„Nokia Lumia 950XL“: subjektyvi apžvalga
Naujasis „Microsoft“ flagmanas „Lumia 950XL“ – puikus įrenginys. Jo ekranas yra ryškus ir pakankamai aukštos raiškos, kamera ir telefono medžiagos – kokybiškos, meniu ir nustatymai – aiškūs, veikia jis sklandžiai (išskyrus interneto naršyklę), kraunasi greitai, o „Continuum“ jungčių dėžutė, leidžianti prijungti telefoną prie ekrano ir naudoti kaip kompiuterį, – itin malonus priedas.
Jeigu „Windows 10“ parduotuvėje dar rasčiau ir programėles, kurias kasdien naudoju, galbūt netgi svarstyčiau galimybę pereiti nuo mano pamėgtos „Android“ prie „Windows“ operacinės sistemos (OS). Jei ne visam laikui, tai bent jau metams, kol pasirodys naujos kartos flagmanai.
Tačiau dabar dėl programėlių trūkumo „Lumia“ ir kiti „Windows“ telefonai man atrodo labiau kaip našta.
Galimybės išbandyti „Lumia“ telefoną su „Continuum“ funkcija laukiau nuo 2014 m. rudens, kai pasirodė „Windows 10“ OS, skirta kompiuteriams. Buvo labai smalsu, kaip visa tai atrodys. Juolab kad 2013 m. panašų projektą – telefoną, jungiamą prie monitoriaus ir virstantį kompiuteriu, – bandė įgyvendinti bendrovė „Canonical“, valdanti „Linux Ubuntu“ prekės ženklą. Ji sutelktinio finansavimo platformoje „Indiegogo“ siekė surinkti 32 mln. USD šio projekto įgyvendinimui. Tačiau entuziastai sunešė tik apie 12 mln. USD, tad telefonas „Ubuntu Edge“ taip ir liko tik planuose. „Microsoft“ šioje rinkos nišoje – pati pirmoji.
Trūksta įrankių
Gavęs naująją „Lumia“, vos grįžęs iš darbo, įsidėjau savo SIM kortelę, numečiau asmeninį telefoną į kampą, susikūriau paskyrą „Microsoft“ debesyje (be jos – nė iš vietos) ir ėmiau maigyti visus nustatymus. Kitą rytą, jau daugmaž susipažinęs su „Windows 10“ aplinka, išvažiavau į darbą. Autobuse supratau, kad neturiu bilieto, bet programėlės „m.Ticket“ „Windows 10“ parduotuvėje neradau – teko brautis per minią ir pirkti bilietus pas vairuotoją. Tiesą pasakius, neradau ir kitų „Smart Vilnius“ programėlių. Nėra ir mano banko programėlės. Taigi, pačią pirmą dieną supratau, kad „Window 10“ ekosistemoje nėra maždaug trečdalio man kasdien reikalingų įrankių.
Kita vertus, supratau, kaip jaučiasi programėlių kūrėjų nuolat diskriminuojami „Windows“ OS gerbėjai – tyrimų bendrovės IDC duomenimis, tokių tarp išmaniųjų telefonų naudotojų visame pasaulyje yra apie 3%. Iki šiol niekada nesukau sau galvos dėl programėlių. Atvirkščiai, tekdavo ilgokai skaityti atsiliepimus ir aiškintis, kuri iš 100 tas pačias funkcijas atliekančių programėlių yra geriausia.
O juk žadėjo
Ką gi, prieš vėją nepapūsi. „BlackBerry“ tai jau suprato ir išleido „Priv“ – telefoną su „Android“ operacine sistema. „Microsoft“ to daryti nesiruošia. Tačiau puikiai pamenu pažadą naujuose flagmanuose įdiegti „Android“ programėlių palaikymą.
Pernai vasarą vykusioje „Build“ konferencijoje „Microsoft“ vadovai paskelbė, kad naujuose „Lumia“ telefonuose bus galima naudoti „Android“ operacinei sistemai kurtas programėlės.
Tačiau lapkričio pabaigoje – jau pasirodžius „Lumia 950“ ir „950 XL“ – „Microsoft“ paskelbė, kad „Astoria bridge“, įrankis, kuris įgalina „Android“ programėlių veikimą „Windows 10“ operacinėje sistemoje, dar neparuoštas.
Būtent tai ir nuvylė labiausiai. Dėl to, kad programėlių kūrėjai dažnai ignoruoja „Windows“, negalima kaltinti vien tik „Microsoft“. Bet už nevykdomus pažadus bendrovės vadovai iš Kalėdų Senelio tikrai nusipelno rykštės. Ir jau ne pirmą kartą.
Dar 2013-aisiais ir 2014 m. pradžioje buvo teigiama, kad „Windows 10“ bus unifikuota sistema visiems įrenginiams ir visos jos versijos pasirodys vienu metu. Taip nenutiko – mobiliosios versijos teko palaukti apie pusmetį.
Kiekviename verslo vadovėlyje rašoma, kad geriau nežadėti klientui to, ko negalėsite išpildyti. Sunku suprasti, kodėl korporacijos šios taisyklės nepaiso.
Parametrai geri
Apskritai „Lumia 950 XL“ nėra labai išskirtinis telefonas. Tai tiesiog telefonas iš aukščiausios lentynos. Jame sudėta tai, kas šiuo metu rinkoje yra geriausia (masiniams gaminiams taikomų kainų ribose), todėl jo parametrai panašūs į kitų gamintojų flagmanų parametrus.
Telefone sumontuotas 5,7 colio įstrižainės ekranas, vaizdo kamera su 20 megapikselių jutikliais, stabilizatoriumi ir galimybe filmuoti 4K raiškos vaizdo klipus, 3 GB darbinės atminties, „Qualcomm Snapdragon 810“ 2 Ghz aštuonių branduolių procesorius ir 3340 miliampervalandžių (mAh) baterija. Telefono vidinė atmintis siekia 32 GB, bet jis palaiko „Micro SD“ korteles, tad talpą galima didinti iki 200 GB.
Dar viena naujovė – „Windows Hello Beta“ – funkcija, leidžianti telefonui atpažinti savininką pagal akies rainelę ir jį atrakinti tik pažvelgus į ekraną.
Telefone įtaisytas USB Type-C lizdas, į kurį laidas kišamas bet kuria puse (smulkmena, bet labai džiugina). Telefono baterija, kaip ir sako „Microsoft“, išties įkraunama maždaug per pusvalandį. Tačiau baterijos gyvavimo laikas svyruoja, nors telefonas naudojamas kasdien tiek pat.
„Lumia 950 XL“ kaina Lietuvoje siekia 699 Eur.
Išskirtiniu šį telefoną paverčia būtent „Continuum“ dėžutė (Jos kaina yra 109 Eur.). Tačiau padėtis su programėlėmis čia dar liūdnesnė. Su „Continuum“ suderintų programėlių apskritai yra tik keletas. Tarp jų – ir konkurentės „Google“ „YouTube“. Be to, dar yra likusių klaidų. Pavyzdžiui, žiūrint „YouTube“ ir „Continuum“ režime paleidus kitą programėlę, dingsta garsas. Bet esu tikras, kad tai netrukus bus ištaisyta.
Pririštas prie „Microsoft“
Pabrėžiu, kad ši apžvalga yra subjektyvi. Man, kaip ilgamečiam „Android“ vartotojui, tiesiog atrodo nepatogu kraustytis su visa manta iš „Google“ serverių į „Microsoft“ debesį (labai erzina besidvigubinantys laiškai), nes naudoju „Google“ pašto sistemą „Inbx“ ir beveik visas kitas šios bendrovės paslaugas, mėgstu kalbėtis su „Google Now“, esu banko klientas ir važinėju viešuoju transportu. Kitiems su šiais dalykais susijusios programėlės galbūt visai neaktualios.
Be to, ir kai kurių bankų programėlės, skirtos „Windows“ įrenginiams, yra sukurtos. Tokias lietuvių kalba turi SEB, Šiaulių bankas ir Medicinos bankas.
Taip pat susidarė įspūdis, kad „Windows“ telefonai turėtų tikti įmonėms ir tiems asmenims, kurie privačiame gyvenime naudojasi „Outlook“ pašto paslaugomis bei „Office“ paketu ir kitų ir programėlių parduotuvėse kapstytis nemėgsta. Pačios „Microsoft“ sukurti sprendimai tiek telefone, tiek kompiuterio ekrane, kai įjungtas „Continuum“ režimas, veikia gerai – naudodamasis „Continuum“ netgi parašiau vieną straipsnį. Vėliau, aišku, teko įkelti jį į redakcinę sistemą, bet esmė ta, kad „Office“ paketas yra ir dalį darbų jau galima nudirbti vien su telefonu.
VERSLO TRIBŪNA
Ką daryti, kai tavo pastatus „nuhackina“? Kaip dirbtinis intelektas keičia NT rinką? Kokias proptech technologijas diegiasi didžiausios Europos ir Lietuvos NT įmonės? Ir ką bendro turi Vilnius su Kopenhaga – miestu, siekiančiu tapti pirmąja sostine pasaulyje be CO₂?
Dirbtinio intelekto (DI) įrankiai tampa teisininkų kasdienybės dalimi, padeda greičiau atlikti pasikartojančias užduotis, analizuoti duomenis bei sutartis. „Infolex“ profesionalai atkreipia dėmesį, kad taikant DI praktiškai, itin svarbu suprasti šio įrankio trūkumus ir laiku pastebėti galimus netikslumus.
Artimiausiu metu beveik 1 500 Lietuvos įmonių privalės atitikti griežtus Europos Sąjungos Tinklų ir informacinių sistemų saugumo direktyvos (TIS2) reikalavimus. Specialistai perspėja – atidėliojimas gali kainuoti brangiai, o verslai dažnai nežino, nuo ko pradėti. Prievolė apima ne tik viešąjį, bet ir didelę dalį privataus sektoriaus: energetiką, gamybą, logistiką, sveikatą, netgi tiekimo grandines, taip pat smulkesnius paslaugų teikėjus, jei jie dirba su didesnėmis organizacijomis.
Apie inovacijas ir jų stygių, kokios galimybės jas auginti Lietuvoje, ko trūksta įmonėms, kad jos labiau pasitelktų inovacijas, kalbamės su Patricija Reut, laikinai einančia Inovacijų agentūros direktorės pareigas. Prieš mūsų šaliai rengiant 2021–2027 m. Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų programą buvo atlikta Lietuvos konkurencingumą bei pažangą kuriančių verslų analizė. Tarp gautų duomenų išaiškėjo ir keliančių nerimą.
