VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS
2025-10-22 09:10

Kaip išsirinkti tinkamiausią DI įrankį teisininkams

Gintarė Makauskaitė-Samuolė „Infolex“ teisės ir atitikties produktų vadovė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr
Gintarė Makauskaitė-Samuolė „Infolex“ teisės ir atitikties produktų vadovė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr
Dirbtinio intelekto (DI) įrankiai tampa teisininkų kasdienybės dalimi, padeda greičiau atlikti pasikartojančias užduotis, analizuoti duomenis bei sutartis. „Infolex“ profesionalai atkreipia dėmesį, kad taikant DI praktiškai, itin svarbu suprasti šio įrankio trūkumus ir laiku pastebėti galimus netikslumus.

2024 m. „Thomson Reuters“ parengtoje ataskaitoje „Future of Professionals Report“ nurodoma, kad DI vis dažniau tampa teisininkų darbo dalimi, nes padeda automatizuoti įprastas užduotis ir didina specialistų produktyvumą. Naudojant DI įrankius dokumentų peržiūroms, sutarčių analizei ir kitiems rutininiams darbams, skaičiuojama, kad teisininkai gali sutaupyti apie 4 darbo valandas per savaitę. 

Ataskaitos autoriai nurodo, kad 72% apklaustų teisininkų mano, kad dirbtinis intelektas jų profesijoje gali būti naudingas. Be to, pusė respondentų iš advokatų kontorų nurodo, kad DI diegimas yra jų didžiausias prioritetas. 

Gintarė Samuolė, „Infolex“ produktų vadovė pabrėžia, kad technologijos nuolat kinta, todėl renkantis DI įrankius svarbu įsitikinti, ar kūrėjai įsigilinę į teisininkų darbo subtilybes ir yra iki smulkmenų ištobulinę produktą. 

Pasak G. Samuolės, kuriant DI įrankį „Infolex“ klientams, pavyko sukaupti patirties ir žinių, kurios galėtų būti naudingos kuriantiems ir taikantiems DI teisės srityje. Ji išskiria tris pamokas, kurias su „Infolex“ komanda išmoko, kuriant naują DI įrankį teisininkams. 

Esmė slypi detalėse 

DI išmoksta tai, ko jo mokome, todėl testuojant produktą itin svarbu išanalizuoti kiekvieną detalę. G. Samuolė iš praktikos sako, kad netyčia DI gali išmokti ir klaidingų dalykų, kuriuos iš pradžių net sunku pastebėti, kol jie neišauga į didesnę problemą.

„Sistemoje, kurioje testavome įrankį, vienas naudotojas nuolat darė mažą klaidą. Ilgai tą klaidelę laikėme epizodine ir nereikšminga. Bėda ta, kad DI klaida patiko ir įrankis išmoko ją sistemingai atkartoti. Iš pradžių, tai neatrodė labai svarbu, bet ilgainiui DI išpopuliarino klaidą iki didesnės problemos“, – pasakoja produktų vadovė.

Panašus nesusipratimas buvo ir su DI vertimais iš anglų į lietuvių kalbą. Lietuviškai žodžio „keista“ reikšmė yra ir pakeista, ir neįprasta. DI pasirinko tik vieną reikšmę – neįprastumą.

„Taip Lietuvos įstatymai tapo „neįprasti“. Ką tai reiškia įrankio naudotojams? Jie pyksta dėl netinkamos kokybės, bet kartu turi skirti papildomo laiko ir nuolat taisyti netinkamą vertimą. Taigi kurdami įrankį, dar kartą įsitikinome, kad reikia kruopščiai tikrinti duomenis. Be to, supratome, kad jei klysta žmonės, būtent tą klaidą, tikėtina, atkartos ir DI“, – detalizuoja G. Samuolė.

Išmanykite teisės specifiką

Garsiai nuskambėjo atvejis, kai vienas JAV advokatas bylai ruošėsi pasitelkdamas „ChatGPT“, o DI kaip įrodymus pateikė išgalvotas bylas. Su panašia situacija teko susidurti ir „Infolex“ komandai.

„DI puikiai sprendė teisines situacijas, argumentuodamas Konstitucijos straipsniais, kurių nebuvo, ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimais, kurių irgi nebuvo (mes atidžiai patikrinome šią informaciją, kreipdamiesi į teismo atstovus). Teisėje paaiškinamumas būtinas, kaip pareigos nurodyti sprendimo motyvus dalis, o techninio paaiškinamumo trūkumas DI grindžiamas „juodosios dėžės magija“, ir teisininkams tai netinka“, – paaiškina produktų vadovė.

Taigi kuriant teisės specialistams tinkamą DI, būtina žinoti teisininkų darbo specifiką, ir atrinkti teismų sprendimus pagal objektyviai paaiškinamus kriterijus.

Rezultatą vertinkite kritiškai

DI kūrimo procese produkto komanda eksperimentavo su „Infolex“ bylų santraukų generavimu ir skirtinguose etapuose darė apklausas, norėdami išsiaiškinti, ar gauti rezultatai atitinka keliamus kokybės reikalavimus. Paaiškėjo, kad žmonės, kurie nebuvo teisininkai, DI sugeneruotas bylų santraukas įvertino 30% geriau nei įmonių vidaus teisininkai, o išorės teisininkai 50% prasčiau įvertino informaciją nei ne teisininkai.

„Kuo „tikresnis“ teisininkas, tuo jis buvo kritiškesnis. Klientai daug dažniau pastebėjo faktines klaidas ir DI paviršutiniškumą. Bet kai sprendimą vertino tie, kas nesupranta teisės, jiems buvo lengva patikėti DI profesionalumu“, – pasakoja G. Samuolė ir priduria, kad norint sukurti būtent teisininkams skirtą kokybišką DI įrankį, būtina ne tik kritiškai vertinti informaciją, bet ir tiksliai žinoti, ko reikia vartotojui.

„Infolex“ įrankį galite išbandyti čia

52795
130817
52791