Junckerio pinigus gundosi dalyti per valstybinį banką

Audrius Zabotka, „Invegos“ vadovas: „EFSI garantija padės įmonėms dar susimažinti skolinimosi sąnaudas. Kita vertus, pagal EFSI negalės būti finansuojami startuoliai, kurie šiandien gali gauti finansavimą su mūsų teikiamomis garantijomis.“ Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Politikams, regis, panižo turėti dar vieną nacionalinę ES finansavimo agentūrą Lietuvoje: siūloma kurti naują įstaigą – šįkart Junckerio investicijų plano pinigams dalyti. Ekspertai įtaria, kad tokia agentūra gali iš esmės tapti valstybiniu banku, ir klausia, kodėl smulkusis verslas negali būti konsultuojamas ir finansuojamas privačiojo sektoriaus, kaip iš esmės jau ir vyksta per bankus, „Invegą“, kitas agentūras.

Vakar pranešta, kad, siekiant išplėsti naudojimosi Europos strateginių investicijų fondo (EFSI) lėšomis galimybes, Lietuvoje siūloma steigti nacionalinę skatinamojo finansavimo įstaigą. Žinia pasklido iš Finansų ministerijos (FM) po ministrės Rasos Budbergytės susitikimo su Vyteniu Andriukaičiu, Europos Komisijos nariu. Briuselis tokias agentūras rekomenduoja manydamas, kad investicijų duobė, atsiradusi po skolų krizės, ES mažėja per lėtai ir per menkai.

Ta proga 2016 m. rugsėjo 14 d. Jeanas Claude’as Junckeris, Europos Komisijos prezidentas, pasiūlė padvigubinti fondo veiklos trukmę nuo 2018 m. iki 2022 m., o finansinę galią – nuo 315 mlrd. Eur iki 630 mlrd. Eur. Pagal investicijų planą Europai, dar vadinamą Junckerio planu, per pirmus veiklos metus EFSI pritraukė 116 mlrd. Eur investicijų.