Naujas mokestis bankams: didini indėlių palūkanas ir / arba finansuoji krašto apsaugą

Papildyta kontekstine informacija, Lietuvos banko vadovo citatomis

Ketvirtadienį pristatytame projekte numatoma terminuotai, 2023 m. ir 2024 m., 60% tarifu apmokestinti grynąsias palūkanų pajamas, kurios keturių įprastų metų grynųjų palūkaninių pajamų vidurkį viršija 50%.

Siūlymu taikomasi į bankus su mažiausiai 400 mln. Eur Lietuvos rezidentų indėlių ir kitų lėšų suma.

Finansų ministerija ir Lietuvos bankas skaičiuoja, kad iš solidarumo įnašo per minimus 2 metus galėtų būti surinkta 510 mln. Eur, kurie keliautų Lietuvos krašto apsaugo karinio mobilumo poreikiams tenkinti.

„Karinės transporto infrastruktūros projektų finansavimas yra galimas taip pat iš Europos „Connecting Europe Facility“ priemonės, tačiau ten visai Europai skiriama per 7 metus apie 1,5 mlrd. Eur, todėl Lietuvos dalis santykinai galima gauti yra nedidelė, todėl šio įnašo prisidėjimas prie tų tikslų pasiekimo tikrai padėtų pasiekti proveržį per artimiausius kelerius metus“, – solidarumo įnašo pristatymo konferencijoje kalbėjo Gintarė Skaistė, finansų ministrė.  

Apie solidarumo įnašą prabilta po to, kai dėl Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikos šoktelėjusios EURIBOR palūkanos padidino bankų palūkanines pajamas, o dėl indėlių gausos ir atitinkamai perteklinio likvidumo Lietuvos finansų sistemoje indėlių palūkanos išliko žemos, tuo sugeneruodamos padidėjusias grynąsias palūkanų pajamas ir atitinkamai – bankų pelną. Reguliatorius jį apibūdino kaip neplanuotą ir prognozuoja, kad bankų sistemos pelnas už 2023 m. galėtų pasiekti 1 mlrd. Eur.

Lietuvos bankuose didžioji paskolų dalis yra kintamomis palūkanomis.

„Toks solidarumo įnašas būtų nukreiptas tik į tą netikėtą neplanuotą grynųjų palūkanų pajamų prieaugio dalį, kad tai būtų laikinas ir nekeliantis ilgalaikių pasekmių finansų sistemai, jos stabilumui, konkurencinei aplinkai, – spaudos konferencijoje kalbėjo Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. – Atliepiantis būtent  tą pelno padidėjimą, kuris yra iš principo susiformuojantis ne tiek pačių bankų padarytų verslo sprendimų.“ 

Tiesa, vėliau LB vadovo buvo pripažinta, kad dėl solidarumo įnašo nebūtinai būtų surenkama planuota 510 mln. Eur suma. Ji galėtų būti mažesnė, jeigu bankai pakeltų indėlių palūkanas, tuo susimažindami grynąsias palūkanų pajamas. Tačiau ir toks efektas lemtų, kad neplanuoti pelnai „sugrįžtų į visuomenę“. 

LB vadovas, aptardamas solidarumo įnašo konstrukciją, kalbėjo apie „grąžą visuomenei“ visais atvejais. 

„Labai gali būti, kad indėlių palūkanų normos pradės augti, atitinkamai tai mažins apmokestinamąją bazę. Ir kažkas galės pasakyti, kad nesurinkta, kiek planuota, bet lėšos grįžo į visuomenę plačiąja prasme per aukštesnes indėlių palūkanų normas. Ir tai nėra blogai“, – sakė G. Šimkus. 

Jis, pabrėždamas, kad solidarumo įnašas mokamas tik grynosioms palūkanų pajamoms ketverių metų vidurkį viršijus daugiau kaip 50% ir tik ta dalimi, kuri viršija 50% augimą, konstatavo, kad priemonė „įprastinės veiklos pelno iš esmės būtų neveikianti“. 

„Jeigu tai nesirealizuotų, atitinkamai to įnašo nebūtų. Jeigu išaugtų palūkanų išlaidos, atitinkamai mažėtų grynosios palūkanų pajamos ir to paties įnašo suma mažėtų“, – sakė LB vadovas.

Indėlių Europoje pririnkęs „Revolut Bank“ yra trečias didžiausias Lietuvos bankinės sistemos dalyvis. LB vadovas pabrėžė, kad, kuriant solidarumo įnašą, atsižvelgiama į Lietuvos rezidentų suneštą indėlių portfelį. 

„Mūsų finansų sistema yra pakankamai globali. Todėl, kai kalbame apie solidarumo įnašą, kuris kyla iš veiklos Lietuvoje, turime būti pakankamai atsargūs ir formuoti politiką, kad atsižvelgtume į kai kurių įstaigų globalios veiklos perspektyvą“, – aiškino LB valdybos pirmininkas. 

Solidarumo įnašo taikiniais taptų „keli“ bankai ir galbūt kai kurios centrinės kredito unijos, užsiminė LB vadovas. 

„Klausimas yra, ar tose įstaigose yra susiformavęs perteklinis likvidumas, kuris veikia paskatas lėčiau didinti palūkanų normas arba sukuria galimybes laikyti šitas lėšas centriniame banke, iš kurių gauni grynąsias palūkanų pajamas, – kalbėjo G. Šimkus. – Kalbame apie keletą įstaigų. Nenoriu vardinti pavadinimų, nes kai kurios yra ant ribos.“

Šiuo metu bankai už lėšas, laikomas centriniame banke, gauna 2,5% palūkanas. Rinkose dėl infliacijos sukilę pajamingumai signalizuoja, kad ECB minimą indėlių normą pakels iki 4%.  

Rinkos prižiūrėtojas priminė, kad geresni bankų pelnai, sumažėjusi kredito rizika ir padidėję indėliai bankuose yra ir ekonomikos skatinimo rezultatas.

„Jie taip pat yra laimėtojai iš šitos situacijos. Socialiai atsakingo požiūrio pagalba grįžtų dalis šių lėšų į valstybę. Tai yra solidarumas“, – sakė G. Šimkus.