G. Šimkus: bankų pelnas šiemet gali išaugti dvigubai, svarstomos galimybės jį suvaldyti
Apie tai pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje pranešė Gediminas Šimkus, LB vadovas, ir Gintarė Skaistė, finansų ministrė.
Europos centrinis bankas pernai rekordiškais parčiai didino bazines palūkanų normas, kovodamas su išaugusia infliacija. Jos augimą iš dalies nulėmė Rusijos invazija į Ukrainą, bei liekamieji koronaviruso pandemijos reiškiniai.
Didėjanti skolinimosi kaina netruko atsiliepti Lietuvos gyventojams. Lietuvoje didžioji bankų paskolų dalis – 90% – yra pasiimtos su kintamosiomis palūkanų normomis, todėl rinkoje padidėjusios palūkanos buvo labai greitai perkeltos skolininkams.
Tuo pačiu metu bankų maržos išlieka, nors ir kiek sumažėjusios nuo 2019 m., bet palyginti nepasikeitusios. Tai, anot LB vadovo, rodo palyginti didelę koncentraciją bankų rinkoje.
„Vertinant pačios maržos pokytį, galime vertinti, kad ji yra du kartus didesnė, nei buvo prieš finansų krizę. Kaip žinia, tikrasis kredito rizikos lygis buvo neįvertintas prieš krizę. Iš kitos pusės, mes matome, kad ji buvo santykinai didesnė (2019 m. – VŽ) ir tai aiškiai koreliuoja su konkurencine aplinka, kaip ji keitėsi Lietuvoje“, – teigė G. Šimkus.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad NT paskolų palūkanos yra „vienos didžiausių euro zonoje“. Šios situacijos priežastis yra ta pati, kaip ir Latvijoje bei Estijoje – „rinka yra smarkiai koncentruota“.
„Konkurencinė situacija yra vienas pagrindinių veiksnių, kurie lemia maržos pokyčius“, – konstatuoja G. Šimkus.
Banko vadovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad skirtingi bankai siūlo skirtingas palūkanas, priklausomai nuo banko dydžio ir funkcijos.
Palūkanos didėja lėčiau
Augant skolinimosi kainai būtų įprasta, jei bankai imtų siūlyti didesnes palūkanas savo indėlininkams.
Tačiau už indėlius palūkanos didėja gerokai lėčiau, nei paskolų palūkanos, teigia LB, nes bankuose yra sukauptas didelis likvidumo perteklius. G. Šimkus priminė, kad tai yra priešinga situacija, nei buvo susiklosčiusi prieš 2008 m. finansinę krizę. Dabar bankai turi apie 11 mlrd. Eur daugiau indėlių nei išdalintų palūkanų.
Be to, didžioji dalis šio pertekliaus yra laikoma centriniame banke.
„Iš vienos pusės, tai yra gerai, nes bankų sistema yra likvidi. Iš kitos pusės, ji turi ekonominį poveikį“, – svarsto LB vadovas.
Turėdami likvidumo perteklių, bankai nejaučia didelio poreikio didinti už indėlius mokamas palūkanas tam, kad jų prisitrauktų.
Pelnas išaugo du kartus
Visa tai lemia, kad, priklausant nuo ekonominės raidos scenarijaus, 2023 m. pelnas gali išaugti du kartus, palyginti su 2022 m.
„Noriu pabrėžti, kad šią situaciją suformuoja būtent šita neįprasta aplinka“, – patikina jis.
Jis taip pat pažymėjo, kad „pelnas yra normalus bankų veiklos rezultatas, tik pelningi bankai yra finansiškai sveiki ir stabilūs, – taip, kaip ir bet kokiame kitame versle“.
Tačiau šį pelną, anot jo, galima laikyti nelauktu pelnu. Situacija yra lyginama su ta, kuri susiformavo neplanuotus pelnus karo akivaizdoje uždirbant energetikos sektoriaus bendrovėms.
Siūlomos priemonės
Lietuvos banko vertinimu, jei šiemet padėtis nesikeis, būtų tikslinga įvertinti fiskalinių priemonių poreikį ir įgyvendinti konkurenciją skatinančias bei vartotojų pasirinkimą didinančias priemones.
„Neįprastai spartų šalies bankų pelno augimą lėmė ne tik verslo sprendimai, bet ir susiklosčiusios išskirtinės aplinkybės. Todėl raginame bankus atsižvelgti į šio laikotarpio ypatumus ir formuoti finansinių paslaugų kainodarą socialiai atsakingai. Jei nelaukto pelno šuolis tęstųsi ir šiemet, tikslinga jį perskirstyti fiskalinėmis priemonėmis“, – sakė G. Šimkus.
VERSLO TRIBŪNA
Rugsėjo 1 d. duris atvėrusio verslo centro „Hero“ plėtotojai vakar paskelbė septintosios obligacijų emisijos dalies rezervacijos pradžią. Investuotojų paraiškos bus priimamos iki spalio 3 d., o oficiali obligacijų emisijos dalies išleidimo data – spalio 7 d. Per ankstesnes šešias emisijos dalis rinkoje iš viso jau pasiskolinta daugiau nei 50 mln. eurų, o šio etapo metu tikimasi pritraukti dar iki 6 mln. eurų.
Milijardinės investicijos į energetikos ateitį bijo vieno didžiausių priešų – nenumatomumo. Apie teisinį numatomumą (angl. predictability) ir jo svarbą Europos bei Lietuvos energetikos sektoriuose „Verslo tribūnoje“ aiškina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, VU ES energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.
Didėjanti pasaulinė konkurencija dėl investicijų, neapibrėžta geopolitinė padėtis ir nestabili vidaus politinė aplinka skatina ekspertus ieškoti naujų būdų pritraukti užsienio kapitalą. Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ skelbia, kad 2024 m. patvirtinti 47 investiciniai projektai, kurie Lietuvoje sukurs 3 tūkst. naujų darbo vietų ir pritrauks 351 mln. eurų investicijų. Šie rezultatai rodo, kad šaliai pavyko prisitaikyti prie pasikeitusios realybės ir pasiekti gerų TUI rezultatų. Vis dėlto, ekspertų teigimu, sumažėjęs globalus investuotojų aktyvumas daro tiesioginę įtaką ir mūsų regionui. Būtent atsakymų, kaip išlaikyti Lietuvos konkurencingumą, bus ieškoma rugsėjo 26 d. vyksiančiame jau ketvirtajame „Foreign Investors Annual Summit 2025“.
Prieš daugiau nei pora metų į Lietuvą atvedusi pasaulinį laidavimo draudimo lyderį „Liberty Mutual Insurance Europe SE“ uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont“ šios draudimo paslaugos ieškančioms bendrovėms įrodė: specializuodamasi laidavimo draudime jo optimalius sprendimus gali pasiūlyti per ypač trumpą terminą ir konkurencingomis kainomis. Šiandien laidavimo draudimo į „Colemont“ kreipiasi įvairaus dydžio sandorius sudarančios įmonės, o dirbant su pasauliniu lyderiu draudimo limito sumos Lietuvos bendrovėms priklauso tik nuo jų finansinės padėties.
Susidariusioje situacijoje Lietuvos bankas siūlo dviejų krypčių veiksmus: konkurencijos ir vartotojų pasirinkimo skatinimą ir veiksmus dėl nelaukto bankų pelno.
Pirma, jis paragino pasinaudoti „įdirbiu, kuris padarytas didinant konkurenciją bankų sektoriuje“: rinktis terminuotąjį indėlį ar kredito įstaigas su palankesnėmis palūkanų normomis.
Taip pat – ieškoti alternatyvių taupymo priemonių.
Be to, svarstoma, kad būtų „tikslinga sukurti saugią taupymo alternatyvą“ indėliams – grįžtama prie Iždo vekselių idėjos.
Siekiant sukontroliuoti didelius bankų pelnus, LB siūlo svarstyti didinti bankų įmokų į Indėlių draudimo fondą normą, sustiprinant fondą ir rezervus galimiems sukrėtimams ateityje.
Anot reguliuotojo, laikinai padidinta įmokos norma padėtų užtikrinti Europos Sąjungos reguliavimu nustatyto tikslinio fondo lygio (0,8%) išlaikymą ir nacionalinio tikslinio lygio (2%) pasiekimą įstatymuose nustatytais terminais.
LB taip pat ragina pačius bankus atsižvelgti į išskirtinio laikotarpio ypatumus ir formuoti kainodarą dėl paskolų maržų ir komisinių įkainių „socialiai atsakingai“.
Bankų rinkos reguliuotojas taip pat ketina peržiūrėti reguliuojamo mokėjimo paslaugų krepšelio kainos ir sudėties nustatymo reglamentavimą. Lietuvos bankas pateiks siūlymą, atsižvelgdamas į socialinį šio klausimo aspektą.
Galiausiai, jei nelaukto pelno šuolis tęstųsi 2023 m., LB mano, kad tikslinga jį perskirstyti fiskaliniu būdu, pavyzdžiui, nustatant laikiną papildomą mokestį, kol padėtis normalizuosis.
G. Skaistė mato vekselių perspektyvą
Spaudos konferencijoje dalyvavusi finansų ministrė G. Skaistė pasidžiaugė LB iniciatyva skatinti žmones naudotis konkurencinės aplinkos siūlomomis galimybėmis. Ji taip pat paantrino LB vadovui, kad „situacija yra išties išskirtinė“.
Ministrė išreiškė pritarimą didelei daliai banko pasiūlytų priemonių.
Anot jos, Iždo departamentas vertins iždo vekselius – iki šiol ši priemonė buvo palyginti nenaudinga, palyginti su kitomis skolinimosi priemonėmis. Tokia ją darė bankų komisiniai mokesčiai, tačiau dabar, brangstant skolinimosi kainai, tai keičiasi.
„Matome signalus iš bankų sektoriaus, kad komisiniai galėtų būti mažesni“, – teigia G. Skaistė.
Dėl fiksuotų ir kintamų palūkanų bus siekiama „pažiūrėti, ar galima pagerinti reguliavimą“ siekiant, kad gyventojams būtų siūlomas fiksuotų palūkanų normų sprendimas.
Dėl indėlių draudimo fondo įmokos „reikės nuspręsti, ar šiuo metu yra geras laikas tokioms pertvarkoms“.
Dabartinę padėtį bankų sektoriuje G. Skaistė lygina su padėtimi energetikos sektoriuje – „bankai neįprastai didelę dalį pinigų laiko centriniame banke“. Jei situacija nepasikeis, tikėtina, kad 2023 m. bankų pelnas Lietuvoje gali siekti apie 1 mlrd. Eur, kai įprastai jie uždirba apie 0,3 mlrd. Eur.
„Stebime situaciją, jei nebus pokyčių, vertinsime galimybes šiuos disbalansus reguliuoti fiskalinėmis priemonėmis“, – teigė ji.
Priemonė turėtų būti laikina, tokią galimybę ji žada derinti su LB, siekiant nepadaryti žalos finansų sistemai.
Iš šio solidarumo įnašo pajamos galėtų būti skirtos krašto gynybai.
Pelnai augo ir pernai
Praėjusiais metais didieji Lietuvos bankinio sektoriaus dalyviai pastebimai didino pelną, viena iš pagrindinių priežasčių – šoktelėjusios grynosios palūkanų pajamos.
[infogram id="06874016-3d0f-40f4-8d19-af9d412439dc" prefix="R6Z" format="interactive" title="„Swedbank“ Lietuvoje rezultatai 2022 m."]
[infogram id="e8c29bae-38f5-4e56-b591-02d27d379f34" prefix="xJE" format="interactive" title="SEB pajamų struktūra 2022 m."]
[infogram id="ace2e978-2c6a-404e-81cd-a705296b5610" prefix="vc8" format="interactive" title="Luminor Bank 2022i m. rezultatai"]
REKOMENDUOJAME
