Pieno eksportą į Lenkiją stabdo per gera kokybė

Tačiau į kaimyninę šalį pieno negali išvežti stambūs ūkiai, kurie gamina ypatingai kokybišką žaliavą, nes už pieną ten negauna priedo, kuris mokamas Lietuvoje.

„Aukštos kokybės pieno į Lenkiją nevežame, nes, skirtingai nei Lietuvoje, ten papildomai nemoka už baltymus. Pati geriausia žaliava pas mus brangesnė“, – aiškina Jonas Kuzminskas, kooperatyvo „Pieno gėlė“ vadovas.

Mūsų ūkininkai, norėdami produkciją parduoti brangiau, žalmarges šeria specializuotais priedais ir taip brangina žaliavą. Kai rinkoje nėra krizės, investuoti į pašarus apsimoka.

Brangus racionas

Atėjus sunkiems laikams geras racionas pridėtinės vertės neduoda, tačiau žemdirbiai, jei gali, pašarų neprastina, nes vėliau sudėtinga atstatyti kritusius primilžius.

„Lenkai sutinka, kad pienas, turintis daugiau baltymų, turi būti vertinamas, nes sūrių ir pieno miltų išeiga iš tokios žaliavos didesnė nei iš prastesnės kokybės, tačiau papildomai mokėti jie nenori“, – aiškina kooperatyvo vadovas.

Be to, jie moka už riebalus tik iki 4,2%. Už didesnį riebumą, skirtingai nei pas mus, papildomai nemokama. Į Lenkiją vežamas pienas tų ūkių, kurių tyrimų duomenys nėra ypatingai geri.

Ta pati kaina

Ramūnas Karbauskis, UAB „Agrokoncernas“, kuriam priklauso kelios stambios fermos, savininkas, sako, kad Lietuvoje perdirbėjai valdo rinką ir „Agrokoncerno“ ūkiai gauna tiek pat, kiek ir kiti stambūs ūkiai, gaminantys virš tonos žaliavos per dieną.

„Mes neturime kur eiti. Mūsų pienas ypatingai kokybiškas, tačiau priemokos už gerus rodiklius negauname. Lenkai papildomai nemoka už riebalus ir baltymus, todėl ir lietuviai nedidina kainos. Moka tik tiek, kad jo nevertėtų išvežti“, – aiškina p. Karbauskis.

Verslininkas sako, kad šiandien kokybė – tiesiog moralinis pasitenkinimas. Iš kitos pusės, „Agrokoncernas“ džiaugiasi, jog kolegos, kurių žaliava ne tokių gerų rodiklių, išveža į Lenkiją. Taip bent šiek tiek sumažėja konkurencija vidaus rinkoje.