Lapkritį išaugo dezinformacijos intensyvumas
Lapkričio 1–30 d. Lietuvos informacinėje erdvėje identifikuoti 308 atvejai, turėję neigiamos informacinės veiklos bruožų, kuriais buvo siekiama daryti poveikį šalies visuomenei, mažinti piliečių pasitikėjimą Lietuvos naryste NATO, prezidento bei valdžios institucijomis, pažymima išplatintame pranešime.
Priešiška informacija buvo skleidžiama tikslingai, norint sukelti žmonių nepasitenkinimą, skatinti nusivylimo nuotaikas, klaidinti, skaldyti visuomenę.
Prieš Lietuvos valstybę nukreiptą neigiamą informacinę veiklą daugiausiai vykdė su Rusijos bei Baltarusijos informacine-elektronine erdve susiję informacijos šaltiniai.
Atsižvelgiant į neigiamos informacinės veiklos intensyvumą, periodiškumą ir jos turinį pagrindiniai taikiniais lapkričio 1–30 d. buvo Lietuvos energetinė nepriklausomybė, šalies užsienio politika, narystė NATO ir konstitucinių pagrindų apsauga. Taip pat buvo atakuojamos ir kitos valstybės raidai strategiškai reikšmingos sritys, tokios kaip Lietuvos narystė ES, valstybės istorija, vidaus politika ir socialinė apsauga.
Didžiausias neigiamos informacinės veiklos suaktyvėjimas fiksuotas lapkričio 3–13 d., lapkričio 16–21 d., lapkričio 26–29 d. ir yra sietinas su Astravo AE veiklos pradžia, Lietuvos ir JAV susitarimu dėl sraigtasparnių UH-60 „Black Hawk“ įsigijimo, Lenkijos prezidento A. Dudos vizitu Lietuvoje, Baltijos šalių sprendimu dėl naujų sankcijų Baltarusijai, Vilniuje vykusiu IX tradiciniu Laisvosios Rusijos forumu, Lietuvos prezidento G. Nausėdos pokalbiu su Baltarusijos pilietinės visuomenės lydere S. Cichanouskaja, NATO bei nacionalinėmis karinėmis pratybomis „Brilliant Jump 2020“ („Nuostabusis šuolis 2020“) bei „Geležinis vilkas 2020“.
Priešišką retoriką Lietuvos atžvilgiu pasitelkė ir aukščiausia Baltarusijos vadovybė. Lietuva tariamai kaltinta neteisėtomis teritorinėmis pretenzijomis, nuolatiniu kišimusi į Baltarusijos vidaus reikalus, isterijos dėl Astravo AE palaikymu, grasinta, kad Baltarusija atsisakys tranzito per Klaipėdos uostą paslaugų.
Nemažo priešiškų šaltinių dėmesio sulaukė ir Lietuvos – Rusijos santykiai. Nuosekliai formuotas Lietuvos, kaip nedemokratiškos, gniaužiančios žodžio laisvę, iškreipiančios istorinę atmintį ir vykdančios politinius persekiojimus valstybės įvaizdis. Eskaluoti kaltinimai Lietuvai dėl tariamos rusų ir rusakalbių diskriminacijos, tautinių mažumų teisės ir žodžio laisvės pažeidimų.
