Bankų atstovai siūlo neskubėti skaičiuoti 2023 m. pelnų

Finansų sektoriaus prižiūrėtojo dauguma ką tik pasiūlytų idėjų dėl konkurencijos, klientų pasirinkimo skatinimo ir bankų pelno yra svarstytinos, reaguoja Eivilė Čipkutė, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė. 

„Parengus konkrečius projektus, įstatymų nustatyta tvarka dalyvausime teisėkūros procese ir pateiksime komentarus“, – VŽ pirmadienį komentavo E. Čipkutė.

Kaip skelbta, Lietuvos bankas išskirtinėmis aplinkybėmis finansų sektoriuje vadina susidariusią situaciją, kai dėl ECB pinigų politikos šoktelėjo palūkanos už paskolas, savo ruožtu dėl didelio likvidumo finansų sistemoje indėlių palūkanos išliko žemos, kas išvirto į šoktelėjusias grynąsias palūkanų pajamas bei pelnus, kuriuos rinkos prižiūrėtojas apibūdino terminu „neplanuotas pelnas“.

LB taip pat kaip vieną iš priemonių įvardijo ir galimą papildomą šių pelnų apmokestinimą, jeigu tęstųsi ligšiolinės tendencijos.

„Susiklosčiusioje situacijoje matome, kad įvairūs geopolitiniai bei makroekonominiai veiksniai gali skirtingai atsiliepti konkrečioms ekonomikos sritims. Tad šiuo metu kalbėti apie galimus finansų sektoriaus rezultatus už visus 2023 m. per anksti, – sakė E. Čipkutė. – Drauge atkreiptume dėmesį, kad Lietuvoje veikiantys bankai jau nuo 2020 m. moka į šalies biudžetą trečdaliu didesnį pelno mokestį nei visi kiti šalyje veikiantys ūkio subjektai, t. y., 20% vietoje įprastinių 15%.“

„Stebėjome Lietuvos banko spaudos konferenciją, dabar analizuosime ir įvertinsime pateikus pasiūlymus. Informuosime, jei turėsime su tuo susijusius mūsų banko sprendimus. Atkreipiame dėmesį, kad SEB bankas jau penktadienį po pietų pranešė apie didinamas indėlių palūkanas klientams, jas padidinus ir Europos Centriniam Bankui, kurios jau dabar yra vienos didžiausių rinkoje, nors SEB banko likvidumas aukštas ir indėlių pritraukimas nėra aktualus“, – VŽ sakė Ieva Kulvinskaitė, SEB banko Komunikacijos skyriaus vadovė.

Be galimo bankų „neplanuotų pelnų“ suvaldymo, rinkos priežiūros institucija taip pat kalbėjo, kad indėlininkai turėtų rinktis Lietuvos Vyriausybės obligacijas, įvertinti ir būsto paskolas kredito unijose, taip pat užsiminė apie galimą iždo vekselių sugrąžinimą.

E. Čipkutė teigia, kad LBA palaiko kvietimą gyventojams išbandyti paslaugas pas „įvairius finansų rinkos dalyvius“.

„Kalbant apie klientų galimybes rinktis, finansų paslaugas šalyje šiuo metu siūlo 19 bankų, apie 60 kredito unijų ir 140 mokėjimo bei elektroninių pinigų įstaigų. Kiekvienas rinkos dalyvis turi savo veiklos strategiją ir tikslus, paslaugų bei produktų krepšelį ir individualią likvidumo situaciją. LBA nariai savo kainodarą nustato individualiai, asociacija jos nenagrinėja ir nekomentuoja, – sakė LBA vadovė. – Galutinį sprendimą, kurių rinkos dalyvių paslaugomis naudotis, priima klientas.“