Prezidento patarėjas: valstybė privalo laikytis pažadų dėl bankų mokesčio laikinumo
„Klausimas yra ne mokesčio klausimas, o ko tu sieki. Kokios bus vienokio ar kitokio sprendimo teigiamos ir neigiamos pusės. Tai šios diskusijos nebuvo“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė F. Jansonas.
„Valstybė iki šiol įvedinėdama tuos bankų solidarumo mokesčius visą laiką tvirtino, kad jie yra laikini, susieti su viršpelniais. Tai yra du dalykai: valstybės pažadas ir ji privalo laikytis savo pažadų, nes priešingu atveju, kodėl kažkas ja turi pasitikėti“, – pridūrė prezidento patarėjas.
Būsimos naujos Vyriausybės programos juodraštyje numatytas papildomas mokestis bankams. Jį siūlančių „valstiečių“ teigimu, kol kas nekalbėta, ar jis būtų laikinas, ar taptų nuolatinis, skelbė nacionalinis transliuotojas LRT.
Socialdemokratų kandidatas į finansų ministrus Kristupas Vaitiekūnas LRT sakė dar negalintis atsakyti, kas konkrečiai būtų apmokestinta.
„Kas pasirašyta, tas pasirašyta. Ir matysime. Čia labai toks platus klausimas, kur yra ir rinkos specifika, ir vartotojai, ir aplamai daug visokių faktorių. Tai jų neįvertinus kalbėti yra labai anksti“, – sakė kandidatas į finansų ministrus.
Lietuvos žaliųjų ir valstiečių ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė teigė, jog bankai Lietuvoje uždirba vienus didžiausių pelnų Europoje, o papildomos pajamos papildytų šalies biudžetą, įskaitant gynybos poreikius.
Bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė LRT sakė, jog bankų sektorius šiuo metu apmokestintas labiausiai, todėl didinti diskriminaciją būtų klaida. Jos teigimu, tai kenkia tiek šalies įvaizdžiui, tiek investicinei aplinkai.
Naujosios koalicijos sutartyje mokestis bankams įvardijamas kaip finansinis stabilumas, skaičiuojamas nuo įsipareigojimų.
BNS rašė, kad kai kuriems politikams pavasarį siūlant pratęsti laikinąjį bankų solidarumo mokestį, buvęs premjeras Gintautas Paluckas sakė, jog Vyriausybė neketina inicijuoti dar vieno solidarumo mokesčio pratęsimo. Pasak jo, šio mokesčio efektas yra iš esmės išnykęs, todėl bankai raginami daugiau finansuoti kelių ir gynybos fondus bei smulkų ir vidutinį verslą.
Laikinasis bankų solidarumo įnašas už 2023–2025 metus gali siekti apie 590 mln. Eur. Jis skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50% viršijančių vidutines ketverių metų pajamas.
2023 metais įvestą mokestį, skirtą gynybos reikmėms, tuometiniai valdantieji konservatoriai 2024 metų birželį pratęsė dar vieneriems metams.
