Rajunčius: nesame saliamonai, nenuspėjome krizių, bet dėl to nesiplakame

Publikuota: 2015-09-27
Atnaujinta 2015-09-28 08:43
Neturime planų atsisakyti Rusijos ir biudžete prie šios rinkos sudėti brūkšnelių.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Neturime planų atsisakyti Rusijos ir biudžete prie šios rinkos sudėti brūkšnelių. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

UAB „Boen Lietuva“, didžiausios „Bauwerk Boen Group“ įmonės, pardavimo pajamos 2014 m. išaugo 33,6%, iki 120,5 mln. Eur. Prognozuojama, kad kitąmet apyvarta gali kilti 5–7%.

Dėl to, kad į Lietuvą buvo perkeltos gamybos linijos iš Vokietijos ir Austrijos ir sumažėjo gamybos efektyvumas, praėjusius metus įmonė baigė su 1,1 mln. Eur nuostoliu, tačiau jau šiuos metus planuojama baigti su pelnu.

Ponas Rajunčius pasakoja apie tai, kad sudarant biudžetą svarbu stebėti ne tik makroekonomines prognozes, bet ir konkurentų veiksmus.

Daugelis įmonių biudžeto projektą pradeda dėlioti jau rugsėjį. Kaip „Boen Lietuvoje“ vyksta šis procesas? Ir į ką, jūsų galva, svarbiausia atkreipti dėmesį?

Paprastai būsimo biudžeto pagrindu tampa 9 mėnesių rezultatai. Jais remdamiesi galime prognozuoti, kokie bus ateinantys metais. Prognozes galima daryti stebint statybos tendencijas – pusė mūsų produkcijos pardavimų susiję su naujakuriais.

Pavyzdžiui, žiūrime, kiek Vokietijoje išduota statybos leidimų, nes šie leidimai virs namais ir jiems reikės grindų. Analizuodami vartotojų nuotaikas ir vartotojų pajamų prognozes, galime numatyti, kokią dalį sudarys medinės grindys.

Yra ir kitų rinką veikiančių veiksnių. Tarkime, jei pastaruoju metu išaugo plytelių pardavimas, turime išsiaiškinti, kas įvyko, gal buvo koks technologijų šuolis ir plytelės iš esmės pasikeitė. Ar tai tendencija ir pirkėjai dairosi pigesnių grindų, ar atsitiktinis pokytis.

Bandai įspėti, kiek tai truks, kaip tai paveiks vartojimo tendencijas, kaip gali pasikeisti konkurencinė aplinka.

Nesu ekspertas, kad pasakyčiau, kur 2016 m. gali kilti grėsmė. Tačiau, dėliojant 2016 m. biudžetą, į šį klausimą atsakys pardavimo vadovai.

Paminėjote konkurencinę aplinką. Matyt, nuo to, kaip elgsis konkurentai, priklausys ir jūsų įmonės pardavimo pajamos. Kaip jų elgesį nuspėti?

Mes, kaip ir visi kiti, stebime savo konkurentų elgesį. Skirtingose rinkose jie skirtingi – Europa yra didžiausia mūsų pardavimo rinka, ir čia tenka varžytis su

„Kahrs“ grupe. O JAV ir Kinijoje didžiausi mūsų konkurentai – kinai.

Jei konkuruojanti bendrovė platina obligacijas, analizuojame jų raportus, žiūrime, ką planuoja, analizuojame informaciją, kurią jie pateikia mokesčių administratoriui ar juridinių asmenų registrui.

Be abejonės, skaitome ir tai, ką jie kalba viešojoje erdvėje. Neabejoju, kad jie daro tą patį. Taip elgiasi visos įmonės.

Pavyzdžiui, JAV ekonomika atsigauna, kainos pradeda augti. Jei mes kiek padidiname kainas, konkurentai būtinai paseks mūsų pavyzdžiu, o mes vėl bandysime apčiuopti galimybę kilstelėti kainą. Ir kainos auga, nors ir konkurencija yra, ir konkurentai tarpusavyje nesitaria.

Beje, kainų klausimas opus, ir kai kada jų padidinimas būna sėkmingas, o kai kada – ne.

O kaip reaguoja akcininkai, jeigu prognozės neišsipildo, o skaičiai biudžeto plane toli nuo realybės?

Lietuvoje gal pernelyg sureikšminame biudžetą. Jis geras tuo, kad praėjo koks nors terminas ir galime pasitikrinti, ar iš tiesų gyvename taip, kaip prognozavome.

Juk valstybė mus irgi verčia gyventi pagal tam tikrus ataskaitinius laikotarpius. Taip, turi būti koks nors dokumentas. Be to, detaliai sudarytas biudžetas gali atlikti ir kontrolės funkciją.

Bet prognozuodami nesame saliamonai, nenuspėjome nei franko nuosmukio, nei Rusijos ar Kinijos krizių ir dėl to nesiplakame.

Mes esame priklausomi nuo Šveicarijos – ten nemažai parduodame, ir pagrindinė mūsų įmonė konsoliduotus biudžetus skaičiuoja frankais. Šių metų pradžioje Šveicarijos centrinio banko sprendimas atšaukti vadinamąsias franko kurso ribas euro atžvilgiu mus labai paveikė, frankas nuvertėjo ir skaičiai finansinėse ataskaitose pasikeitė.

Šiemet užklupo Rusijos krizė, ji turėjo įtakos gamybos, pardavimo rezultatams. Nes tai palietė ir kitas šalis – Kazachstaną, Baltarusiją.

Tačiau neturime planų atsisakyti Rusijos ir biudžete prie šios rinkos sudėti brūkšnelius. Juk ten yra pasiturinčių pirkėjų ir pardavimas nesustoja. Jeigu palygintume šią ir 2009 m. krizę Rusijoje, 2009 m. ją jutome stipriau.

Bet kartu mes bandome stiprinti savo pozicijas Čekijoje ar buvusios Jugoslavijos respublikose.

Baldžiai vis garsiau kalba apie gresiantį žaliavos stygių. Ar jums gali kilti tokių problemų?

Mes Lietuvoje mažai perkame. Bet žiūrėkime – kai analitikai kalba, kad mažėja galinčių dirbti žmonių, natūralu, jog auga jų atlyginimai. Taip ir su žaliava – jei jos mažėja, ji brangsta.

Jei atlyginimai didėja, arba susitaikai su tuo, kad mažėja pelnas, arba didini automatizavimą ir efektyvumą. Mes irgi kitąmet investuosime. Nes viena yra perkelti parketo gamyklas į Lietuvą. Kita – padaryti jas efektyviai veikiančias.

Ar turite viziją, kaip įmonė turėtų atrodyti po penkerių metų?

Taip, tokia vizija yra. Mes sau pasakėme, kad būsime vieni efektyviausiai dirbančių pasaulio parketo gamintojų ir to siekiame. Bandome įvertinti, ką tai reiškia būti „vienu iš...“.

Tai nėra paprasta, nes skirtingi gamintojai gamina skirtingus produktus.

Mes turime siekį atitikti pasaulio reikalavimus, manome, kad tai dabar svarbiausia.

Kiek kitąmet planuosite didinti apyvartą?

Dar neturime skaičių. Kai rinka traukiasi, manau, 5–7% augimas bus labai gerai. Įmonių tikslai skirtingi – vienos nori užimti kuo didesnę rinkos dalį, kitoms svarbiau pelnas.

Mes nuosaikiai augame, optimizuojame pelną ir ne drastiškai, kai atsisakoma nenaudingų rinkų ar išmetami lauk nenaudingi klientai. Manau, nuosaikiai viską daryti pasiteisina, o gyvenimas viską sudėlioja į savo vietas.

Prisimenate, kaip prieš keletą metų buvo kalbama apie augančias pasaulio ekonomikas, vadinamąją BRIK – Braziliją, Rusiją, Indiją, Kiniją. Buvo labai palankios prognozės. Bet praėjo kiek laiko ir Brazilijos niekas nebemini, Rusiją mes mėtome kaip karštą bulvę, kurią gaila išmesti, nes ten jau esame, o tikėjimo, kad greitai kas nors labai keisis, nėra. Indija auga greitai, bet nuo kruopelės iki kelių kruopelių. Kinijoje rezultatai geri, bet tik todėl, kad įdirbis padarytas prieš 2–3 metus, kai po krizės buvo susidaręs vakuumas.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ rugsėjo 15 d.

Komentarai prie šio straipsnio negalimi, dėl neapykantos skatinimo ar patyčių kurstymo
 

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Imperial Brands“ kuria užrakinamą elektroninę cigaretę 1

Jungtinės Karalystės tabako bendrovė „Imperial Brands“ kuria užrakinamą tabako vartojimui skirtą elektroninį...

Pramonė
2018.11.20
„Panevėžio stiklui“ vadovauja G. Petrauskas

Stiklo gamybos ir apdirbimo bendrovės „Panevėžio stiklas“ generaliniu direktoriumi tapo Gintaras Petrauskas,...

Vadyba
2018.11.19
Sulaikytas „Renault-Nissan-Mitsubishi“ vadovas C. Ghosnas 1

„Nissan“ pranešė apie savo ketinimus atleisti šio gamintojo valdybos pirmininką Karlosą Ghosną, atsiradus...

Transportas
2018.11.19
Ekspertai: pramonės smukimui įtakos turi ir naftos kainos

Rugsėjį pirmą kartą fiksavus metinį Lietuvos pramonės gamybos mažėjimą, ekspertai aiškina, kad tam didelės...

Pramonė
2018.11.19
Šiaulių regiono apžvalga: kas verslininkams čia patraukliau negu kur kitur Premium

Šiaulių pramonės parkas, laisvoji ekonominė zona, daugybė ilgus metus veikiančių gamyklų ir naujai sukurtų...

Pramonė
2018.11.19
Planas B dėl GPAIS – gruodžio pradžioje Premium

Verslui skambinant pavojaus varpais dėl streikuojančios GPAIS sistemos, Aplinkos ministerija planuoja, kad...

Kauno viešosios erdvės lygiuosis į Nyderlandus Premium 3

Kauno m. savivaldybė pirmoji šalyje pasitvirtino viešųjų erdvių kokybės ir želdinių priežiūros standartus,...

Ar Vokietija išgyvens „iPhone“ akimirką“ automobiliams? Premium 8

Pelningi Vokietijos automobilių gamintojai daug greičiau, nei tikėtasi, pajuto smūgių dėl elektrinių...

Transportas
2018.11.17
Investicija Kėdainių LEZ didina vokiečių investuotojų susidomėjimą 2

Pramoninių ir medicininių dujų bendrovės „AGA“20 mln. Eur investicija į dujų gamyklą Kėdainių laisvojoje...

Pramonė
2018.11.17
Interviu su „Linpra“ viceprezidentu: jeigu krizė ir ištiktų, metalo apdirbėjai priimtų ją kaip galimybę Premium

Šalies metalo apdirbimo pramonė yra svarbi mūsų inžinerinės pramonės dalis, metalininkams tenka apie trečdalį...

Pramonė
2018.11.17
IKEA tapo didžiausia privataus miško valdytoja Lietuvoje Premium 8

Šią savaitę Latvijoje pasikeitė didžiausios privačios miško valdos savininkai, kurie už daugiau nei 100.000...

Agroverslas
2018.11.16
Lietuvai reikalingas intensyvesnis miško ūkis 8

Jei Lietuvos miškų ūkio intensyvumas būtų toks kaip Suomijoje, medienos resursų šalyje padaugėtų, teigia...

Agroverslas
2018.11.15
„Metrail“ krizė: prašo teismo skubiai išnagrinėti, ar 30 mln. Eur baudų verslui skirta teisėtai 6

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas trečiadienį kreipėsi į Lietuvos...

„Achemos“ stabtelėjimą „Amber Grid“ pajuto finansiškai

Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus AB „Amber Grid“ pajamos per tris šių metų ketvirčius,...

Energetika
2018.11.15
Kauno metalo apdirbėjai ant bangos: stato gamyklas ir plečiasi Vakarų Europoje Premium 2

Strateginiai sprendimai prekiauti Vakarų Europoje, Kauno metalo perdirbėjams šuoliais augina milijoninius...

Pramonė
2018.11.15
„World Courier“: Lietuvoje svarbu būti vietiniu Premium

„Į Lietuvą atsekėme paskui klientus“, – tvirtina Lietuvoje biurą oficialiai atidarę pasaulinės specializuotos...

Transportas
2018.11.14
„Alfa Bank“ siekia perimti V. Kučinsko įmonių akcijas Premium 3

Rusijos „Alfa Bank“, siekiantis iš verslininko Vidmanto Kučinsko atgauti iki 20 mln. Eur skolą, siūlo...

Pramonė
2018.11.14
Vokietijos „seca“ įsteigė programinės įrangos kūrimo centrą Vilniuje 1

Medicinos matavimo sistemų ir svarstyklių gamintoja Vokietijos bendrovė „seca“ savo 15-ąjam padaliniui...

Pramonė
2018.11.13
AGA už 20 mln. Eur statys dujų gamyklą Kėdainių LEZ 5

Pramoninių ir medicininių dujų bendrovė AGA investuoja 20 mln. Eur į dujų gamyklą Kėdainių laisvojoje...

Pramonė
2018.11.13
„Narbuto“ patirtis: kaip prisibelsti iki „Amazon“ ar BMW Premium 4

Daugiau nei 90% savo gaminių eksportuojančios „Narbuto“ įmonių grupės pardavimai nuo 2010 m. iki praėjusių...

Rinkodara
2018.11.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau