Verslas, kuris atsirado „iš niekur“

„Šalys, kurios reformas vykdo greičiau, šiose lenktynėse (dėl investicijų – VŽ) išsiveržia į priekį. Taigi norint dar labiau nekristi palankiausių verslui valstybių sąraše turėtume investicinę aplinką gerinančius sprendimus priimti gerokai skubiau“, – tai, kad Lietuva iškrito iš šią savaitę paskelbto „Doing Business“ reitingo 20-uko, komentavo Mantas Katinas, tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius.

Tokius žodžius galima vertinti ir kaip linkėjimą naujam Seimui bei Vyriausybei. O p. Katinas, beje, matomas kaip vienas iš galimų kandidatų į ūkio ministrus. Apie tai, ką turime daryti globalių pokyčių akivaizdoje, jis kalbės VŽ rengiamoje konferencijoje „Išmani Lietuva“. Lapkričio 4–5 dienomis parodų ir kongresų centre „Litexpo“ pranešimus skaitys prezidentė Dalia Grybauskaitė, savo patirtimi dalysis įvairių sričių modernaus verslo vadovai, specialistai.

Atspėja ateitį

„Prieš daugiau nei 100 metų buvo žmonių, kurie siūlė uždaryti patentų biurą. Jie sakė, kad viskas, kas gali būti išrasta, jau išrasta. IBM spėjo, kad visame pasaulyje reikės tik 5 kompiuterių, jie net neįsivaizdavo, kad kompiuterių reikėtų kam nors daugiau nei universitetams ir mokslų centrams. Galiausiai buvo Vokietijos kaizeris Vilhelmas, kuris sakė, kad automobiliai yra laikina tendencija, o mes galiausiai visi grįšime prie karietų ir arklių“, – apie ankstesnius mėginimus paneigti ateitį yra sakęs Regimantas Urbanas, tiksliausios pasaulyje viešojo transporto programėlės „Trafi“ rinkodaros vadovas.

Prieš tai jis 6 metus vadovavo informacinių technologijų milžinės „Google“ rinkodarai Baltijos šalyse, dirbdamas iš Dublino, Varšuvos ir Vilniaus biurų. Kaip pats sako, į lietuvių startuolį atėjo, kad „perduotų tarptautinę patirtį, kompetenciją ir padėtų jam plėstis visame pasaulyje.“ Šia patirtimi ir mintimis apie globalią plėtrą jis dalysis ir „Išmanios Lietuvos“ renginyje.

Ateities spėliotojų, kuriems pavyko užšokti ant dar nepradėjusių kilti bangų yra ir daugiau. Permainų laikotarpį išgyvenančio ryškiausio Lietuvos startuolio „Vinted“ vienas iš įkūrėjų Justas Janauskas taip pat kalbės apie šios bendrovės idėją, augimą ir tai, kaip pavyko pritraukti daugiau nei 50 mln. Eur investicijų drabužių mainų rinkai užkariauti.

Tiesa, lietuviai pasaulį užkariauti bando pradėdami nuo įvairiausių valstybių. Pavyzdžiui, vakarieniauti vietos žmonių namuose siūlanti pradedančioji bendrovė „Plate Culture“ pradėjo nuo Honkongo.

Pirmiausiai – problema

„Kiekvienas startuolis turi nustatyti, kokią problemą jis sprendžia. Mūsų atveju galbūt problemos nebuvo, bet atradome, kad yra žmonių, kurie nori parodyti savo maisto ruošimo talentą ir žinias. Mes jiems sukuriame galimybę tai daryti ne tik artimiesiems, bet ir platesnei žmonių grupei. Kita vertus, turistams sunku rasti namų aplinką, kurioje būtų galima paragauti išskirtinio maisto“, – apie atrastas galimybes kalba Edvinas Bartkus, vienas iš „Plate Culture“ įkūrėjų.

O Vytautas Paukštys su žiemiškai „Eskimi“ pavadinto socialinio tinklo idėja pasinėrė į karštą Afrikos rinką. Daugiausia lankytojų „Eskimi“ sulaukia iš Nigerijos gyventojų.

Ši bendrovė anksti atkreipė dėmesį į tai, kad besivystančiose rinkose vartotojai dažniau internete naršo per išmaniuosius telefonus ir ten dėl nedidelės ryšio spartos reikia labiau nei Europoje ar JAV optimizuotų sprendimų.

Laiku ir vietoje

„Išmanioje Lietuvoje“ kalbėsime ne tik su jaunais verslo išsišokėliais, bet ir brandžiomis kompanijomis, kurioms į priekį judėti padeda šiuolaikiškas požiūris ir gebėjimas būti rinkos pokyčių priešakyje arba epicentre.

2002 m. įkurta UAB „Nordcurrent“ yra seniausia žaidimų kūrimo ir leidybos studija Lietuvoje. Prieš dvejus metus paleistas jos žaidimas išmaniesiems įrenginiams „Cooking Fever“ rugsėjį perkopė 100 mln. parsisiuntimų kartelę.

Ričardas Jaščamskas, bendrovės komunikacijos vadovas, pasakoja, kad vaizdo žaidimai yra didžiausia pramogų industrijos rinka, lenkianti ir filmus, ir muziką. Tačiau iki šiol kompiuteriniai žaidimai ir jų kūrimas plačiojoje visuomenėje apklijuoti įvairiais stereotipais. Jis pasakos, kaip lietuvių studijai pavyko sugriauti ne vieną stereotipą ir sulaukti pasaulinės sėkmės.

Kitas „Išmanios Lietuvos“ pranešėjas – Kęstutis Juščius, „Auga Group“ (anksčiau „Agrowill“ – VŽ) valdybos pirmininkas. Ūkininkams dėl didelių rinkos sukrėtimų patiriant nuostolių, jis atrado sėkmę ekologiškais sprendimais.

„Tai visai kitas lygis. Pasaulinės pieno kainos krito, o ekologiško pieno augo. Grūdų kaina kur nors Vokietijoje yra 170 Eur už 1 t, o ekologiškų – 400 Eur už 1 t. Tai daug svarbiau už bet kokias išmokas“, – VŽ anksčiau sakė p. Juščius.

Visų šių ir daugybės kitų pranešėjų sėkmės receptus, pasiūlymus verslui bei karjeros siekiantiems žmonėms išgirsite lapkričio 4–5 dienomis renginyje „Išmani Lietuva“. Jis apims tris konferencijas: „50 kelių į sėkmę“, „Ateities komandos DNR“ ir „Verslo alchemija“.

„50 kelių į sėkmę“ – tai didžiausia įkvepiančių patirčių konferencija. Čia savo istorijomis dalysis Lietuvos talentai iš įvairių sričių – menininkai, sportininkai, verslininkai, mokytojai, mokiniai, studentai, kūrėjai, inovatoriai ir kt. „Ateities komandos DNR“ - įvairių padalinių vadovai, savo sričių lyderiai vertins profesijos didžiausius ateities pokyčius ir perspektyvas, ko reikia, kad būtume kuriantys profesionalai. „Verslo alchemija“ - įmonių vadovų ir mokslo atstovų susitikimo vieta, sėkmingų atvejų pristatymas. Atsakysime į klausimus, kaip mokslas padėjo išauginti verslus, padaryti proveržį bei kokie yra verslo iššūkiai, kuriuos galėtume išspręsti pasitelkus mokslą. Taip pat renginio metu vyks išmanių sprendimų paroda, veiks pramogų erdvė.