Rinkimuose – svarus matomumo koziris

Vertinant vien antrąjį turą, tokių atitinkamai yra 43 iš 65, skaičiuoja Vilūnė Kairienė, „Mediaskopo“ Duomenų sprendimų ir analizės vadovė.

„Daugeliu atveju mirgėjimas žiniasklaidoje padeda rinkėjams atpažinti ir pasirinkti kandidatą. Žinoma, politinėje kovoje veikia daugybė dedamųjų. Viešumas ir jo kontekstas – vienas iš jų“, – pažymi V. Kairienė.

Tiesa, nors duomenys rodo, kad ilgalaikis matomumas žiniasklaidoje koreliuoja su sėkme rinkimuose, antrajame ture negalima tiek daug „nurašyti“ komunikacijai, čia didesnės reikšmės turi ir kiti faktoriai, nes čia dalis žmonių turi balsuoti ne už tai, ką norėtų, o už savo antrinį pasirinkimą ar mažesnę blogybę, teigia Artūras Jonkus, komunikacijos agentūros „Agency 1323“ direktorius.

Donatas Kuras, komunikacijos ir rinkimų kampanijų ekspertas, įsitikinęs, kad antrajame ture žinomumas ir matomumas nacionalinėje žiniasklaidoje nėra taip stipriai lemiantis faktorius.

„Svarbiausias klausimas, kurį tenka spręsti kandidatui, kiek pavyks pritraukti balsų tų žmonių, kurių kandidatas į antrąjį turą nepateko. Dar vienas svarbus faktorius – kiek stiprios yra kandidato pozicijos pačioje apygardoje, vietos lygmeniu, kaip supranta jos problematiką“, – teigia D. Kuras.

VŽ kalbinti komunikacijos ekspertai pažymi, kad rinkimų rezultatai rodo, jog visuomenė yra pavargusi nuo dabartinės valdžios draudimų ir intrigų, o naujai išrinkti Seimo nariai suskubo pabrėžti, kad yra atviri bendram dialogui ir formuoja visai kitokią, naujo lygmens politinę retoriką.

Plačiau skaitykite čia.