Švedams reikia ir lietuvių statybininkų paslaugų, bet dėl užsakymų teks pasistengti
Būsto trūkumas yra didžiulė Švedijos problema, o ją dar labiau aštrina rekordinis imigrantų srautas. Būsto kainos sparčiai kyla – anot Švedijos centrinio banko, būsto kainų metinis augimas liepą siekė 14%. Kaip rašė „Bloomberg“, Stokholme pusė milijono žmonių laukia eilėje galimybės išsinuomoti savivaldybei priklausantį būstą – šiemet jų padaugėjo dar 30.000. O privati nuomos rinka jau įgauna kriminalinių atspalvių.
„Teigiama, kad į Stokholmą kasdien atvyksta autobusas naujų gyventojų. Būsto trūkumas stipriai juntamas Stokholme ir visuose didesniuose miestuose, ypač turinčiuose universitetus“, – sako Audrius Masiulionis, Lietuvos komercijos atašė Švedijoje.
Švedijos nacionalinės statybos ir būsto tarybos duomenimis, norint patenkinti augančios šalies populiacijos poreikius per metus iki 2020 m. reikia pastatyti 76.500 būstų.
Švedijos statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį pradėta statyti 23.600 naujų butų – tai yra 33% daugiau nei tuo pačiu metu pernai, kai pradėti statyti 17.688 butai naujuose namuose. Iš viso per praėjusius metus Švedijoje pradėta statyti 35.600 naujų butų. Darbų apimtis ir toliau turi didėti.
Anot p. Masiulionio, švedų politikai ir didžiosios statybų bendrovės atvirai sako, kad be Rytų Europos bendrovių pagalbos projektai truktų ilgiau ir būtų brangesni.
„Be to, statistika dar neatspindi renovacijos masto. Švedijoje septintajame–aštuntajame dešimtmetyje buvo vykdoma milijono butų programa ir dabar šie keliasdešimties metų senumo pastatai reikalauja remonto. Taigi Lietuvos statybos sektoriaus bendrovėms galimybių tikrai yra“, – kalba komercijos atašė.
Sėkmės istorijų daugėja
Švedija yra antra didžiausia eksporto rinka Lietuvos statybos sektoriaus bendrovėms. Pernai šioje šalyje jos gavo beveik 29 mln. Eur pajamų. Šis skaičius auga, nes vis daugiau statybos sektoriuje dirbančių bendrovių žengia į Švediją, o jų sėkmės istorijos paskatina kitas įmones.
„Pernai viena didžiausių mūsų rinkų buvo Baltarusija, o šiemet jai teks tik apie 10% mūsų eksporto. Didžiąją dalį pajamų jau gauname Švedijoje ir Norvegijoje. Dabar vienu metu vykdome penkis projektus Stokholme, kurių bendra vertė yra daugiau kaip 10 mln. Eur. Baigiame įgyvendinti Stokholmo centrinės stoties projektą, kuris taps mūsų vizitine kortele. O šiemet laimėjome dar vieną labai svarbų konkursą – įrengsime stogus renovuojamame Stokholmo nacionaliniame muziejuje“, – VŽ yra pasakojęs Arnas Liseckas, aliuminio ir stiklo fasadų, langų ir durų gamybos ir montavimo bendrovės „KG Constructions“ komercijos direktorius.
VŽ jau rašė, kad Švedijoje įsitvirtina ir infrastruktūros statybos įmonės. Laimėjusi Švedijos transporto administracijos „Trafikverket“ skelbtą konkursą AB „Kauno tiltai“ pirmoji iš Lietuvos inžinerijos bendrovių pernai gruodį kaip rangovė pagal jungtinės veiklos sutartį su vietos partnere gavo 3 mln. Eur vertės kelio rekonstrukcijos projektą Geteborge. „Trafikverket“ yra vyriausybės agentūra, atsakinga už ilgalaikį transporto infrastruktūros planavimą ir įgyvendinimą. Šiemet užsakymą gavo bendrovė „Kelprojektas“. Sudaryti pirmą subrangos sutartį su partneriais šiai įmonei užtruko maždaug pusmetį po to, kai „Trafikverket“ atstovai apsilankė Lietuvoje 2014 m. vidurvasarį ir 33 šalies įmonėms pristatė nacionalinį planą, pagal kurį 2014–2025 m. kelių, geležinkelių, šliuzų ir navigacijos kanalų plėtrai, keliams bei geležinkeliams eksploatuoti ir prižiūrėti numatyta skirti net 522 mlrd. SEK (55,5 mlrd. Eur).
infogr.am::infogram_0_svedijoje-6237660
Prireiks kantrybės
„Švedijos viešasis ir privatusis sektorius yra atviras konkurencijai. Bet reikia žinoti, kad dirbant su švedais pirmiausia reikia kantrybės. „Trafikverket“ seminarą Lietuvoje suorganizuoti užtruko metus, skaičiuojant nuo pirmo pokalbio apie tai su šia agentūra. „Kauno tiltai“ pirmą projektą laimėjo po metų intensyvaus darbo, įsteigę įmonę Švedijoje ir nusamdę švedą vadovą. O daugelis įmonių per anksti nuleidžia rankas. Jei pirma sutartis bus pasirašyta po metų intensyvaus darbo – tai jau sėkmė“, – tvirtina p. Masiulionis.
Anot jo, švedams tikrai nereikia intensyviai ieškoti galimų rangovų ar tiekėjų, nes jie patys ateina. Aktyviausios yra Lenkijos, Estijos ir Latvijos įmonės – tai pagrindinės lietuvių konkurentės. Tačiau įmonės, jei jų lūkesčiai neperdėti ir jos pakankamai pasiruošusios, visuomet pasieks savo tikslą įsitvirtinti Švedijoje.
Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ rugsėjo 21 d.infogr.am::infogram_0_patarimai-4726089
