Nuomonės lyderiai: viršūnėje V. Vasiliauskas, Ž. Mauricas ir I. Ruginienė
Pirmą kartą nuomonės lyderių penketuke atsidūrė išsyk du nevyriausybinių organizacijų atstovai: Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė ir buvęs Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, kaip ir pernai, lieka įsitvirtinęs pirmoje vietoje. Greta jo, antroje pozicijoje rikiuojasi „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas. Toks pats vardų penketukas rikiuojasi ir lentelėje pagal pasiektus kontaktus, rodo tyrimų bendrovės „Kantar“ nuomonės lyderių tyrimas.
„Šį pusmetį itin padaugėjo V. Sutkaus citatų, intensyvi komunikacija prasidėjo dar karantino metu, kai tuometis LVK atstovas aktyviai reiškė nuomonę apie ekonomikos gelbėjimo planą ir paramą verslui. Be to, jo citatų kiekį didino birželio mėnesį kilęs lobizmo skandalas bei žinutės apie atsistatydinimą iš LVK pareigų. Pastarajame kontekste buvo beveik ketvirtadalis V. Sutkaus pasisakymų šį pusmetį“, – išplatintame pranešime cituojamas Linas Spėčius, „Kantar“ komunikacijos analizės vadovas.
Pasak jo, lobizmo skandalas rekordiškai išaugino ir buvusio Lietuvos bankų asociacijos prezidento M. Zalatoriaus, ir V. Sutkaus paminėjimų kiekį, tačiau L. Spėčius atkreipia dėmesį, kad įvaizdį žiniasklaidoje formuoja būtent asmenų pasisakymai, citatos, o ne jų paminėjimai.
L. Spėčius akcentuoja, kad vertinant nuomonės lyderių komunikacijos rezultatą, svarbesnis yra pasiektų kontaktų skaičius nei citatų skaičius.
„Gali daug pasisakyti, bet šaudyti tuščiais šoviniais, nes inicijuotos temos ar pranešimai, pavyzdžiui, bus pasiekę tik nišinius kanalus. Tačiau planuojant komunikaciją žiniasklaidoje, sudėtinga valdyti ar prognozuoti pasiektus kontaktus, būtent todėl svarbus atspirties taškas yra citatų skaičius. Toliau verta analizuoti, kiek tie pasisakymai pasiekė auditorijos. O galiausiai – kokią įtaką auditorijai padarė pasisakymai (potencialios įtakos indeksas). Matome, kad neretai tarp pasisakymų skaičiaus ir pasiektų kontaktų yra stipri koreliacija, ypač pirmajame dešimtuke“, – sakė ekspertas.
Aktyvesni bankų atstovai
Pirmąjį pusmetį citatų skaičių augino bankų „Luminor“, SEB ir „Swedbank“ ekonomistai. N. Mačiulio („Swedbank“) ir T. Povilausko (SEB) citatų skaičius išaugo daugiau nei 40%, tačiau pastarajam to nepakako pralenkti dar intensyvesnės kitų nuomonės lyderių komunikacijos ir jo pozicija smuktelėjo keturiomis žemyn.
Tuo tarpu smarkiai lentelėje į viršų šoktelėjo Ž. Mauricas, komunikavęs dvigubai daugiau nei pernai.
„Ž. Mauricas jau beveik dešimtmetį yra nuomonės lyderių tope, galima sakyti, senbuvis. Šįkart šuolį iš 7 pozicijos į antrą jam lėmė daugiau nei dviem šimtais padidėjęs citatų kiekis. Jo komunikacija pagal pasiektus kontaktus taip pat lyderiauja, lenkdama ir V. Vasiliauską. Pernai „Luminor“ ekspertas buvo pirmoje vietoje ir mūsų sudarytame potencialios įtakos reitinge“, – teigia L. Spėčius.
Ž. Mauricas aktyviausiai reiškėsi ir komunikuodamas socialiniame tinkle „Facebook“, kur pirmąjį pusmetį savo asmeninėje paskyroje paskelbė per 150 įrašų ekonominėmis bei socialinėmis temomis.
NVO pasisakymų tope – per trečdalį
Trečioje reitingo pozicijoje atsidūrusi I. Ruginienė buvo cituota 46% daugiau nei pernai tuo pat metu. Tokią pačią poziciją ji užima ir tope pagal pasiektus kontaktus.
„Didžiausio žiniasklaidos dėmesio sulaukė jos nuomonės dėl svarstymų apie MMA skaičiavimo suvienodinimą ES, siūlymas didinti baudas už darbo teisės pažeidimus, patarimai, kaip darbuotojams elgtis karantino metu, Darbo kodekso pataisų kritika bei pozicija apie memorandumą dėl atlyginimų nemažinimo“, – apžvelgia „Kantar“ komunikacijos analizės vadovas.
Pirmą kartą į TOP20 pateko ir Lietuvos draudikų asociacijai vadovaujantis Andrius Romanovskis.
Svarus prekybininkų žodis
Analizuojant šių metų pirmojo pusmečio verslo komunikaciją pagal sektorius, pagal bendrą pasisakymų kiekį pirmauja mažmeninė prekyba, nors kalbėtojų daugiau turi bankai.
„Bankai iš visų sektorių turi daugiausia kalbėtojų, pvz., „Swedbank“, SEB turi dukart daugiau nuomonės lyderių negu toks aktyvus kalbėtojas kaip „Maxima“, tačiau pagal pasisakymų kiekį beveik dešimtadaliu pirmauja pastaroji“, – lygina L. Spėčius.
Pirmą pusmetį verslo nuomonės lyderių dvidešimtukas pasipildė šešiais ekspertais iš prekybos – pandemijos laikotarpiu prekybos tinklai buvo vieni aktyviausių komentatorių. Šio sektoriaus atstovų citatų skaičius palyginus su 2019 m. pirmu pusmečiu išaugo net 77%.
„Tai daugiausia lėmė COVID-19 pandemija. Žiniasklaidoje apskritai gerokai buvo suintensyvėjęs bendras komunikacijos laukas, daug dėmesio buvo skirta prognozėms, kokį poveikį Lietuvos ekonomikai ir darbo rinkai turės šalyje paskelbtas karantinas. Mažmenininkai aktyviai komentavo, kokių veiksmų jie imasi darbuotojų ir pirkėjų saugumui užtikrinti, aptarinėjo vartojimo pokyčius, skelbė informaciją apie mokamus priedus darbuotojams, informavo apie įmonėse nustatytus ligos atvejus“, – pastebi L. Spėčius.
Komunikaciją skirsto į tris lygius
„Galima būtų išskirstyti įmonių komunikaciją į tris lygmenis: „Maxima“, „Swedbank“ ir SEB vykdo intensyvią komunikaciją (apie tūkstantis pasisakymų ir daugiau per pusmetį), „Iki“, „Luminor“, „Rimi“ – vidutinio intensyvumo (400-700), o „Norfa“, „Telia“, „Bitė“ ir „Lidl“ – santūresnę komunikaciją (300-400). Dominuojantiems prekės ženklams būdinga ir intensyvesnė proaktyvi komunikacija“, – reziumuoja L. Spėčius.
Jis priduria, kad kitame „Nuomonės lyderių tyrime“ bus išplėstas tiriamų sektorių ratas, įtraukiant degalinių tinklus, prekybos ir pramogų centrus, taip pat praplėstas stebimų ekspertų ir institucijų sąrašas.
VERSLO TRIBŪNA
Per pastaruosius kelerius metus Lietuvos organizacijos padarė didelį šuolį, stiprindamos savo atsparumą. Pandemija, karas Ukrainoje ir augančios kibernetinės grėsmės privertė suprasti: pavojai nėra teoriniai, jie gali ištikti bet kurią dieną. Todėl būtina pasiruošti įvairioms netikėtoms situacijoms ir stiprinti organizacijų atsparumą. Tačiau ką šiandien reiškia atsparumas: ar tai technologijų, ar organizacinės kultūros klausimas? Kokios technologijos tampa kritiškai svarbios? Ar Lietuvos organizacijos pasirengusios kelioms krizėms vienu metu? Kas gali tapti didžiausiais atsparumo testais artimiausiu metu?
Dėl augančių įrenginių kainų vis daugiau vartotojų renkasi taisyti, o ne keisti įrenginius naujais. Šią tendenciją anksti pastebėjo „Tele2“, dar 2015 m. įkūrusi telefonų serviso centrą „Smart Master“, kuris leido plėstis už tradicinės telekomunikacijų veiklos ribų.
Rugsėjo 25 d. Vilniuje vyksianti tarptautinė konferencija ES+U kviečia verslo lyderius, politikos formuotojus ir viešojo sektoriaus atstovus diskutuoti apie Europos Sąjungos investicijų poveikį ir Lietuvos strateginę vertę Europai. Pagrindinis konferencijos pranešėjas – Klismanas Murati, geopolitikos ekspertas ir „Pareto Economics“ įkūrėjas, pristatys pasaulinį galios indeksą, aptars mažų valstybių strateginį potencialą ir Lietuvos vietą kintančiame geopolitiniame kontekste.
Švedų tyrimų bendrovė paskelbė kasmetinio teisinio paslaugų rinkos tyrimo Baltijos šalyse rezultatus. Stambiųjų verslų savininkų, valdybos narių, vadovų ir tų įmonių teisininkų vertinimu, kurių tyrimo metu apklausiama net keli šimtai – advokatų kontora „Ellex“ ženkliai pranoksta kitus ir rinkoje yra pirmi.
Nuomonių lyderių tyrime iki šiol būdavo analizuojami bankininkystės, draudimo, telekomunikacijų, mažmeninės prekybos sektoriuose veikiančių kompanijų atstovai ir 25 ekspertai, atstovaujantys Lietuvos banką, verslo organizacijas ar akademinį sluoksnį.
Atstovų citatos žymėtuose reklaminiuose straipsniuose į analizę neįtrauktos.
Analizuojama 90 spaudos leidinių, 10 interneto svetainių, 4 radijo stočių žinių laidos ir 5 televizijos kanalų žinių laidos per 2020 m. pirmą pusmetį.
