Bankai perves daugiau nei 50 mln. Eur avansinio solidarumo įnašo, per dvejus metus – iki 440 mln. Eur
Papildyta komentaru apie mokesčio surinkimą per dvejus metus.
LB valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad dėl išskirtinių aplinkybių netikėtai ir sparčiai išaugus dalies bankų pelnui, centrinis bankas pasiūlė priemonių paketą, kaip be neigiamo poveikio finansiniam stabilumui šalies bankai galėtų prisidėti prie visuomenės poreikių.
„Matome, kad priemonės pasiteisina – bankai solidariai ir reikšmingai prisideda prie šalies gynybos finansavimo. Taip pat reikšmingai išaugo terminuotųjų indėlių sumos, buvo atnaujintas taupymo lakštų platinimas“, – pranešime sakė S. Krėpšta.
Avansinį įnašą bankai turi sumokėti iki rugpjūčio 31 dienos, o visą mokestį už 2023 m. – iki kitų metų birželio 15 dienos.
Valstybė tikisi iš bankų per dvejus metus surinktus mokesčius panaudoti gynybai ir karinei bei civilinei transporto infrastruktūrai. Per dvejus metus jo gali būti surinkta apie 440 mln. Eur, sako S. Krėpšta.
„Prognozavome metų pradžioje, kad visa suma gali siekti maždaug 410 milijonų (eurų – BNS). Pagal šiandieninius skaičius ta suma gali siekti maždaug 440 milijonų. Be abejo, tam tikras judėjimas vyks, jis natūralus ir priklauso daug veiksnių, bet esmė nesikeičia. Prognozės pildosi labai tiksliai“, – žurnalistams antradienį sakė S. Krėpšta.
Jo teigimu, skaičiuojama, kad už 2023 m. bankų įnašas sieks apie 250 mln. Eur, už 2024 m. – daugiau nei 150 mln. eurų.
Mokestis skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50% viršijančių vidutines ketverių pastarųjų metų pajamas. Mokestis įvestas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant virš 1 mlrd. Eur pelno, kuris laikomas netikėtu – jie pelnosi iš Europos Centrinio Banko (ECB) didinamų palūkanų normų.
Per šių metų pirmąjį ketvirtį bankų sektorius uždirbo 258,4 mln. Eur pelno – beveik 2,6 karto daugiau negu tuo pačiu metu pernai.
