos gali prisidėti prie šių sričių proveržio ir kaip šį augimą gali išnaudoti Lietuva.
Jei atlyginimai didėja, arba susitaikai su tuo, kad mažėja pelnas, arba didini automatizavimą ir efektyvumą. Mes irgi kitąmet investuosime. Nes viena yra perkelti parketo gamyklas į Lietuvą. Kita – padaryti jas efektyviai veikiančias.
Ar turite viziją, kaip įmonė turėtų atrodyti po penkerių metų?
Taip, tokia vizija yra. Mes sau pasakėme, kad būsime vieni efektyviausiai dirbančių pasaulio parketo gamintojų ir to siekiame. Bandome įvertinti, ką tai reiškia būti „vienu iš...“.
Tai nėra paprasta, nes skirtingi gamintojai gamina skirtingus produktus.
Mes turime siekį atitikti pasaulio reikalavimus, manome, kad tai dabar svarbiausia.
Kiek kitąmet planuosite didinti apyvartą?
Dar neturime skaičių. Kai rinka traukiasi, manau, 5–7% augimas bus labai gerai. Įmonių tikslai skirtingi – vienos nori užimti kuo didesnę rinkos dalį, kitoms svarbiau pelnas.
Mes nuosaikiai augame, optimizuojame pelną ir ne drastiškai, kai atsisakoma nenaudingų rinkų ar išmetami lauk nenaudingi klientai. Manau, nuosaikiai viską daryti pasiteisina, o gyvenimas viską sudėlioja į savo vietas.
Prisimenate, kaip prieš keletą metų buvo kalbama apie augančias pasaulio ekonomikas, vadinamąją BRIK – Braziliją, Rusiją, Indiją, Kiniją. Buvo labai palankios prognozės. Bet praėjo kiek laiko ir Brazilijos niekas nebemini, Rusiją mes mėtome kaip karštą bulvę, kurią gaila išmesti, nes ten jau esame, o tikėjimo, kad greitai kas nors labai keisis, nėra. Indija auga greitai, bet nuo kruopelės iki kelių kruopelių. Kinijoje rezultatai geri, bet tik todėl, kad įdirbis padarytas prieš 2–3 metus, kai po krizės buvo susidaręs vakuumas.
Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ rugsėjo 15 d.
