Namus perkantys britai tampo velnią už ragų

Britų statybos bendrovė „Persimmon“ neseniai prisijungė prie skeptikų, neigiančių, kad „referendumo baigtis pakenks gyvenamųjų namų statybai“. Bendrovė paskelbė, kad namų rezervavimas nuo liepos 1d., palyginti su šiuo laikotarpiu pernai, išaugo 17%. Padidėjo ir apsilankymų skaičius bendrovės interneto svetainėje.

Pašaliečiams ši būsto pirkimo manija atrodo kaip kolektyvinė beprotystė. Anot „Countrywide“ ekonomistų, išties prognozuojama, kad būsto kainos Britanijoje ateinančiais metais sumažės 1%, tačiau ir jie tiki, kad nuo 2018 metų kainos ir vėl ims stiebtis į viršų. Britų entuziazmas pirkti namus išpūstomis kainomis primena liūdnai pagarsėjusius „Citigroup“ boso Chucko Prince?o žodžius, pasakytus 2007 m.: „Kol muzika groja (turėjo omenyje likvidumą – „Bloomberg“), reikia kilti ir šokti.“

Abejones dėl būsto pirkimo numaldo ypač mažos paskolų palūkanos. Jas dar labiau švelnina Anglijos banko sprendimas mažinti palūkanų normą, priimtas po to, kai britai nubalsavo palikti Europos Sąjungą. Taigi pirkti dabar dažnai pigiau negu nuomotis. Dėl mažėjančių palūkanų vis dažniau pasigirsta klausimas, ar bendrovės sugebės vykdyti savo įsipareigojimus mokėti pensijas, o nuosavas būstas bent jau užtikrina, kad bus kur gyventi senatvėje.

„Persimmon“ vykdomasis direktorius Jeffas Fairburnas „Bloomberg“ televizijai sakė, kad „žmonės vis dar labai linkę pirkti, o skolintojai ne mažiau nusiteikę skolinti“.

Tai nereiškia, kad britai išprotėjo. Jie tik yra tapę sistemos, kuri riboja pasiūlą ir palaiko dideles esamo būsto kainas, įkaitais. Britai žino, kad jų vyriausybė padarys kone viską, kad tik neįvyktų namų kainų griūties. Pirkėjai gali įsijungti į namų savininkų gretas paėmę paskolą iš vyriausybės – ši politika dar labiau išpūs kainas ir pradžiugins tuos, kuriems nusišypsojo laimė tapti savininkais kiek anksčiau. Pasigirsta pranešimų, kad Theresos May vyriausybė rengia naują daugiamilijardinį paskatų paketą būstui įsigyti – tiesa, šis bus orientuotas į naujos statybos plėtrą.

„Iškart po to, kai britai nubalsavo palikti Europos Sąjungą, „Persimmon“ akcijos nusmuko 39%, panašiai kaip ir kitų statybos bendrovių. Tačiau dabar jomis prekiaujama tik 12% mažesne kaina, palyginti su buvusia prieš referendumą. Net ir tai atrodo per mažai turint omenyje politinę valią paremti statybų sektorių. Kaip per patį akcijų išpardavimo įkarštį pažymėjo „Bloomberg Gadfly“ skiltyje, „Persimmon“ nestato namų Londone (tikėtina, kad čia kainos smuktų labiau nei kitur), o jų klientai – ne turtingi bankininkai, kurie kartu su savo kapitalu gali persikelti į Frankfurtą ar Dubliną, o mažą biudžetą turintys, pirmąjį būstą perkantys žmonės. Be to, už sostinės ribų būstas kur kas labiau įperkamas.

Dėl daug laiko ir pastangų suėdančių JK planavimo įstatymų pasiūla dar ilgai negalės pasivyti paklausos. Kaip ir jų kolegos, „Persimmon“ šiuo metu sėdi ant pinigų krūvos, kuriuos arba panaudos, jei plėtrai bus atlaisvinta daugiau žemės, arba sugrąžins juos akcininkams.

Aišku, būtų neteisinga nežvelgti į ateitį. Svaro nuvertėjimas, didėjantis valstybės biudžeto deficitas ir užsispyrusiai neaugantis produktyvumas ekonomikai nieko gero nežada. Jei dėl „Brexit“ sumažės investicijų, mažės ir darbo vietų. Tačiau kol kas britų būsto pirkėjai nekilnojamojo turto rinkos velnią ir toliau tampo už ragų.

Chrisas Bryantas yra „Bloomberg Gadfly“ apžvalgininkas