„Revolut“ – pirmi rūpesčiai dėl Lietuvos nenoro pripažinti vairuotojo teisių
„Revolut“ atstovai VŽ pranešė, kad raginimo autorizuotis su tapatybės kortele ar pasu šiomis savaitėmis vien Lietuvoje sulaukė 28% klientų. Atitinkami prašymai išsiuntinėti ir „Revolut” klientams kitose šalyse.
„Iki šiol visi mūsų klientai registravosi JK registruotoje ir reguliuojamoje elektroninių pinigų institucijoje. Kadangi JK vairuotojo pažymėjimą pripažįsta kaip lygiavertį pasui ar asmens tapatybės kortelei dokumentą, su juo prisiregistravusiems klientams paslaugas galėjome teikti visos ES piliečiams. Jeigu JK pasitrauks iš ES, visi ES klientai bus perkelti į ES registruotos elektroninių pinigų institucijos jurisdikciją. Pastaroji registruota Lietuvoje, kur vairuotojo pažymėjimas nelaikomas lygiaverčiu dokumentu pasui arba asmens tapatybės kortelei. Tokiu atveju ES klientų, kurie registravosi su vairuotojo pažymėjimu, prašome įkelti ir paso arba asmens tapatybės kortelės nuotrauką. Žinoma, dar yra tikimybė, kad JK pasieks susitarimą, tačiau norime apsidrausti ir pasirengti blogiausiam galimam variantui“, – VŽ sako Ieva Elvyra Kazakevičiūtė, „Revolut“ atstovė.
Pasak jos, nors „Revolut“ vylėsi, kad Lietuva priims teisės aktus, kurie vairuotojo pažymėjimą identifikavimo tikslais prilygintų pasui ar asmens tapatybės kortelei, kol kas tai nėra padaryta.
„Seime tai numatančių įstatymų priėmimas vis nukeliamas. Nežinome, ar tą bus dar suspėta padaryti pavasario sesijoje“, – sako „Revolut“ atstovė.
Nepritaria Jakeliūnas
VŽ rašė, kad į Lietuvą pradėjus plūsti JK įsikūrusioms „fintech“ įmonėms, Lietuvos banko ir kitų institucijų ambicija paversti Lietuvą „fintech“ centru gali nuplaukti dėl vairuotojų pažymėjimų neprilyginimo asmens tapatybės kortelėms ar pasams.
Toks prilyginimas buvo numatytas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisose.
Tačiau iniciatyvą stabdo Stasys Jakeliūnas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas, kuris VŽ sakė asmeniškai darysiantis viską, kad vairuotojo pažymėjimo neprilygintų pasui ar asmens tapatybės kortelėms.
„Vairuotojo pažymėjime nėra tiek duomenų, kiek yra kituose asmens tapatybės dokumentuose. Aš darysiu viską, kad minimas įstatymas nebūtų priimtas. Jeigu kas nors sakytų, kad teisių prilyginimas pasui yra kertinis dalykas, dėl kurio mes pritraukiame „fintech“ įmones, tai tada tai yra neracionalus ir nesubalsuotas dalykas“, – yra sakę p. Jakeliūnas.
Poną Jakeliūną palaiko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), kuri irgi įspėjo apie tokių pataisų, pagal kurias finansų įstaigos kliento tapatybei nustatyti galėtų naudoti dokumentus, kuriuose nėra nurodoma pilietybė, galimas grėsmes. Tiesa, FNTT neseniai tapo viena iš 9-ių institucijų, pasirašiusių „fintech“ memorandumą, kuriuo numatyta palaikyti Lietuvoje besikuriančias „fintech“ įmones.
Estijai tinka, Lietuvai – ne
Pakartotinė vartotojų registracija ir galimas dalies jų praradimas brangiai kainuoja technologijų bendrovėms.
VERSLO TRIBŪNA
Prestižinio nekilnojamojo turto projektų vystytoja, korpusinių individualių baldų ir laiptų gamintoja – LHM įmonių grupė pradėjo platinti 2,4 mln. eurų vertės obligacijų emisiją su 9 proc. metinėmis palūkanomis. Ši emisija yra strateginis įmonių grupės žingsnis, skirtas įgyvendinti plėtros planus Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Norvegijoje. Tai antrasis obligacijų emisijos platinimo etapas. Bendra platinamų obligacijų emisija sieks iki 5 mln. eurų.
Vienai iš didžiausių NT plėtros grupių Lietuvoje „KAITA Group“ priklausanti bendrovė „KAITA Development“, šiuo metu plėtojanti gyvenamojo NT projektus sostinės Naujamiestyje, Žirmūnuose ir Viršuliškėse, pradeda dvejų metų trukmės obligacijų emisijos viešą siūlymą. Investuotojams siūloma 10,5 proc. metinė grąža. Platinimas vyksta gruodžio 4-18 dienomis, emisija bus įtraukta į „First North“ alternatyviąją NASDAQ rinką.
Pastaraisiais metais Europos finansų sektoriuje išryškėjo ekspertų struktūriniu pokyčiu vadinama tendencija: kooperatiniai bankai, kuriems priskiriamos ir kredito unijos, augo sparčiau, nei tradicinės komercinės finansų institucijos. Lietuvoje tai reiškė ženklų kredito unijų valdomo kapitalo bei paskolų portfelio augimą.
Lietuvių įkurta alternatyvaus finansavimo technologinė įmonė „smeGo“ perkopė simbolinę ribą - klientams suteikė daugiau nei 2,5 mlrd. eurų finansavimą. Per devynerius veiklos metus bendrovė šią sumą paskolino smulkiems ir vidutiniams verslams (SVV) veikiantiems Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje bei Nyderlanduose.
Didelė jų dalis įsikūrusi JK, kur vairuotojo pažymėjimas yra pilnavertis dokumentas.
Beje, vairuotojo pažymėjimas yra tinkamas asmens tapatybei nustatyti ir banko sąskaitai atsidaryti ir Estijoje, Danijoje, Islandijoje, Švedijoje, Čekijoje, Maltoje.
Specialistai pabrėžia, kad saugumo prasme lietuviškas vairuotojo pažymėjimas pilnai atitinka asmens tapatybės kortelę, tik jame nėra nurodyta asmens pilietybė, o tik teises išdavusi šalis.
Svarstoma, kad Lietuvos įdirbiu viliojant „fintech“ įmones iš Londono gali pasinaudoti Estija, kuri nemato problemos vartotojų identifikavime su pažymėjimais.
Tarpinstitucinė iniciatyva
Projektą siekiant Lietuvą paversti regioniniu „fintech“ centru pradėjo Lietuvos bankas, Finansų ministerija, VšĮ „Investuok Lietuvoje“.
Lietuva šiuo metu bando išlošti dėl „Brexit“ sąmyšio ir į Lietuvą prisikviesti tas „fintech“ bendroves, kurios veikia Londone ir dėl JK pasitraukimo iš ES nenori prarasti prieigos prie ES mokėjimų rinkos.
Žinomiausios į Lietuvą priviliotos „fintech“ įmonės yra „Revolut“, „Google“, „Instarem“. Šiandien paaiškėjo, kad lietuviška licencija sudomino ir mokėjimų kortelių milžinės „Visa“ perkamą įmonę.
Dar bent 100 „fintech“ įmonių, veikiančių iš Londono, domisi licencijos gavimo galimybe Lietuvoje.
„Fintech“ įmonėms Lietuva siūlo elektroninių pinigų įstaigos, mokėjimo įstaigos ar specializuoto banko licencijas. Jas dalijantis Lietuvos bankas žada licenciją išduoti per 3 mėnesius nuo visų dokumentų pateikimo dienos.
Lietuva pernai iš viso išdavė 46-ias elektroninių pinigų įstaigos licencijas. Pagal šių licencijų išdavimą, Lietuva pernai atsiliko tik nuo Jungtinės Karalystės, kuri 2018 m. išdalijo 146 tokias licencijas. Pagal išduotų elektroninių pinigų įstaigų licencijų skaičių aplenkė Nyderlandus, Maltą, Latviją, Daniją, Kiprą ir Prancūziją.
