Ministerijos siūlomos korekcijos ateityje mažins pensijas: tai ne taupyklė kasdienėms išlaidoms

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) paskelbti siūlymai tobulinti II pensijų pakopą sulaukė prastų vertinimų – skirti mažinti diskomfortą šiandien, tačiau lems mažesnes pensijas – ir didesnį krūvį šalies biudžetui – ateityje.

Ketvirtadienį SADM spaudos konferencijoje pristatė savo pasiūlymus tobulinti antrąją pensijų pakopą, „siekiant didinti sistemos patrauklumą ir lankstumą“.

Siūlymai platūs ir įvairūs, dėl jų dar bus diskutuojama su suinteresuotomis pusėmis.

Tačiau skambiausieji šie: vietoje automatinio įtraukimo siūloma įtvirtinti savanorišką kaupimą, suteikti galimybę pasitraukti iš pakopos, atsiimti 25% pinigų kartą gyvenime ir pridėti daugiau lankstumo stabdant kaupimą pensijai.

Pensijų fondų valdytojai pasiūlymams negaili karčių žodžių.

Neigiama įtaka pensijoms

Paulius Kabelis, „SEB investicijų valdymo“ vadovas pažymi, kad „visiškai palaiko“ Konstitucinio teismo sprendimo įgyvendinimo pasiūlymą įvykus kritinėms situacijoms gyvenime atsiimti visas sukauptas lėšas be jokių mokestinių pasekmių.

Tačiau bendrai tokie pakeitimai, anot jo, turės neigiamų pasekmių.

„Vertinant iš bendros pensijų sistemos, ne tik II pakopos, tvarumo perspektyvos, akivaizdu, kad siūlomi pokyčiai ilguoju laikotarpiu turės neigiamos įtakos gyventojų pajamoms pensijoje“, – komentuoja P. Kabelis.

Anot jo, šie pasiūlymai lems, kad papildomai, prie „Sodros“ pensijos, gyventojai sukaups mažiau, o tai ateityje „reikšmingai didins spaudimą valstybės biudžetui.“

Paulius Kabelis, UAB „SEB investicijų valdymas“ Investicijų valdymo grupės vadovas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr. — Paulius Kabelis, UAB „SEB investicijų valdymas“ vadovas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Jis primena dabartinę gąsdinančią statistiką: į darbo rinką kasmet ateina beveik dvigubai mažiau žmonių negu išeina į pensiją.

„Bet, kaip buvo akcentuota ministerijos spaudos konferencijoje, šįkart buvo koncentruotasi į sistemos patrauklumo didinimą šiandien, o ne ilgalaikį rezultatą – daugiau laisvių ir pasirinkimų“, – sako jis.

Jonas Iržikevičius, „Goindex“ vadovas, taip pat siūlymuose įžvelgia pavojingą tendenciją.

„Kuriamas įspūdis, kad mažinant kaupimą galima užtikrinti didesnes ar bent jau tokias pat pensijas kaip šiandien, – sako jis. – Deja, realybė visiškai priešinga: jei kaupimas bus mažinamas, pensijos neišvengiamai mažės ir ateityje.“

Tuomet, anot jo, klausimas bus ne „kas sukaupė daugiau“, bet „kam reikės didinti mokesčius, kad būtų iš ko mokėti pensijas“.

„Pasiūlymai atsisakyti automatinio įtraukimo, suteikti lengvesnes lėšų atsiėmimo galimybes ar keisti valstybės paramos mechanizmą rodo trumpalaikį požiūrį ir ignoruoja pagrindinį principą – pensija yra ilgo laikotarpio finansinis įsipareigojimas, o ne taupyklė kasdienėms išlaidoms“, – sako J. Iržikevičius.

Visuotinis, privalomas

„Žiūrint į tvariausių pensijų sistemų pasaulyje pavyzdžius, dažniausiai ten matysime modelį, kai privatus kaupimas yra privalomas, todėl yra masinis ir nekvestionuojamas. Greičiausiai tik dalies visuomenės dalyvavimas privačiame kaupime ir sukūrė tam tikrą priešpriešą tarp skirtingų žmonių grupių Lietuvoje“, – sako P. Kabelis.

Nors, anot valdančiosios Socialdemokratų partijos lyderės Vilijos Blinkevičiūtės, II pensijų pakopa nepateisino vilčių „nei Lietuvos valstybei, nei jos žmonėms“, P. Kabelis skaičiuoja, kad visą jos buvimo laiką kaupęs žmogus šiandien savo sąskaitoje yra „maždaug metinį atlyginimą ir senatvės pensiją gali pasididinti beveik 10%.“

Pernai II pensijų pakopa šventė 20 metų jubiliejų.

„Svarbu pabrėžti, kad toks rezultatas pasiektas per pusę viso planuojamo 40 metų kaupimo laikotarpio su palyginti mažomis įmokomis“, – teigia „SEB Investicijų valdymo“ vadovas.

J. Iržikevičius prideda, kad visoje Vakarų Europoje stiprios pensijų sistemos remiasi į tris pagrindinius elementus: privalomą arba stipriai skatinamą kaupimą, ilgalaikę kaupimo discipliną ir aiškias taisykles, kurios apsaugo pensijų sistemos stabilumą.

Jonas Iržikevičius, „Goindex” generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

„Jei nuspręsime eiti priešinga kryptimi, turime būti pasiruošę ir pasekmėms“, – sako jis.

Jis pažymi, kad pateikti SADM pasiūlymai gali lemti, kad po 10–20 metų Lietuvos pensininkai turės mažesnes pensijas, o valdžia bus priversta didinti mokesčius dirbantiesiems, kad kompensuotų trūkstamas pajamas.

„Norint kalbėti apie realius sprendimus, o ne trumpalaikius politinius lozungus, reikia suprasti: jei norime adekvačių pensijų ateityje, kaupimą pensijų fonduose turime skatinti, o ne silpninti, – konstatuoja J. Iržikevičius. – Jei vietoje kaupimo siūloma didinti valstybės įsitraukimą, būtina aiškiai pasakyti – tai reikš didesnius mokesčius. O jei norima suteikti daugiau lankstumo, reikia atvirai pasakyti, kokią pensiją žmogus turės ateityje, jei lėšas išleis anksčiau.“

Jis pažymi, kad pensijų kaupimo sistema „yra ilgalaikis įsipareigojimas, todėl su ja negalime eksperimentuoti“, o jos pagrindinis tikslas turėtų būti ne trumpalaikės korekcijos, o stabilumas ir nuoseklus kaupimo stiprinimas.