Siūlau į problematiką žiūrėti giliau, o ne plaukti paviršiumi ....

Tai ir žiūriu giliau. Reikia solidarumo iš visų, o ne tik is dalies rinkos. Ar jus norit pasakyti, kad kilo tik banku palukanos, o visa kita nekilo? Visi kiti vargšeliai? :)

Ir kokia problematika? Arba visiems taikome vienodas taisykles, arba baigiame apsimetinėti, kad mes norime sąžiningo mokestinės sistemos. Ūkininkai susigriebia rekordinius pelnus - moka 5% nuo apmokestinamo pelno. Gauni subsidijų milijoną - milijoną neapmokestinamai išsimoki į kišenę. Bankas uždirbo milijoną, apmokestini jau 20% + išmokant dividendus dar ant viršaus. Tada dar prisigalvoji tik bankams pelno mokesčių. Ir pateisini nerealiais pelnais... Bet kad Karbauskis uždirba per metus turbūt pusę tiek kiek koks šiaulių bankas. Čia omeny ne ant popieriaus. Bet vietoje to, jis susirenka lengvatų ir išmokų praktiškai tiek pat, kiek sumoka mokesčių.

Bandymas sudėti krūvą spręstinų klausimų į vieną vietą niekados neveda sprendimų link - siūlau nebandyti supainioti skaitytojų išsklaidant dėmesį per paralelines temas.

Nu kalbi nesamones. lygini bulviu augintojus su finansu sektorium. Visu pirma bankam taikomi papildomi reikalavimai, yera papildomas reguliavimas ir prieziuros institucija LB. Tai dalinai reguliuojamia rinka, kuriai reikia licencijos ir papildomo kapitalo. Neiseis ikurt imones ar issimt IV ir pradet bankine veikla, lyg pardavinetum bulves turguj, todel del isdegintos konkurencijos ir dabartiniu disbalansu atsakomybe turi prisiimti valstybe kaip tokia, butent valstybe ir sukure tokius disbalansus ir dabar griebiasi karstutinumu.

O tai kaip veikla reglamenutoja turi skirtumą kaip milijonas eurų pelno turi būti apmokestinamas? :D

Klausimas vienas ir tas pats, ar milijonas ar šimtas milijonų eurų finansiniame sektoriuje uždirbti yra kažkuo blogiau, nei tokia pati suma uždirbta kitame sektoriuje, kad vieną iš sektorių reikia apmokestinti kartais daugiau?

Tu dar sugebi lygint pelnus zemes ukio bendroviu su bankiniu sektorium, nors net nesupranti, kad bankiniam sektoriui ziurima faktiskai i ROE, o ne i PNA pelno marza , kadangi bankuose pajamos pripazistamos ju marza. Krc. nusisneki ir p[ats to nesupranti, kaip nusisneki.

Prašau nuorodą, kur matyčiau, kiek SEB ir Swedbank sumokėjo pelno mokesčių ir dividendų mokesčių Lietuvoje 2022 metais.

https://www.swedbank.lt/static/pdf/about/finance/reports/2021_metine_ataskaita.pdf 61as psl. "mokesčių sąnaudos" aiškinamasis raštas. Viso 20 M mokesčių už 2021 m.

Šiuolaikiniai bankai dirba tokiu principu, kad jiems visiškai nereikalingi žmonių indėliai. Bankas išduodant paskolą, tam pačiam klientui sukuria "virtualų" indelį tai pačiai sumai (su 0% palūkanomis), kurį klientas kartu su NT hipoteka įkeičia bankui. Kitais žodžiai praktiškai tai reiškia, kad klientas "įnešė indelį" ir tai sumai paėmė paskolą. Indėlis naikinamas, kai klientas grąžina paskolą (arba perimamas ir parduodamas NT, kad kompensuoti paskolą). Visai tai legalu ir centrinis bankas taip leidžia daryt, pagal reikalavimus komerciniam bankui užtenka turėti tik 5% "tikrų pinigų" nuo visų apyvartinių. Ir dabar klausimas, kam bankui imti tuos indėlius, dalintis palūkanomis, jei galima viską paimti sau, ypač dabar, kai pašoko eliboras. Todėl centrinis ir nori išreikalauti kažkokių "kompensacijų", už tokius leidimus, arba pelnais dalinkitės su indėlininkais, arba mokėkite papildomus mokesčius

Tarkim jusu hipoteze del virtualiu indeliu ir virtualiu " makliavoniu" butu tiesa. Klausimas, is kur tokiu atveju bankas ima pinigus, kuriuos skolina? Klausimas rimtas. Pagalvokit ir rimtai atsakykit. Kas duoda bankui pinigu, kuriuos jis skolina?

Čia ne hipotezė. Net nežinau, ar verta tęsti diskusiją, jei jums "rimtas klausimas" kas bankui duoda pinigų ir iš kur aplamai atsiranda pinigai. Tai šiuolaikinės bankininkystės pradžiamokslis, jei kas.

mielasis, jei kyla tokie klausimai, pasigooglinkit "do commercial banks create new money".

Google "pinigų multiplikatorius"

Maurai. Yra sritys, kur musu nuomones nesutampa, yra kur sutampa. Bet Maurai, Jus taip pat i plokscios zemes šalininku gretas! Bankai skolina pinigus kuriu neturi. Maurai, rekomenduoju filma " Idiokracy", cia pasekmes link ko mes judam su tokiu suvokimu. Suiimkit, pagalvokit.

Jokio atsakymo, taip pat atsakymas. Tik nezinau ka jus ir jusu proto broliai VZ veikiat! Koki amerikietiska "restlinga" ziuretumet. Nesiulau knygu skaityt, nes manau, kad beprasmiska :)

pasiskaitykite, paprasta kalba paaiškina "kas spausdina pinigus" https://www.maldeikiene.lt/kas-spausdina-pinigus/

O nėra noro ūkininku patapti jei jau taip gerai? Jeurus su šake vartytum ir vargo nematytum?

Jus ir matau daugelys tai supranta tiesiogiai, t.y. jus ir kiti dalis cia komentuojanciu manot, kad tai kaip žaidimas arba samokslo teorija ( kaip jums patogiau). Taciau jei taip butu tiesiogiai ( komerciniai bankai kurtu pinigus) jokiu sankciju negaletu egzistuoti. Nei vienas bankas negaletu bankrutuoti ir pan. Ir kas idomiausia, del dalies komerciniu banku nesazinigumo, dalyje šalių nuolat butu milžiniški infliacijos šuoliai. Ir šiaip šį straipsnį ( kurį man pasiūlėt) perskaitykit pats ARIDŽIAI IKI PASKUTINĖS RAIDĖS. :)

Tik nepradedame verkti ir čia. Ukininkai turi daug lengvatu. Kai tik kazkas iskarto bega "kryzius kalineti" prie ministeriju, tuomet kai kiti patys uzdirba ir zino, kad " kryziu kalinejimai" niekuo nepades. Tarkime dabartine padetis su supirkimo kainomis. Sutinku, kad piena superka uz per maza kaina LT gamyklos. Ka darytu verslas tarkim JAV. Jie ieskotu iseiciu, pardavinetu piena, darytu suri, pardavinetu. O LT vaziuoja " kalti kryziu". Aš labai viliuosi, kad " kaldami kryzius" ir dalindami piena dalis ukininku susirinks klientura, kuri nuolat pirks ta piena. Ir galbut bent pas 50 proc. tokiu ukininku " uzsidegs galvoj verslumo lempute" ir jie prades pardavinet ta piena ir uzdirbt ir baigs verkt.

tu kaip visada, keistuolis, kuris galvoja kad kalba į temą. Pelno mokestį moki nuo ROE?

Čia ne ne hipotezė, čia šizofrenija.

Pinigų multiplikatorius nesupranti kaip veikia... Turbūt tiki, kad krikščionys geria kraują ir valgo žmogieną bažnyčioje, nes ten taip sako.

Pridėsiu tik, kad mažomis pieno kainomis dar nuo praėjusio amžiaus pabaigos skundžiasi. Tada rado išeitį, įkūrė asociaciją ir sakė pieno miltelių gamyklą statys. Praėjo beveik trys dešimtmečiai, gamyklos nėra. Išvada peršasi, kad jiems viskas tinka.

Nesuprantu, ar jus rimtai nesuprantate kaip veikia šiuolaikinė bankininkystė ar čia šiaip ironizuojat. Šiaip smalsu, paaiškinkite, kas jūsų manymu, spausdina pinigus ir kaip tai daroma :) ? Jei galima keliais sakiniais, be jokių ten "internete pilna informacijos"

Spausdina spaustuvės, daro tai kompiuterizuota spausdinimo įranga. Ar tai norėjote išgirsti? :)

ačiū, domėkitės toliau, jaunuoli. CP30 toks pat palinkėjimas, prieš kitus gerokai seniau gyvenančius ant šio svieto krikštijant plokščiažemiais ;-)

kadangi jūs ir abim atsisakote googlinti (panašu į dunning-kruger) nesavanaudiškai siūlau, ką randu iš rimtų organizacijų per 1 min, pradžiai kad baigtųsi "perception beats reality" fazė turėtų pakakti: https://www.bankofengland.co.uk/explainers/how-is-money-created https://cepr.org/voxeu/columns/banks-do-not-create-money-out-thin-air https://english.wrr.nl/topics/money-creation Ir nepergyvenkit, visi mokomės. Jei įdomu ir neužtenka, ieškokite toliau patys.

Ačiū, supratau. Tiesiog nesuprantu, kam diskutuojate, jei neišmanote šios temos ir dar iš kitų komentarų tyčiojatės?

Labai nevykusiai aiškina pinigų multiplikatoriaus efektą: https://www.albany.edu/~bd445/Economics_350_Money_and_Banking_Slides_Spring_2013/Money_Multiplier.pdf Paskaitei nuo sausų pusryčių dėžučių, ir įsivaizduoji, kad supranti temą. Antra nuoroda, jei atidžiai skaitysi, jau teisingiau aprašo, bet šiaip lieka neaišku, tiems, kurie ir taip neįsigilinę. Paaiškinsiu ką reiškia, kad išdavus kreditą atsiranda "deposit", arba indėlis. Pvz. gavau būsto paskolą namo statybai ūkio būdu 100k€, atsiranda eilutė, kad esu skoloje 100k€, ir atsiranda einamojoje sąskaitoje 100k€, tai nė velnio nereiškia, kad bankas neturi tų 100k€ susirinkęs iš indėlių. Nes tuos 100k€ aš per porą mėnesių išleisiu, ir greičiausiai jie išeis į kitus bankus (didesnėse rinkose, kur bankų daugiau, gali ir viskas išeiti į kitus bankus), tai bankas ne tik reikalavimų neatitiktų labai greitai, bet ir bankrutuotų. Dabar, tu pasiimi tik tą patį faktą, kad mano sąskaitoje atsiranda kreditas ir indėlis paimi iš konteksto ir aiškini apie tai, kad šitaip pinigus daro bankas iš oro. Ir tada Dunning-kruger bandai kitiems prikišti, kai tau tie kiti kartoja, kad pasižiūrėk kas yra pinigų multiplikatoriaus efektas

Sugalvojau tau, labai protingam, aiškesnį pavyzdį. Sugalvojau nusipirkti automobilį išsimokėtinai, bankas suteikia man kreditą, atsiranda indėlis (paprastumo dėlei tarkime mano ir pardavėjo Lietuvoje bankas tas pats) pas automobilių pardavėją. Automobilis stovi vietoje, ir savaitės eigoje pardavėjas už automobilį atsiskaito su įmone Vokietijoje. Indėlio ne tik nelieka banke, kuris išdavė kreditą, bet ir Lietuvoje. Taigi, bankas labai staigiai užsilenktų, jei neturės pinigų, kuriuos pervestų į kitą banką, jei tiesiog "daugins". Kas realiai vyksta, tai 100 bobučių turi po 20k€ einamojoje sąskaitoje, kurių nelietė jau 10 metų ir tik didėja suma. Bankas paskolina tarkime 90% tos sumos (tingiu tikslius reikalavimus žiūrėti) ir išmeta į rinką dar 180k€ naujų "indėlių" pavidalu ir sukuria tiek pat kreditų. Jei pasaulyje būtų tik vienas bankas ir grynųjų pinigų nebūtų, techniškai būtum teisus ir iš 180k€ gali padaryti dar 162k€ ir t.t. Problema, yra ne vienas bankas, žmonės laiko pinigus ir grynais, dar yra reikalavimai likvidumui ir t.t.

Mes nepergyvename. Tik nepalaikome jusu rožinės svajonės apie niekuo neparemtų pinigų dauginimą. Venesuela ne taip senai nuejo tokiu keliu." Padaugino" :)

Žmogau, tu elementariausiai nesugebi suprasti lyg ir paprastus dalykus, tau tai "aukštoji matematika", pavyzdžiai visai ne į temą. Bankas sugeneruoja paskolą ir tai pačiai sumai sukuria neliečiamą virtualų indelį, kad nebūtų disbalanso. Šis indėlis yra banko viduje ir niekur jis nedingsta ir niekam jis neperleidžiamas, kol klientas pilnai nepadengs paskolos. Tai reiškia, kad teoriškai pats klientas įnešė tuos pinigus, kuriuos ir pasiskolino iš banko (išlaikytas pinigų balansas). Nesvarbu kur klientas panaudos paskolą, klientas turi skolą ir privalo ją grąžinti bankui. Bankas privalo atgauti iš kliento pinigus, nesvarbu kokiais būdais ir juos sudeginti (tai yra teisiškai numatyta), jei klientas tų pinigų negrąžina, bankas privalo pats padengti kliento skolą (tikrais pinigais, t.y. banko nuostolis) ir sudeginti kredito sumą bei panaikinti indėlį. Todėl tai mitas, kad bankas nori atimti jūsų įkeistą namą, kad pasipelnyti, bankui reikia, kad gražintum pinigus, nereikia jam jokių NT.

Tau paprasta kalba paaiškinsiu, tarkim yra 3 asmenis - žemdirbys, statybininkas ir tarkim karys. Žemdirbys nori namo ir apsisaugoti nuo užpuolikų, bet neturi už ką mokėti, statybininkas nori valgyt ir apsaugos, bet irgi neturi pinigų, karys nori valgyt ir kur gyventi. Tada bankas iš oro sugeneruoja pinigus ir paskolina juos žemdirbiui, kad anas turėtų už ką pastatyti namą ir sumokėti už apsaugą. Statybininkas gavęs pinigų sumoka apsaugai ir už maistą, karys už maistą ir namą. Reziume, visi dirbo, gavo ką norėjo, pinigai grižo žemdirbiui ir jis padengė paskolą ir pinigai išgaravo. Viso šio proceso niuansas yra tas, kad bankas išdavė tarkim 100K pinigų žemdirbiu, bet žemdirbys privalo grąžinti 110K, t.y. tuos 10K žemdirbys vėl turi paskolinti iš banko, kad sumokėti palūkanas ir tai yra užburtas ratas. Tai reiškia, kad pasaulis visą laiką privalo skolintis, atidirbti ir vėl skolintis. Ties šio fakto galite pradėti kurti sąmokslo teorijas, kaip praskolinamas pasaulis, tik nepamirškite tokio reiškinio kaip infliacija, kuri "suvalgo" tuos likučius ir balansas vienaip ar kitaip yra išlaikomas

Dabar apie jūsų mitą kad bankai negali bankrutuoti, nes neva kiek nori tiek spausdins. Tai netiesa. Šiai dienai iš banko reikalaujama turėti piniginį rezervą tik 5% nuo išdalintų paskolų. Kaip jau rašiau, jei bankas nesugeba atgauti paskolos iš kliento, privalo pats padengti jo paskolą ir panaikinti kreditą ir indėlį. Jei ateitų krizę ir staiga negrąžintų pinigų skaičius taptų didesnis nei banko rezervas, bankas bankrutuotų, nes bankui neužtektų pinigų įvykdyti bankinius įsipareigojimus. Žinoma, bankai sukčiauja, t.y. atsitikus tokiai situacijai, bankas greičiausiai klastotų ataskaitas, kad laimėti laiko atgauti iš klientų skolas. Bet tam daromi auditai. Ar ten viskas švaru, negaliu komentuoti

Pasiduodu, fragmentinių žinių spragų nenori pildyti. ~5% rezervas yra nuosavo kapitalo, tai ne indėliai: https://www.lb.lt/lt/veiklos-reikalavimai-ir-normatyvai-1 Maišai buhalterinę apskaitą su pinigų srautais. Niekada nesakiau, kad bankai negali bankrutuoti. Lietuvos bankui gal dar papasakosi, kaip veikia pinigų multiplikatoriaus efektas ir kaip komerciniai bankai iš oro beveik neribotai paskolas gali dalinti? :)

pupuliuk, nesitujinkite ir nepykite, neturiu laiko jūsų bobučių pavyzdžių analizei. Kaip veikia CB ir komerciniai bankeliai, išsiaiškinau prieš gerą dešimtmetį, per finansų krizę, buvo šiek tiek laiko pasigilinti. Geriau paaiškinkite CP30, nes jis atrodo vis dar nustebęs, kad bankai gali skolint pinigą, kurio neturi prieš tai surinkę: "Bankai skolina pinigus kuriu neturi. Maurai, rekomenduoju filma " Idiokracy", cia pasekmes link ko mes judam su tokiu suvokimu. Suiimkit, pagalvokit."

mielasis CP30, pabandykite paprastai bet pagrįstai paaiškinti: kaip pasaulyje sugebėjo užaugti rimtas kredito burbulas iki 2008, kuris sprogo nepalankiai susiklosčius aplinkybėms daug kam gan skausmingai? Gal CB per daug $/€/litų prispausdino (labai nepanašu, nes CB valdoma infliacija iki 2008 siekė vos kelis %), ar juridiniai su fiziniais per daug gavo pajamų ir prinešė indėlių ar iš kokio saulėgrąžų verslo staiga persimetė į NT (kas reikštų - tie pinigai jau buvo ir nepadaugėjo, tai kodėl burbulas)? Gal kartais besiaiškindamas pamatysite tokią sąvoką 'svertas' (leverage). Jūsų gerbiamoj Venesueloj vyksta tiesiog pinigų spausdinimas CB, infliacija 1500%, čia jokių abejonių.

Jeigu jusu " teorijos" butu teisingos, "Lehman brothers" nebutu niekada uzsilenkes. Jus juk teigiate, kad bankas skolina pinigus, kuriu nera. Tuomet ir "nesanciu" pinigu negrazinimo atveju jokios rizikos susidaryt negalejo.

P.s. Šviežias pavyzdys.Paskaitykit si straipsni ir pasidalinkit izvalgomis kodel jusu banko " be pinigu poreikio" modelis nepasitvirtino sitam bankui: https://www.vz.lt/rinkos/2023/03/11/didziausias-jav-banko-zlugimas-nuo-2008-m-kursto-baimes-del-uzkrato-plitimo

jei šie klausimai neduoda jums ramybės, siūlau padaryti pauzę ir paskaityti, o ne kartoti keistus klausimus, galvojant kad kieno nors neatsakymai į juos kaip nors patvirtins, jog esate teisus (savo niekuo nepagrįstame įsitikinime, kad pinigus cirkuliacijoje kuria tik dievai iš CB). Pasidomėkite kas yra money supply ir kaip veikia CB palūkanos. Niekad nesakiau, kad bankams apskritai nereikia pinigų, čia jau jūsų kūryba. Lehman (ir daug kitų) kiek pamenu žlugo dėl to, kad krito jų investicijų į vertybinius popierius, kurie buvo užtikrinti nežinomos rizikos pernelyg agresyviai dalintų subprime paskolų sutartimis su apsikeitimo sandoriais (CDS), kurių vertė savo ruožtu bliūkštant NT burbului pradėjo kristi, vertė, tada mano minėtas svertas (repo sandoriai) smogė taip, kad teko kelt rankeles. SVB dėl to, kad suinvestavo per daug į "nerizikingas" ir "likvidžias" obligacijas, o tuo tarpu pakilo tarpbankinės palūkanos. Visa tai yra ilgalaikio prasto valdymo pasekmės, o vieną dieną ištikus aplinkybėms kyla likvidumo krizė, kurios pakelt jau nebeišeina, o į pagalbą niekas neateina... Kiti išbandyti keliai - valstybės bailoutas (išperkant, atskiriant gerą blogą ir t.t.), akcininkų įnašai.

Tai jiem ( anot jusu) juk "nereikia pinigu paskoloms". Tai sau issiduoda paskolu ( kuriems nereikia pinigu) , iraso ten virtualius indelius ir dirba. Taigi jusu teorija tokia.

jūs mane imate varginti savo rašinėjimais, verčiau eikit ir skaitykit jei mokat. Pradėkit nuo Maldeikienės, kuri apie ekonomiką viena geriausiai susigaudančių ant Lietuvos, jei netinka Bank of England. Ryšio pabaiga.

Ne Maldeikiene ir ne " Bank of England" rašo, kad bankams nereikia tureti savu pinigu skolinimui, o jus. Taigi, remiantis JUSU teorija,jokiu banku bankrotu buti negali. Nes remiantis JUSU teorija, bankas tiesiog isduoda reikiama paskola sau, o turto daly "sukuria virtualu indel". Jokiu bankrotu. Tuo tarpu per paskutines tris dienas uzsilenke jau 2 dideli JAV bankai. Nesikonsultavo su Mauru & Co, butu pasiskoline is saves ir nebankrutave :) iki

Kokia prasmė smaugti, kai nėra ko paimti ... leidi uždirbti, o tada ateini ir paprašai pasidalinti :-)

Kai paaiškinsi, kas yra "viršpelnis" kai nėra reguliuojamas pelno dydis, gausi nobelio premiją.

Bolševistiniai metodai - eilininis netiesioginis turto perskirstymas piliečių turto perkirstymas ... TEGYVUOJA BOLŠEVIZMAS "DEMOKRATINĖJE" Lietuvoje !

Bolševikams paaiškinimų nereikia, kad nusavinti turtą - būtų juokinga, jei nebūtų graudu ...

Tave smaugia? Nes manes ne. Gal as toks isskirtinis. Man labiau rupi autoservisu " viršpelniai" kai uz pasikrpštymą 200- 300 eur uz karta paima.

Nesupratau. Pas tave atejo smogikai, prireme sautuva prie smilkinio ir pareikalavo atsidaryt saskaita ir uz atidaryma ima 300 eur?

Tiesiog kai turi kelias įmones vienam banke, turėti kitą banką dar veinai nėra patogu. Tuo bankai ir naudojasi. Bet aš nemokėjau, pasirinkau kitą banką. Tiesiog bjauru kai taip elgiasi. Normalioje konkurencinėje rinkoje taip nevyktų.

Na nezinau. Kai as ateinu pas tave ir tu man suteiki paslaugas ir as uz tai uzmoku, as nesakau ir nelaikau kad " man nemalonu". Tarkim, nuvaziuoju i autoservisa sutvarkyt elektronikos. Tik lempute ir tik galinis zibintas neveikia. 200-300 eur uz darba. Tai ka man rekt,- nemalonu? Taip, nera malonu, bet pats to daryt nemoku. Ir visuose autoservisuose tas pats arba net daugiau. Kai man reikia sukloti tik 10 kvadratu kiemo plyteliu. Sumos ( tik uz darba) dar didesnes. Tai stai galvoju, nemaza dalis cia rasnciu patys yra verslininkai. Ir verslininkai labai dziaugiasi kai kita versla apkrauna mokesciais, nesuprasdami, kad po to ateis ju eile.

Tai ko nepirkai banko? Gi būtų pigiai atidavė, nes niekas nenorėjo pirkti viso, kur pridalinta paskolų tiems, kurie niekada negalės jų grąžinti, arba net nėra kam grąžinti. Jei galvoji, kad bankas, tai patalpos ir aptarnaujantis personalas - tai kaip visada dar viena tema, kur nieko nerauki.

Tu cia galvoji labai protinga klausima uzdavei, ar kaip ?

Jei galvoji, kad bankas, tai patalpos ir aptarnaujantis personalas - tai kaip visada dar viena tema, kur nieko nerauki. /////////////////////////////////////////////////// gal jau tu man, vaikeli, jau neaiskink apie finansus, nes apsijuoksi :)))

Jo, matau koks tu finansininkas. Finansu " ismintis" tiesiog. Kaip Jakeliunas. Matyt vienus ir tuos pacius " spec. kursus" neivardintoj mokykloj baiget. :) Žodžiai " finansinis neraštingumas" galėtų kabėti ant tavo durų iškabos.

Tu loxas :D

Malonu susipazint :)

Gyvenime neateis jie, kol tokio dydžio rinka. Reikia kažką naujo pasaulyje padaryti - padidinti rinkos dydį jungiantis bent jau su latviais ir estais. Sudėtingas reikalas, nes niekas nesugalvojo kaip tai padaryti. Kodėl jie neateis? Nes Luminor'as, realiai būdamas paskutinis iš tikrųjų trijų bankų Lietuvoje (sakau paskutinis, nes pabandykite gauti būsto paskolą iš kito banko, medicinos bankas sugrįžo po poros mėnesių, šiaulių bankas pasiūlė tokias sąlygas, kad likau nesupratęs siūlo vartojimo ar būsto paskolą), ir tai vos uždirba pelną. Ir sujungti du bankai buvo, nes atskirai buvo neperspektyvūs ilgu laikotarpiu. Ir nusipirko arabai, kurie daug pinigų turi ir nežino kur kišti.

Vat kai rinka bus didesnė, tai ir konkurencijos padaugės. Tada gal ir refinansavimas realiai prasidės, ir užstatymas turto realiai galės būti pasiektas, koks numatytas LB ir t.t. Bet visokie net svarstymai, atskirai apmokestinti bankų sektorių tik dar labiau atitolina bet kokias galimybes realiai pamatyti kada nors didesnę konkurenciją bankiniame sektoriuje. Ir tik nepradėkime apie valstybinį banką spangti, kuris ilgainiui pataptų kurios nors partijos šerykla, kur paskolas be palūkanų prisirinktų ir t.t., o veiklą tektų pastoviai subsidijuoti, nes rizika būtų prastai valdoma. Ai, ir konkurencijos greitai neliktų, bet paskui liktų vis tiek brangios paslaugos, nes kam stengtis dirbti efektyviai, kai nėra su kuo konkuruoti.

reikalavimai bankams per aukšti, jeigu "vos uždirba pelną". Dabartinis bankas juk iš esmės yra eilinė CMS sistema, elektroninė bankininkystė, LT IBAN kodas ir ofisas Vilniuje, tai tiesiog uženka išsiversti elektroninę bankininkystę į lietuvių kalbą :) Visa kita (pvz. išduodamos būsto paskolos, priimami indėliai) atliekama nuotoliniu būdu :) Kredito unijos kažkaip išsilaiko.

Du bankai " nukilinti"? Rimtai? O irodymu turi? Ar cia tavo " finansu ismintis" tau taip sako? :)

Kredito unijos pasižiūrėk iš ko išsilaiko ir ką maklina. Jei pradėtų jų klientus tikrinti, t.y. kam išdavę paskolas, tai dar ne to pamatytų.

Lygtai tie užsienio bankai eilej stovejo. Nieks čia ir neis į 3M ubagų rinką. Buvo du bankai nukilinti ir taip sunaikinta konkurencija. O naujam ateit ir perviliot klientus, reik gerai kelnes pradžioj nusimaut, be to atsiradus konkurencijai ir pelnų neliktų. Nieks čia neis, šaukštai po pietų.

Sunaikinta konkurencija :D Tarsi snoro ir ūkio banko savininkai nepavogė iš banko krūvos pinigų, nepaliko nerentabilaus modelio, ir tarsi siūlė konkurencingus pasiūlymus 2-3 didiesiems bankams. Jie konkuravo su unijomis.

Vienas iš variantų, bet Šimkui paprasčiau atimti ir padalinti, negu galvoti naujus teisės aktus, kad indélininkai papraščiau isigytų valstybės taupymo lakštų

bankams nereikia jūsų indėlininkų pinigų, kad išdavinėtų paskolas 20-čiai metų, jie nesiskolina - džiaukitės, kad nedaug apmokestina už saugojimą. Kiek yra vienadienių, o kiek terminuotų gyventojų indėlių? vienadienių 16,5 mlrd., iki 1 metų 2,5 mlrd., ilgesnės trukmės tik vos 1,5 mlrd., tas pats su juridiniais. Kiek paskolų portfelis? 25,6 mlrd. https://www.lb.lt/lt/gyventoju-indeliai

kol palūkanos nulinės, tol ir indėliai vienadieniai. Patrauklios palūkanos sumažintų vienadinių įkainių sumą.

mažiausiai 10% indėlių yra "pamiršti" ir tik paveldėtojai juos panaudos. Gal panaudos

Kam jiems ilgesnės trukmės indėlių, jei trumpalaikių minus rotacijos pikas yra ženkliai daugiau už paskolų portfelį? Ar tu galvoji, kad išduoti 20-tiems metų paskolą reikia 20-tiems metų indėlių?

kaip tik priešingai, mielasis, ir siūlau nesitujinti, nes kiaulių kartu neganėm. Sakau, kad bankams jūsų indėlių nereikia, ir palūkanų jie nemokės, skaitykite aukščiau dar kartą.

Pagarba nusipelnoma. Tu nesupranti kaip veikia bankinė sistema, pademonstravai aukščiau.

Yra atsiradęs reguliavimas Europinis, bet ir ten ne viršpelniu vadinama. Ir tik elektros energijai. Susitarimas :D Nejuokink. Swedbank'o franšizės skirtingos neateis (bet franšizių bankų berods ir nėra), bet ne konkuruojantis bankas. Luminor'ą gi nupirko.

Tai kodėl netiesiname efektyvumą rinkos, kur uždirba pelno tiek pat, bet sumoka mokesčių 5x mažiau?

čia jokia ne rinka, o apmokestinimo netolygumas ar (pralobintos) išimtys sistemoje, nepainiokite. Visiškai pritariu, kad daug atvejų kur nepateisinama. Dėl whataboutizmo, ar reiktų ir skubiai - parodykit, kas ir kur sumoka mokesčių šimtu milijonų mažiau, nors turėtų?

Kas yra turėtų? Anstolis moka 5%, ūkininkas moka 5% nuo apmokestinamojo pelno, kas yra pelnas minus gautos subsidijos (ne tik iš oro pinigų gauna, bet dar ir tokį pat pelną išsimokėti gali be mokesčių). Bankai mokėjo tiek kiek visi, tada padidino, o dabar dar nori padidinti procentą.

Yra sviezesnis pavyzdys. Praejusiu metu viduryje visi šaukė, kad Litgrid gavo 124 mln. " viršpelnio", kuriuo " reikia pasidalint". Ir Litgrido vadai ten visur aiskinosi, aiskino visiems. Taciau visuomene ju nesiklause ir buvo nusiteikusi "pasidalint". Ir butu " pasidalinusi". Taciau sudejus 2022 m. Balansa, paaiskejo, kad rezultatas yra 49 mln. nuostolio. Nei vienas " gražus šuo " "nesulojo", kad visuomene turi pasidalinti nuostoli,t.y. sumesti Litgridui papildomai. Taigi jums akivaizdus atsakymas, musu visuomene nori dalintis tik svetima pelna. O svetimo nuostolio ne. As bijau tik vieno sioje situacijoje, kad po tokiu kvailu kalbu, vienas ar net du bankai is LT iseis. O tada bus efektas kaip domino. LT ekonomika nugrius. Bus puiki dovana orkams is kremliaus.

Būtent, gyvulių ūkis, kai siekiama ne visus vienodai apmokestinti, kad visi realiai būtų lygūs, o bandoma pritempinėti - ūkininkai sunkiai dirba, tai jiems mažiau pelno mokesčio mokėti, ne esmė, kad uždirba labai daug. Vat bankai, tai nieko nedirba, tai juos reikia apmokestinti daug. Nes nu šiaip patinka ir nesuprantame, kaip veikia bankai.

Ūkininkai, tarp jų ir Karbauskis, labai sunkiai dirba, mokytojai, tokia kaip Landsbergienė su milijoniniais pelnais irgi sunkiai dirba, NT vystytojai su pilnais čemodanais kešo irgi sunkiai dirba...

Kaip išmatuoji sunkų darbą? NT vystytojai moka tokį patį pelno mokestį, kaip ir dauguma verslų, kaip ir privačios švietimo įstaigos, jei jos pelno siekiančios organizacijos.

Indėlių vis dar gerokai daugiau, nei išdalinta paskolų. Niekas tų indėlių nenori tiek laikyti, nes reikia mokėti už indėlių draudimą.

Kodėl tuomet paskolos brangsta? Nes Euribor kyla? Bet indėliai gi be palūkanų.