Seimas sugriežtino greitųjų kreditų taisykles, palūkanas apribojo dvigubai
Už daugiau kaip pustrečių metų rengtų ir Seime, Vyriausybėje, Lietuvos banke bei kitose institucijose svarstytų Vartojimo kredito įstatymo daugelio straipsnių pataisų priėmimą ketvirtadienio posėdyje po kelias valandas trukusių diskusijų ir papildomų pataisų svarstymo balsavo 108 Seimo nariai, tik po vieną buvo prieš ir susilaikė.
Andrius Palionis, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys, VŽ paaiškino, kad priimtosios pataisos įsigalios nuo 2016 m. vasario 1 d.
Priimtuoju įstatymu nuo 200 iki 75% sumažinama metinės kredito palūkanų norma, taip pat nustatyta 0,04% per dieną administravimo išlaidų viršutinė riba. Bendra išduodamos paskolos kaina negalės būti didesnė už bendrą paskolos sumą.
Taip pat 6 mėn. apribotas delspinigių mokėjimas.
Įvedamas „atšalimo“ laikotarpis
Greitąjį kreditą paėmusiems gyventojams bus leista per dvi dienas nuo pinigų gavimo momento paskolą grąžinti nemokant baudų.
Priimtosios pataisos numato, kad įmonės privalės griežčiau ir kritiškiau įvertinti kliento galimybes grąžinti paskolą, papildomai tikrinti jo duomenis registruose bei informacinėse sistemose, neskolinti jaunesniems kaip 18 metų asmenims, neblaiviems ir neveiksniems žmonėms, pinigų nemokėti naktį – nuo 22 iki 7 val.
Tačiau Seimas po diskusijų dar sykį atmetė radikalų pasiūlymą neleisti skolinti nuotoliniu būdu – internetu ar mobiliuoju telefonu.
Įvedami tam tikri nauji apribojimai greitųjų kreditų reklamai. Nustatomos ir gerokai didesnės baudos už pažeidimus greitųjų kreditų įmonėms – joms būtų skiriama iki 1% metinių pajamų bauda, o už pakartotinus pažeidimus – iki 10%.
Numatoma ir daugiau pokyčių.
Seimo priimtosios Vartojimo kredito įstatymo pataisos, griežtinančios greitųjų kreditų rinką, įsigalios po nepilnų trijų mėnesių, jeigu jų per artimiausias kelias savaites nevetuos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Norėtų dar griežčiau
Absoliuti dauguma Seimo narių pritarė pasiūlytoms pataisoms, bet dalis įsitikinę, kad jų dar nepakanka.
„Įstatymas priimtas per vėlai ir suvaržymų gerokai per mažai. Tai didelė socialinė problema – nemažai žmonių nusižudė, daug emigravo, bėgdami nuo skolų, treti paskendę skolų liūne. Matyt, mes turėsime grįžti dar prie to įstatymo griežtinimo. Ir jau gana greitai“, – sakė socialdemokratė Birutė Vėsaitė.
„Mes žengiame mažą žingsnelį į priekį, reguliuodami šią sritį. Geriau mažas žingsnelis nei jokio. Valstybė privalo gana griežtai reguliuoti ypač tas sritis, kuriose yra naudojamasi žmonių silpnybėmis“, – tvirtino konservatorius Kęstutis Masiulis.
„Kaip bebūtų, ši rinka yra griežtinama. Pamatysime, kaip veiks tie sugriežtinimai ir tada galima bus dar sykį įvertinti situaciją, papildyti šias griežtas pataisas“, – teigė „darbietis“ Vytautas Gapšys.
Greitųjų kreditų davėjai nepatenkinti
Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija paskaičiavo, kad Seime priimtosios pataisos smulkiųjų kreditų bendrovių pajamas turėtų sumažinti bent 23%, o pelną – tris kartus. Tiesa, vienas pataisų iniciatorių – rinkos reguliuotojas Lietuvos bankas – į skaičiavimus žiūri skeptiškai. Pasak banko atstovų, įmonės jau dabar vis daugiau išduoda ne smulkiųjų kreditų, bet stambesnių, 290 Eur ribą viršijančių paskolų, kurių naujas reguliavimas beveik nepalies.
Savo ruožtu stambesnius kreditų davėjus vienijanti Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacija pataisoms išreikšė paramą: „Šie pokyčiai kilsteltų visų rinkos dalyvių teikiamų paslaugų kokybę, o tai būtų naudinga vartotojams. Be to, pakeitimai padės spręsti vartotojų mokumo ir spontaniškumo skolinantis problemas, kurios yra vienos aktualiausių.“
Lietuvos banko vasaros duomenimis, greitųjų kreditų davėjai yra užregistravę 15 mln. Eur vertės beveik 8.000 turto arešto aktus – maždaug ketvirtadaliu daugiau nei metų pradžioje. Turto arešto registro duomenimis, jau yra apie 6.500 skolininkų, dėl kurių turto arešto kreipėsi greitųjų kreditų davėjai – areštuota 6.200 transporto priemonių, virš 2.000 žemės sklypų, 2.5000 pastatų ir beveik 2.000 butų.
„Kiekvienas fizinis asmuo turi teisę priežiūros institucijai pateikti prašymą neleisti jam sudaryti vartojimo kredito sutarčių, pakeisti šį prašymą ar jo atsisakyti. Prašyme neleisti sudaryti vartojimo kredito sutarčių turi būti nurodytas terminas, per kurį asmeniui nebūtų leidžiama sudaryti minėtų sutarčių“, – taip pat rašoma priimtose pataisose.
infogr.am::infogram_0_lsvka_rezultatai_ir_numatoma_pataisu_itaka
