Kaip išsklaidyti mitus Lietuvos ir Lenkijos energetiniuose santykiuose

Lietuvos ir Lenkijos energetiniai santykiai sukasi aplink dvi ašis. Tai – abi šalis sujungsiantis dujotiekis (GIPL) kartu su regionine gamtinių dujų rinka ir Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais (KET).

Sinchronizacijos naudą bene dažniausiai bandoma sumenkinti mitais. Pavyzdžiui, sakoma, kad Lenkija nepritars sinchronizacijai, nes ši sužlugdys jos anglies pramonę. Esą po sinchronizacijos Lenkijos rinką užplūs pigesnė elektra iš Rusijos. Bet tai – netiesa.

Po sinchronizacijos Lenkijos elektrinės bus kritiškai svarbios palaikant sistemos stabilumą, tad anglies elektrinių vaidmuo kaip tik stiprės. Be to, dėl elektros prekybos su trečiosiomis šalimis tarsis visos regiono šalys. Taigi pati Lenkija prisidės kuriant prekybą reguliuojančias taisykles.

Antrasis mitas – esą prijungta prie kontinentinės Europos tinklų per Lenkiją, Lietuva netaps saugesnė nei yra dabar, veikdama Maskvos reguliuojamoje sistemoje.

Rusija turi savo energetikos strategijos viziją ir planą. Šis planas skirtas Rusijos vidaus vartotojams apsaugoti. Tuo tarpu Europos Sąjungos šalys siekia užtikrinti savo vartotojų interesus, tarp kurių patikimumas vienas iš svarbiausių. Būtent ES šalių, o ne Rusijos energetikos planai atitinka Lietuvos interesus. Be to, mes net neturime aiškios informacijos apie Rusijos energetikos ateities planus, todėl negalime būti tikri dėl savo saugumo.

Kai kurie ekspertai bando įtikinti, esą Lenkija nesuinteresuota tiesti GIPL dujotiekio, nes saugo savo Svinouščės SkGD terminalą nuo Klaipėdos terminalo konkurencijos. Tikrovė yra tokia, kad GIPL projektas reikalingas ir pačiai Lenkijai – tą ne kartą deklaravo šios šalies politikai ir sistemos operatoriaus atstovai. Pradėjus veikti GIPL, Baltijos šalių vartotojai galėtų naudotis ir Svinouščės SkGD terminalo paslaugomis, o tai būtų naudinga ir Lenkijai.

Ketvirtasis mitas – esą Lenkija nepritaria griežtai Lietuvos pozicijai dėl Baltarusijoje statomos atominės elektrinės (AE), nes pati planuoja statyti AE. Tačiau iš tiesų Baltarusijos AE gali dempinguoti rinką ir taip žlugdyti tos pačios Lenkijos generacijos plėtros projektus. Be to, elektrinės saugumas aktualus visoms regiono šalims, o pastarųjų santūrumas susijęs tik su informacijos trūkumu.

Penktasis mitas – esą bendri Lietuvos ir Lenkijos energetikos projektai naudingesni Lietuvai, todėl Lenkija nėra suinteresuota juos įgyvendinti.

Tikrovėje bendra rinka suteikia naudos visoms šalims. Geriausias to pavyzdys – „LitPol Link“ jungtis. Jei bendri projektai nebūtų naudingi Lenkijai, šios jungties nebūtų. Sukūrus bendrą rinką, Baltijos šalys ateitų į ją su savo infrastruktūra, kuri būtų naudinga ir Lenkijai.

Komentaro autorius - Rolandas Zukas, energetikos bendroves valdančios UAB EPSO-G vadovas