Klojami pagrindai probleminius verslus supirkinėsiančio milžino gimimui
Šis fondas, kuris bus pusiau valstybinis, pusiau privatus, padės užtikrinti vidutinių ir didelių įmonių likvidumą, galimybes gauti finansavimą ir leis verslui greičiau atsigauti po krizės, pranešė Vyriausybė.
Anot Vyriausybės pranešimo spaudai, specialiai fondo atsiradimui ruošiamas įstatymų pakeitimų paketas padės užtikrinti vidutinių ir didelių įmonių likvidumą, galimybes gauti finansavimą ir leis verslui greičiau atsigauti po krizės.
„Kartu su jau taikomomis kitomis finansavimo priemonėmis smulkiajam ir vidutiniam verslui fondas investuos į Lietuvoje veikiančių įmonių, kurios dėl nepalankios epideminės naujojo koronaviruso (COVID-19) situacijos patyrė finansinių sunkumų, keliančių riziką jų veiklos tęstinumui. Fondo lėšas numatoma naudoti tik tais atvejais, kai nebėra galimybių įmonėms pritraukti reikiamų lėšų iš rinkos kitokiais būdais“, – rašoma vyriausybės pranešime spaudai.
Teigiama, kad bendra siektina investicijų į įmones vertė – 1 mlrd. Eur. Pradinis įnašas į fondą bus finansuojamas valstybės lėšomis – tam skirta 100 mln. Eur. Kitos lėšos, kaip aiškina Vyriausybė, bus gautos išleidus obligacijas (400 mln. Eur) su valstybės garantija ir pritraukus privačių investuotojų. Taip pat bus siekiama konkrečioms investicijoms į įmones pritraukti privatų kapitalą.
Tikinama, kad fondo įstatymų pakeitimai sukurs papildomas finansavimo galimybes vietinėms, vidutinėms ir didelėms įmonėms, leisiančias verslui greičiau atsigauti po krizės.
„Taip pat sukurtos platesnės pensijų turto investavimo ir diversifikavimo galimybės, kurios turės užtikrinti institucinių investuotojų valdomų lėšų tvarumą ir geresnį investicijų ir investavimo rizikos išskaidymą. Šios priemonės ypač aktualios verslui kovojant su neigiamais naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltos krizės padariniais“, – rašoma pranešime.
Lietuvos banko idėja
VŽ jau rašė, kad fondo paskolos turėtų būti suteikiamos per savaitę, obligacijos išleidžiamos ir nuperkamos per 2 savaites, akcijos – per 6–8 savaites. Pagal planą, fondas investuos iki 2020 m. pabaigos, investicijų trukmė – nuo 1 iki 6 metų.
Skelbta ir tai, kad idėją steigti specialų fondą palaimino Vyriausybės sudaryta darbo grupė. Fondo steigimą inicijavo Lietuvos bankas.
Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys, yra sakęs, kad fondo steigėjas ir vienintelis akcininkas būtų UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“).
Manoma, kad tokio fondo leidžiamos obligacijos tiktų ir Europos centrinio banko (ECB) programai, kuri kaip tik ir yra skirta krizės padariniams švelninti. ECB programos apimtis yra 750 mlrd. Eur, o iš jų Lietuva galėtų pasinaudoti daugiau kaip 3 mlrd. Eur.
Rizikos kapitalas galbūt prisidėtų
Lietuvos privataus ir rizikos kapitalo fondai, kurie turi neįdarbinę apie 700 mln. Eur, bent dalį lėšų galėtų investuoti į krizės paveiktus verslus ir tapti dar vienu ekonomikos skatinimo atsaku per pandemijos krizę, tik Vyriausybė pati to turi norėti ir parodyti iniciatyvą, interviu VŽ yra teigęs Simonas Gustainis, didžiausios Baltijos šalyse privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ vadovaujantis partneris.
„Jie galėtų nukrypti ten, kur valstybė nori, jei valstybė sutiktų tapti rizikos laidininke ir kartu investuoti. Kitaip tariant, fondai galėtų tapti valstybės iniciatyvų partneriais ir valstybės numatomas investuoti lėšų kiekis padidėtų kelis kartus. Bet tai galėtų įvykti tik tada, jei pati valstybė nutartų mus pakviesti. Jeigu Vyriausybė pasakytų, kad, žiūrėkite, mums šitie sektoriai svarbūs, gal galite prisidėti, mūsų pinigai galbūt iš tiesų labiau nusėstų Lietuvoje negu Latvijoje ar Estijoje“, – sakė S. Gustainis.
Vadina marodieriumi
Ne visi analitikai fondo atsiradimo idėją vertina teigiamai.
Pavyzdžiui, Marius Dubnikovas Finansų analitikas, Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas, sako, kad milijardus valdantis valstybinis Lietuvos „lombardas“ būtų kaip marodierius.
VERSLO TRIBŪNA
Prestižinio nekilnojamojo turto projektų vystytoja, korpusinių individualių baldų ir laiptų gamintoja – LHM įmonių grupė pradėjo platinti 2,4 mln. eurų vertės obligacijų emisiją su 9 proc. metinėmis palūkanomis. Ši emisija yra strateginis įmonių grupės žingsnis, skirtas įgyvendinti plėtros planus Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Norvegijoje. Tai antrasis obligacijų emisijos platinimo etapas. Bendra platinamų obligacijų emisija sieks iki 5 mln. eurų.
Vienai iš didžiausių NT plėtros grupių Lietuvoje „KAITA Group“ priklausanti bendrovė „KAITA Development“, šiuo metu plėtojanti gyvenamojo NT projektus sostinės Naujamiestyje, Žirmūnuose ir Viršuliškėse, pradeda dvejų metų trukmės obligacijų emisijos viešą siūlymą. Investuotojams siūloma 10,5 proc. metinė grąža. Platinimas vyksta gruodžio 4-18 dienomis, emisija bus įtraukta į „First North“ alternatyviąją NASDAQ rinką.
Pastaraisiais metais Europos finansų sektoriuje išryškėjo ekspertų struktūriniu pokyčiu vadinama tendencija: kooperatiniai bankai, kuriems priskiriamos ir kredito unijos, augo sparčiau, nei tradicinės komercinės finansų institucijos. Lietuvoje tai reiškė ženklų kredito unijų valdomo kapitalo bei paskolų portfelio augimą.
Lietuvių įkurta alternatyvaus finansavimo technologinė įmonė „smeGo“ perkopė simbolinę ribą - klientams suteikė daugiau nei 2,5 mlrd. eurų finansavimą. Per devynerius veiklos metus bendrovė šią sumą paskolino smulkiems ir vidutiniams verslams (SVV) veikiantiems Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje bei Nyderlanduose.
„Nuskambėjo pasiūlymas, kad ši parama bus teikiama rekapitalizuojant įmones. Tai, žmonių kalba, reiškia perimant jų akcijas ir potencialiai valdymą. Motyvacija labai paprasta – gavus paskutinio pinigų galimybės pagalbą turi atsiskaityti už ją“, – sako M. Dubnikovas.
Anot jo, fondas nepadėtų visai šalies ekonomikai be išimties, o selektyviai rinktųsi perspektyviausius kąsnelius. Todėl esą patirtume didelį darbo vietų susitraukimą ir ekonominės krizės padėtyje bristume iš gilesnės krizės, nei galėjome.
