ECB padidino bazinę palūkanų normą 25 baziniais punktais, tai – dar ne pabaiga
Papildyta ECB vadovės komentaru.
Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis nuo birželio 21 d. didinamos iki atitinkamai 4%, 4,25% ir 3,5%.
Tai yra didžiausias palūkanų normų lygis per pastaruosius 22 metus. Tačiau būtent tokio sprendimo ir tikėjosi rinkų dalyviai.
„Infliacija mažėja, tačiau numatoma, kad ji dar pernelyg ilgai bus pernelyg didelė. Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į jos tikslinį 2% vidutiniu laikotarpiu lygį, todėl šiandien nusprendė padidinti visas tris ECB pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais“, – rašoma išplatintame pranešime.
[infogram id="f79071bc-1ba8-4a81-8967-3513123bcecc" prefix="H1A" format="interactive" title="Rinkos: ECB palūkanų normos 20230615"]
Christine Lagarde, ECB vadovė po pranešimo surengtoje spaudos konferencijoje patikino, kad palūkanų normų didinimo ciklo bankas dar nebaigė.
„Ar mes pabaigėme? Ne, mes dar nepriėjome prie tikslo. Ar dar yra ką veikti? Taip“, – konstatavo ji.
Bankas pažymėjo, kad tolesni sprendimai priklausys nuo ekonomikos sveikatą rodančių duomenų.
„Savo būsimais sprendimais Valdančioji taryba sieks užtikrinti, kad ECB pagrindinės palūkanų normos būtų pakankamai ribojančio lygio, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 % vidutiniu laikotarpiu lygį, ir tokį jų lygį palaikys tol, kol to reikės, – teigiama pranešime. – Jos sprendimai dėl palūkanų normų ir toliau pirmiausia priklausys nuo to, kaip ji vertins infliacijos perspektyvą.“
Infliacija ir ekonomikos augimas
Valdančioji taryba palūkanas pakėlė atsižvelgusi į atnaujintą infliacijos perspektyvos vertinimą, grynosios infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą.
ECB ekspertai padidino bazinės infliacijos (infliacijos, neįskaitant energijos ir maisto produktų kainų), prognozes, ypač šių ir kitų metų. Ji 2023 m., manoma, sieks 5,1%, o 2024 ir 2025 m. sumažės atitinkamai iki 3 ir 2,3%.
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl numatomas infliacijos mažėjimas, yra tai, kad „jau yra stipriai juntamas Valdančiosios tarybos anksčiau padidintų palūkanų normų poveikis finansavimo sąlygoms; jis pamažu plinta ir visoje ekonomikoje“.
ECB ekspertai šiek tiek sumažino ekonomikos augimo šiais ir kitais metais prognozes. Euro zonos ekonomika, anot jų, šiemet augs 0,9%, 2024 m. – 1,5%, o 2025 m. – 1,6%.
Turto supirkimo programos
Antradienio pranešime nebuvo reikšmingų naujienų apie kiekybinio skatinimo ir pandeminio ekonomikos skatinimo programų trajektoriją.
Ekonomikos skatinimui vykdytos Turto pirkimo programos (APP) portfelis mažėja nustatytu tempu: vidutiniškai po 15 mlrd. Eur per mėnesį iki 2023 m. birželio pabaigos. Nuo 2023 m. liepos mėn. reinvestavimas pagal TPP nebebus vykdomas.
Pandeminės turto supirkimo programos (PEPP) metu gaunamos pagrindinės sumos bus reinvestuojamos bent iki 2024 m. pabaigos. Nuoseklus SPPP portfelio mažinimas, pasibaigus reinvestavimo terminui, ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių pinigų politikai.
