Prancūzija pripažino Palestinos valstybę
Papildyta G. Nausėdos komentaru
Kalbėdamas viršūnių susitikime, kuriame nedalyvavo Izraelis ir JAV, E. Macronas paragino nutraukti karą ir užtikrinti taiką Gazos Ruože.
„Atėjo taikos metas – liko vos keli žingsniai iki momento, kai jos nebeįmanoma bus pasiekti“, – kreipdamasis į JT Generalinę Asamblėją sakė Prancūzijos prezidentas.
„Atėjo metas išlaisvinti 48 (palestiniečių teroristinės grupuotės) „Hamas“ laikomus įkaitus. Atėjo metas nutraukti karą, Gazos bombardavimus, žudynes ir priverstinį gyventojų iškeldinimą“, – sakė jis.
Tačiau E. Macronas pridūrė, kad Prancūzija neatidarys palestiniečių ambasados, kol Gazos Ruože nebus pasiektos paliaubos ir nebus paleisti likusieji įkaitai.
Palestinos autonomija gyrė Prancūzijos, jos teigimu, istorinį ir drąsų sprendimą.
Pirmadienį Palestinos valstybę iš JT Generalinės Asamblėjos tribūnos taip pat pripažino Monakas, Belgija, Andora, Malta ir Liuksemburgas.
G. Nausėda: Palestinos pripažinimas šiandien neatrodo kaip taikos garantija
Daliai Vakarų valstybių pripažįstant Palestinos valstybę, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad toks veiksmas Lietuvai šiuo metu neatrodo kaip užtikrinantis taiką regione.
„Mes matome, kad Izraelis priešinasi tam, kad Izraeliui šita alternatyva šiandien netinka. Ar tiks rytoj, yra didelis klausimas. Tai spręsti šį klausimą tokiu, kaip čia pasakyti, ultimatyviu arba forsuotu Palestinos valstybės pripažinimu galima, bet taikos į regioną tai veikiausiai iš karto neatneš“, – Prezidentūros antradienį išplatintame komentare teigė Niujorke viešintis G. Nausėda.
„Štai kodėl Lietuva tikrai sąžiningai teigia, kad tai, kas vyksta Gazoje, yra nepriimtina, kad dėl to didelė atsakomybės našta tenka pačiam Izraeliui, bet pripažinimas šiandien mums neatrodo taikos užtikrinimo garantija“, – sakė jis.
Pasak prezidento, dauguma valstybių sutaria, kad ilgesniuoju laikotarpiu dviejų valstybių alternatyva yra turbūt vienintelė galima.
„Žinoma, tiktai su abiejų valstybių pripažinimu viena kitos, gerbimu viena kitos suvereniteto. Šiandien, deja, tai nėra realybė“, – kalbėjo šalies vadovas.
Nepaisant to, G. Nausėda pažymi, kad mato Izraelio atsakomybę už „baisią humanitarinę situaciją“ Gazos Ruože.
„To negalima neigti ir negalima užmerkti akių į tai, kas vyksta. Kaip ir negalima užmerkti akių į kitas veiklas, kurios yra susijusios su sparčiu nausėdijų kūrimu ir mėginimu įsitvirtinti Vakarų Krante“, – teigė prezidentas.
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu sekmadienį pakartojo savo poziciją, jog Palestinos valstybės nebus, ir pažadėjo pagreitinti naujų nausėdijų Vakarų Krante steigimą.
Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karolin Leavitt pirmadienį pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas „mano, jog (Palestinos pripažinimas) yra atlygis „Hamas“.
Sekmadienį Palestiną pripažino Jungtinė Karalystė (JK), Kanada, Australija ir Portugalija, o tai kelia diplomatinį spaudimą Izraeliui, tęsiančiam karą Gazos Ruože.
Šiuo metu bendras JT šalių, kurios pripažįsta Palestinos valstybę, skaičius siekia tris ketvirtadalius.
Pernai gegužę Palestinos valstybę pripažino Ispanija, Airija ir Norvegija, o Švedija tai padarė prieš daugiau nei dešimtmetį.
VŽ rašė, kad Izraeliui tęsiant karinę operaciją Gazos Ruože, vis daugiau Europos šalių pasirenka reaguoti ir žada pripažinti Palestinos valstybingumą. Visgi nei politikai, nei ekspertai nemano, kad toks gestas padarys įtaką Izraelio vyriausybės planams užimti Gazą.
