FT: ECB spaudžia bankus spartinti pasitraukimą iš Rusijos – baiminasi JAV veiksmų
Pasak kelių su šiuo nurodymu susipažinusių „Financial Times“ (FT) šaltinių, ECB pastarosiomis savaitėmis raštu kreipėsi į skolintojus, prašydamas pateikti išsamius pasitraukimo strategijų planus.
Kai kurie iš šaltinių teigė, kad bankai jau birželio mėnesį turi pateikti priežiūros institucijai „veiksmų planą“ dėl savo verslo Rusijoje.
Praėjusią savaitę Austrijos bankas „Raiffeisen Bank International“ (RBI) buvo priverstas atsisakyti sandorio dėl turto Rusijoje keitimo į turtą Europoje po JAV valdžios institucijų spaudimo.
JAV intervencija sukėlė ECB susirūpinimą, kad į RBI ir kitus skolintojus ateityje gali būti nukreiptos griežtos priemonės.
„Jei JAV valdžios institucijos imsis sankcijų, tai gali padaryti didelę žalą bankų sistemai“, – FT sakė šaltinis.
Pasak su turiniu susipažinusių asmenų, ECB laiškai buvo skirtingo griežtumo, atsižvelgiant į tai, kaip toli pažengė kiekvieno banko pasitraukimas iš Rusijos.
Vienas iš FT šaltinių taip pat sakė, jog norima, kad Europos bankai išvengtų likimo, kuris ištiko Latvijos ABLV – jis buvo uždarytas po to, kai 2018 m. JAV Iždo departamentas apkaltino jį „institucionalizuotu pinigų plovimu“ bei Šiaurės Korėjai taikomų sankcijų pažeidimais ir nutraukė jo prieigą prie JAV finansų sistemos.
Centrinis bankas ragina euro zonos bankus ieškoti galimybių pasitraukti iš Rusijos nuo tada, kai Maskva 2022 m. vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
VŽ taip pat rašė, kad didžiausi Europos bankai iš pasilikusių Rusijoje pernai Kremliui sumokėjo daugiau nei 800 mln. Eur mokesčių, t. y., keturis kartus daugiau nei prieš karą, nepaisant pažadų mažinti savo veiklą Rusijoje.
Septyni didžiausi pagal turtą Rusijoje veikiantys Europos bankai – „Raiffeisen Bank International“, „UniCredit“, ING, „Commerzbank“, „Deutsche Bank“, „Intesa Sanpaolo“ ir OTP – pranešė, kad jų bendras pelnas 2023 m. viršijo 3 mlrd. Eur.
