Smūgis pasaulinei prekybai

Jonathanas Wheatley ir Jamesas Kynge

Penkiolika metų besivystančios šalys reikšmingai didino pasaulinį ekonomikos augimą, tačiau, smarkiai sumažėjus prekybos apimčiai, jos tapo nemenku stabdžiu. Šis pokytis smarkiai atsilieps pasaulio ekonomikai.

Nors tai buvo prieš penkerius metus, tačiau atrodo kaip visiškai kitokia epocha. Rogeriui Agnelli, Brazilijos kalnakasybos bendrovės „Vale“ vykdomajam direktoriui, ką tik buvo pristatytas vienas pirmųjų iš 35 užsisakytų „Valemax“ laivų – didžiausių kada nors pastatytų sausakrūvių laivų. Šie galiūnai, kuriuos „Vale“ nusipirko geležies rūdai į Kiniją gabenti, tokie dideli, kad kiekvienas jų vienu kartu gali plukdyti tiek geležies rūdos, kad pakaktų trims San Fransisko Auksinių Vartų tiltams nutiesti.

„Išgyvename geriausias dienas... Esu tvirtai įsitikinęs, kad ateitis bus dar šviesesnė“, – sakė p. Agnelli 2010 metais. Tačiau sėkmė nuo bendrovės „Vale“ netrukus nusigręžė. Ponas Agnelli po metų buvo atleistas, o Kinija dėl saugumo laikinai uždraudė šiems milžinams įplaukti į savo uostus. Pirmąjį šių metų ketvirtį bendrovė paskelbė prasčiausius finansinius rezultatus per šešerius metus.

„Vale“ problemos atspindi daug didesnę bėdą – pirmąjį šių metų ketvirtį augimas besivystančiose rinkose sulėtėjo iki žemiausio lygį nuo 2008–2009 m. krizės. Kinijos apetitas metalų rūdai ir kitiems ištekliams pamažu išgaruoja, dar neseniai augusią Brazilijos ekonomiką ištiko nuosmukis. Rusijoje taip pat prasidėjo krizė, o dar keliose mažesnėse šalyse augimas išsikvėpė ir paskatino kapitalo nutekėjimą.

Dabar nuogąstaujama, kad šios problemos besiformuojančiomis rinkomis neapsiribos. Jos ima smelktis ir į išsivysčiusį pasaulį. Postūmis, kurį ilgiau nei dešimtmetį pasaulio ekonomikai suteikdavo veržlios besivystančios rinkos (išimtis buvo tik pasaulio finansų krizės metai), dabar pavirto akmeniu ant kupros. BRIC (Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija) šalys ilgai buvo laikomos pasaulio ekonomikos augimo varikliu, tačiau dabar jos tapo ypatinga našta.

Adamas Slateris, tyrimų agentūros „Oxford Economics“ ekonomistas, mano, kad „šį kartą pasaulio ekonomikos krizę gali lemti besivystančių rinkų sulėtėjimas“. Jis atkreipia dėmesį, kad BRIC šalys sukuria penktadalį pasaulio bendrojo vidaus produkto. „Dvi iš tų šalių išgyvena nuosmukį, o dar viena sparčiai lėtėja“, – sako jis.

Pasaulio prekybos mechanizmas lėmė, kad stipri paklausa pasklido ir į kitas šalis, įskaitant Europą ir JAV. Tačiau remiantis „Oxford Economics“ atliktu tyrimu importo paklausos mažėjimas pirmąjį šių metų ketvirtį besivystančias rinkas pirmą kartą nuo 2009 metų pavertė ne pasaulio ekonomikos varikliu, o stabdžiu.

Pokyčiai didžiuliai. Pirmąjį šių metų ketvirtį septyniolikos didžiausių besivystančių šalių įnašas į pasaulio prekybą sumažėjo 0,9%, o nuo 2000 m. iki 2014 m. vidutiniškai padidėdavo 2,5%. Tuo metu, kaip skelbia „Oxford Economics“, šių šalių dalis pasaulio prekyboje siekė 43,3%.

Išankstiniais duomenimis, prekyba antrąjį šių metų ketvirtį ir toliau mažėjo. Kinijos eksportas gegužės mėnesį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, susitraukė 2,5%, tai jau trečias mėnuo, kai šis rodiklis mažėja. O importas, skaičiuojant JAV doleriais, sumenko net 17,6%.

„Besivystančios rinkos iš pasaulio prekybos ramsčio tapo rimtu stabdžiu, – sako p. Slateris. – Kinijos ir kitų besivystančių rinkų sulėtėjimas smarkiai atsiliepia pasaulio ekonomikos augimui.“

Ponas Slateris taip pat nuogąstauja, kad pasaulis gali pritrūkti kitų ekonomikos augimo šaltinių: „Jei išsivysčiusių rinkų augimas nebūtų toks lėtas, būtume ramesni, kad pasaulis gali tai ištverti.“

Po krizės besivystančios rinkos greitai atsitiesė ir augo vidutiniškai po 6% per metus, tuo pačiu metu išsivysčiusiose šalyse augimas siekė apie 2%. Tačiau dabar šis pasaulio ekonomikos augimo variklis užstrigo. Bhanu Baweja, UBS vyriausiasis besivystančių rinkų strategas, tikina, kad pirmąjį šių metų ketvirtį augimas šiose rinkose tepasiekė vos 3,5% – mažiausią lygį nuo krizės. O jei dar atimtume Kinijos įnašą, vidutinis besiformuojančių rinkų BVP augimas JAV doleriais, pasak p. Baweja, „šiais metais gali būti artimas nuliui“.

Tačiau tarptautinis kapitalas renkasi tariamai saugias šalis. Didžiuliai pinigų srautai, kurie po pasaulio finansų krizės, vyraujant mažoms palūkanoms, buvo permesti į besivystančias rinkas, šiuo metu arba senka, arba pradeda palengva grįžta atgal. Kaip praneša „NN Investment Partners“, nuo praėjusių metų vidurio iki šių metų kovo šios rinkos neteko daugiau kapitalo grynąja verte nei per krizę. Tarptautinis finansų institutas informavo, kad per gegužę besivystančiose rinkose įvyko didžiausias obligacijų išpardavimas nuo tada, kai 2013 metais buvo kilęs nerimas dėl FED mažinamo kiekybinio ekonomikos skatinimo.

Didesnieji dalyviai

Jei besivystančios rinkos šiemet ir toliau šlubuos, poveikis išsivysčiusiam pasauliui gali būti gana stiprus. Paskutinį kartą, kai dėl besivystančių rinkų nuosmukio sulėtėjo pasaulio ekonomika (tai buvo 1999 metais, po griūties Azijos finansų rinkose), šios šalys pasaulio ekonomikai toli gražu nebuvo tokios svarbios. Dabar joms, skaičiuojant pagal perkamąją galią, tenka 52% pasaulio BVP (nominaliąja išraiška – 35%). Per Azijos krizę šie skaičiai buvo atitinkamai 38 ir 23%. „Taigi dabar besiformuojančių rinkų sulėtėjimas pasauliui atsilieps daug stipriau, – teigia p. Slateris. – Visi sako, kad kai Amerika nusičiaudi, pasaulis suserga. Tačiau nepamirškime, kad tuo metu JAV teko tik 24% pasaulio BVP.“

Besivystančių rinkų įnašas į pasaulio ekonomikos, o ypač prekybos, augimą pranoko jų svorį pasaulinėje ekonomikoje. Nuo 2000 m. iki 2014 m. BRIC šalims teko 15% pasaulio prekybos apimties, tačiau šios šalys per tą patį laikotarpį prie pasaulio prekybos augimo prisidėjo 23%. Tokio reikšmingo įnašo praradimas stipriai jaučiamas.

Šiuo metu išsivystęs pasaulis labiau susaistytas finansiniais ryšiais su besivystančiomis šalimis nei per Azijos krizę. Tarptautinių atsiskaitymų banko duomenimis, 2014 m. pabaigoje išsivysčiusios šalys besivystančioms rinkoms buvo suteikusios 6 trln. JAV dolerių vertės paskolų. Pasak p. Slaterio, nuo 1999 m. ši suma padvigubėjo.

Politikai pradeda skambinti pavojaus varpais. Choi Kyung-hwanas, Pietų Korėjos finansų ministras, praėjusią savaitę „Financial Times“ sakė, kad pasaulio ekonomikos augimo sulėtėjimas tuo metu, kai pinigų politika kaip niekada laisva, gali visiems tapti ne mažesniu iššūkiu nei 2008 m. krizė. Jis kritikavo pirmaujančias šalis, kad šios nesiima būtinų veiksmų augimui skatinti, ir įspėjo, kad laiku nepadarius daugiau, „išsivysčiusioms šalims vėl teks patirti besivystančių rinkų krizės padarinius“.

Jo komentarai nuskambėjo tuo metu, kai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija sumažino pasaulio ekonomikos augimo prognozę iki 3,1% (praėjusių metų lapkritį prognozavo 3,7% augimą). Pasaulio ekonomikos augimo sulėtėjimas neaplenkė ir Pietų Korėjos, jos eksportas gegužės mėnesį, palyginti su praėjusių metų geguže, sumažėjo 10,9%, o importas – 15,3%.

FED efektas

Ponas Baweja mano, kad šiuo metu prekybos apimties mažėjimas besivystančioms šalims kelia didžiausią grėsmę, – kur kas didesnę nei numatomas JAV centrinio banko (FED) palūkanų didinimas. „Eksportas mažėja, todėl importo mažinimas galėtų būti vienintelė priemonė išorės disbalansui užglaistyti“, – sako ekonomistas. Deja, toks būdas – ne sprendimas. „Kai eksportas auga, auga ir šalies ekonomika. Jei bus pakirsta paklausa, augimas bus gerokai mažesnis. Apsėstieji FED sprendimų nepastebi fakto, kad pasaulio prekybai mažėjant daug lėčiau auga ir besivystančios rinkos.“ Jau ir dabar galima įžvelgti to padarinius. Grąža iš besivystančių rinkų augimo, palyginti su išsivysčiusių šalių augimu, šiuo metu mažiausia per 15 metų. Vertinant doleriais (standartinis būdas įvertinti prekybos ir ekonomikos rezultatus įvairiose šalyse), tą patį galima pasakyti ir apie realųjį augimą.

Raginimas išskaidyti

Tos šalys, kurios pasipelnė iš Kinijos įžiebto žaliavų bumo, o vėliau ir iš pigaus skolinimosi tarptautinėse finansų rinkose, dabar neranda C plano. „Neįsivaizduoju, kaip galėtų padėti laisvoji prekyba“, – sako p. Baweja. Per pastaruosius 20 metų kiekvienas procentas nuo pasaulinio BVP padidėjimo lemdavo pasaulio prekybos apimties padidėjimą 2 procentais. O prekybos apimtis paprastai būdavo besivystančių rinkų ūkio augimo šaltinis. Žvelgdamas į ateitį, p. Baweja prognozuoja, kad šis santykis sumažės nuo 2 iki 1,3.

Prekybos sąstingį pajuto ne tik žaliavų eksportuotojai. UBS ataskaitos duomenimis, sunkumų patiria ir eksportuotojai. Kaltės aukštai JAV dolerio vertei tikrai nepavyks suversti, nes prekybos vangumas atsispindi ir perskaičiavus duomenis vietinėmis valiutomis.

Ponas Baweja įsitikinęs, kad prekybos modelis „Pietūs–Pietums“, t. y. kai tolesnį pasaulio ekonomikos augimą skatintų intensyvesni besivystančių šalių prekybiniai ryšiai, visada buvo per daug optimistiškas. „Tos šalys viso labo sudaro tik tiekimo grandinę, vedančią į Kiniją.“

Kai kurios žaliavas eksportuojančios šalys mėgino išskaidyti savo eksporto produktus bei rinkas. Tačiau p. Baweja teisus – tai menka paguoda tokioms šalims kaip Čilė, kuri pamatė, kad jos skanus vynas nė iš tolo negali padėti užsidirbti tiek, kiek puikiausios kokybės varis.

Dabartinis sąstingis gali priversti ne vieną šalį pradėti taikyti fiskalines arba monetarines skatinamąsias priemones. Ponas Choi sako, kad Pietų Korėja turi galimybių imtis tiek vienų, tiek kitų, o jo vadovaujama ministerija liepos mėnesį planuoja paskelbti „visapusį priemonių paketą“ augimui skatinti. Kitų galimybės labiau ribotos. Brazilija mėgina atkurti pasitikėjimą savo viešaisiais finansais. Ji tai daro mažindama valstybės išlaidas ir didindama mokesčius, nors šalies ekonomikai gresia didelis nuosmukis. Be to, Brazilija, didindama palūkanų normas, mėgina sutramdyti infliaciją ir pritraukti užsienio kapitalo.

Vengrija ir Tailandas imasi priešingų, tačiau ne mažiau radikalių priemonių – mažina palūkanas, kad užkirstų kelią defliacijai. Tačiau jei FED dar šiais metais padidins palūkanų normas, šių šalių mažos palūkanos tikrai ilgai neišsilaikys, nes joms kils kapitalo nutekėjimo ir valiutos nuvertėjimo grėsmė.

Daugelis mano, kad FED palūkanų normų padidinimas besivystančioms rinkoms turės žalingą poveikį, ypač gausiam būriui bendrovių, kurios per pastarąjį dešimtmetį skolinosi doleriais. Tačiau kai kurie analitikai tiki, kad galbūt tai ir nebus taip skausminga. „Šį kartą mokėjimų balanso krizės nebus, – sako p. Baweja ir grindžia savo įsitikinimą tuo, kad per pastaruosius penkiolika metų pagerėjo šalių balansai. – Nėra priežasties, dėl kurios galėtų žlugti besivystančios rinkos, tačiau ir ekonomikos augimo šaltinių kol kas nematyti.“

Jis pabrėžia, kad svarbiausios šio amžiaus ekonomikos tendencijos – mažos palūkanos JAV, Kinijos iškilimas ir globalizacija – buvo itin naudingos besivystančioms šalims. Tačiau jei visos šios tendencijos apsivers, sunku įžvelgti, kas dar ateityje padės augti šioms rinkoms.

 

Autoriaus teisės priklauso „The Financial Times Limited“, 2015 m.

(c) 2015 m. „The Financial Times Limited“.