Užsieniečių įdarbinimas: imasi „startuolių vizų“ klausimo
Arminas Varanauskas, asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ direktoriaus pavaduotojas pripažįsta, kad šią grupę daug kas sieja su Informacinės visuomenės plėtros komitetu prie Susisiekimo ministerijos. Tik parlamentinė grupė mažiau politizuota. Be to, seimūnams už darbą tokiose grupėse nemokama, tad dalyvauja tik tie, kuriems technologijų ir inovacijų klausimai išties rūpi.
Verslininkas iš JAV: dirbti Lietuvoje neleistumėte net Gatesui
Keičiasi užsieniečių įdarbinimo galimybės
„Pagrindinė idėja buvo suburti kuo įvairesnius žmones, iš skirtingų partijų ir komitetų, kad ši grupė nebūtų vienos politinės jėgos žinioje, kaip būna su komitetais ir ministerijomis. Be to, grupėje turint skirtingų sričių atstovus, kur kas lengviau nagrinėti įvairius klausimus, nes kiekvienas gali pasakyti kaip tam tikri dalykai atrodo jų akimis, įvardinti problemas, apie kurias kitų sričių atstovai galbūt net nesusimąsto“, – pasakoja p. Varanauskas.
Kad kolektyvas išties spalvingas, galima spręsti vien iš to, jog grupės nariais yra Gediminas Kirkilas ir Andrius Kubilius – du buvę premjerai iš priešingų politinių stovyklų. O grupės pirmininku išrinktas liberalas Gintaras Steponavičius.
Planuojama, kas ši parlamentinė grupė nuolat bendradarbiaus su „Žinių ekonomikos forumu“ ir bus savotiškas iniciatyvų bei informacijos šaltinis, teikiant įstatymų, tvarkų ir kitų teisės aktų pakeitimus bei siūlant naujus įstatymus.
„Technologijų ir inovacijų plėtros iniciatyvos į Seimą ar Vyriausybę iš kažkur turi ateiti. Mes norėjome turėti šiems dalykams neabejingų parlamentarų grupę, su kuria galėtume bendrauti“, – sako p. Varanauskas.
Imsis mokslo slėnių
Pirmasis punktas grupės darbotvarkėje: vadinamosios „startuolių vizos“ ir kiti užsieniečių įdarbinimo klausimai, mat tai šiuo metu vienas aktualiausių dalykų į Lietuvą besikraustantiems pradedantiesiems ir užsienio specialistus atsivežti norinčioms įmonėms.
Šie klausimai jau pajudėjo, yra pateiktas pataisų paketas derinimui tarp ministerijų, todėl prieš priimant bet kokius sprendimus norima spėti išsiaiškinti, kur yra didžiausios problemos, ir kokia geriausia užsienio praktika galima remtis.
Metų pradžioje taip pat turėtų būti viešai paskelbta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaita apie inovacijų politiką Lietuvoje. Jos nagrinėjimas ir tos politikos gerinimo plano sudarymas – antras punktas parlamentinės grupės darbotvarkėje.
Vėliau, tikriausiai antrąjį 2016 m. ketvirtį, planuojama imtis mokslo slėnių, kurie šiuo metu neneša realios naudos verslui. Vieša paslaptis, kad kuriant slėnius, universitetai prisipirko įrangos, kurios norėjo mokslininkai, ne verslas. O dalis slėnių tapo patalpų nuomos bazėmis, išlaikomomis iš ES lėšomis finansuojamų projektų.
Viena idėja, kaip padėtį pagerinti jau yra: slėniuose tereikia tarpininkų, kurie suprastų tiek mokslo, tiek verslo kalbą ir šiuos du skirtingus polius sujungtų bendriems darbams.
Beje, neoficialiai teigiama, kad yra politinė valia sugrąžinti slėnių klausimą į Seimo darbotvarkę dar šioje kadencijoje.
