Norvegijos bankas išlaiko bazines palūkanas 16 metų aukštumose
Norvegijos centrinis bankas, kaip ir dauguma kitų centrinių bankų visame pasaulyje, pakėlė bazines palūkanas, kad sutramdytų infliaciją, kuri spartėjo po COVID-19 pandemijos ir dar labiau Rusijai įsiveržus į Ukrainą.
Europos Centrinis Bankas ir Anglijos bankas šią vasarą pradėjo mažinti skolinimosi išlaidas, o JAV Federalinių rezervų bankas (FED) jų pavyzdžiu pasekė trečiadienį.
„Manome, kad kol kas palūkanų normą reikia išlaikyti dabartiniame lygyje, tačiau pinigų politikos švelninimo pradžia artėja“, – pranešime cituojama Ida Wolden Bache, „Norges Bank“ valdytoja.
Norvegijos bankas nurodė, kad bazinės palūkanos bus „palaipsniui mažinamos“ nuo 2025 m. pirmojo ketvirčio.
Metų infliacija Norvegijoje rugpjūtį grįžo į birželį pasiektą žemiausią nuo 2020-ųjų gruodžio 2,6% lygį, per mėnesį sulėtėjusi 0,2 procentinio punkto. Kita vertus, ji ir toliau viršija centrinio banko nustatytą 2% tikslinę ribą.
Nors palūkanų mažinimas suteiktų postūmį lėtėjančiai šalies ekonomikai, nusilpusi nacionalinė valiuta krona gali dar labiau nuvertėti, jei bus sumažinta skolinimosi kaina.
