2015-11-15 17:41

Robotas iš karvės primelžia daugiau nei melžėja

Robotai karves melžia 3 kartus per parą, šeria 16 kartų – žmonės taip prižiūrėti raguočių paprasčiausiai negali.
Arūno Milašiaus nuotr.
Robotai karves melžia 3 kartus per parą, šeria 16 kartų – žmonės taip prižiūrėti raguočių paprasčiausiai negali. Arūno Milašiaus nuotr.
Sigitas Stanaitis, vienos moderniausių Lietuvoje pieno fermų kūrėjas, sako sudėliojęs ūkio balansą ir užsiima keliomis kryptimis, kad ūkis, vienai sričiai patekus į krizę, vis tiek išgyventų.

Pastarasis projektas – nauja ferma, kurioje 4 šėrimo ir 4 melžimo robotai prižiūri 280 karvių. Prieš įgyvendinant projektą, pienininkystė balansavo ties nuostolio riba, o dabar ji nuostolinga. Mokant paskolas ir raguočius šeriant specialiu pašaru pieno kilogramo savikaina šoktelėjo iki 25 ct. Supirkimo kaina kol kas keliais centais mažesnė. Šakių rajone ūkininkas valdo per 1.000 ha žemės ir iš augalininkystės gauna pusę pajamų. Šiandien ši sritis leidžia plėtoti pienininkystę, kuri išgyvena ne pačius geriausius laikus.

„Mintis robotizuoti fermą brendo 10 metų. Gavau ES paramos ir tiesiog pataikiau per sunkmetį įgyvendinti projektą, tačiau tikiuosi, kad krizė baigsis“, – apie prieš keletą mėnesių atidarytą naują fermą pasakoja p. Stanaitis. Ūkininkas turėjo senus tvartus. Jie morališkai paseno, tad buvo nuspręsta šalia statyti naujus.

Laukia primilžių

Tikslios investicijų sumos žemdirbys neatskleidžia. Ta­čiau, melžimo robotus par­duodančios „Lytagros“ duo­menimis, vienas toks įrenginys kainuoja 150.000 Eur.

„Modernizavus fermą, kol kas pieno savikaina pakilusi, tačiau tikiuosi, kad per dvejus metus pavyks padidinti primilžį ir tada pieną gaminsime panašia kaina, o gal ir pigiau nei tradiciškai“, – aiškina ūkininkas.

Technologijos leidžia stebėti kiekvieną gyvulį, jį sverti, sekti ligas. Piendavėlė melžiama tris kartus per parą ir ne tada, kada ateina melžėja, o tada, kai nori pats gyvūnas. Raguočius robotas šeria 16 kartų per parą.

„Nė viena, net labiausiai patyrusi, darbuotoja tiek duomenų apie karvę negalėjo surinkti“, – aiškina p. Stanaitis.

Iki pertvarkos fermoje dirbo 6 žmonės, dabar liko 3. Tačiau tai nebuvo reikšminga išlaidų dalis.

Projektas ant stalo

Kol kas iš pieno ūkis neišsilaiko – tenka pridėti iš pelningo grūdų auginimo.

„Dalį pieno vežėme į Lenkiją, tačiau dabar ir jie kainą sumažino iki lietuviškos“, – dėsto p. Stankevičius.

Ūkininkas turi parengtą projektą statyti dar vieną tokio pat dydžio kompleksą. Ar imsis šio projekto, priklausys nuo sektoriaus pelningumo. Imtis perdirbimo neketina.

„Šiemet pardavėme daugiau kaip 20 karvių melžimo robotų, kurių kiekvienas kainuoja daugiau kaip 150.000 Eur“, – pasakoja Adomas Balsys, AB „Lytagra“ vadovas.

Rinktis technologijas, leidžiančias valdyti rizikas, augalininkystės ūkius spaudžia maisto pramonė, nustatanti grūdų ir pieno standartus.

infogr.am::infogram_0_sigitas_stanaitis

Straipsnis lapkričio 5 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir „VŽ Premium“.

52795
130817
52791