Koronaviruso komunikacija: nuo sveikatos grėsmių iki verslų išgyvenimo
Nuo karantino šalyje pradžios kovo 16 d. iki gegužės 10 d. „Mediaskopas“, analizuodamas 360 žiniasklaidos priemonių, skaičiuoja, kad iš viso šia tema buvo paskelbta beveik 116.000 straipsnių.
„Aktyviausiai informacija apie koronavirusą skelbta pirmomis savaitėmis po karantino įvedimo šalyje. Kovo 16–31 dienomis informacija, susijusi su koronavirusu, sudarė net 55,3% visos žiniasklaidoje skelbiamos informacijos. Gegužės mėnesį ši dalis nukrito iki 35,7% riba“, – teigia Jūratė Stankuvienė, „Mediaskopo“ vadovė.
Akiratyje – medikai ir sveikata
Pasak J. Stankuvienės, itin daug dėmesio skirta medikams ir jų darbui pandemijos metu – apie tai tyrimo periodu kalbėta net 20.000 publikacijų.
Aktyviausiai šia tema diskutuota kovo mėnesio pabaigoje: tuosyk informacinis srautas buvo užtvindytas naujienomis apie COVID-19 užsikrėtusius medikus iš Ignalinos ir Santaros klinikų.
Visą kovo mėnesį akcentuotas ir apsaugos priemonių trūkumas medikams bei jų atlyginimo didinimo klausimas.
Toliau pagal populiarumą dominavo karantino tema, jai aptarti publikuota beveik 14.000 straipsnių. Ypatingo žiniasklaidos dėmesio sulaukė kiekvienas karantino švelninimo etapas.
Tyrimų ir testavimo temai fiksuojama 12.800 pranešimų. Juose kritikuotas ne tik per parą padaromų testų kiekis, jų trūkumas, tačiau ir testavimo tvarka.
Su pesimizmo gaida
Kita tema, sulaukusi didelio žiniasklaidos dėmesio, ypač kovo pradžioje, – koronaviruso grėsmė. Tuo metu „Mediaskopo“ atlikta antraščių analizė parodė, jog žodis „grėsmė“ sudarė 38,77% visų neigiamų antraščių, toliau sekė žodis „mirtis“ (18,33%), „ekstremali“ (17,39%) bei „krizė“ (12,22%).
Balandžio–gegužės mėnesiais apie koronaviruso grėsmę fiksuota apie 50 straipsnių per dieną.
Komunikuojant koronaviruso grėsmių tema, palaipsniui vis daugiau dėmesio imta skirti ekonomikos aktualizavimui.
„Mediaskopo“ duomenimis, šia tema iš viso išleista 7.5000 publikacijų. Stebima, kad karantino švelninimai turėjo įtakos temos intensyvėjimui, tad pastaruoju metu tokių straipsnių pasirodo apie kelis šimtus per dieną.
Ekonomines problemas nagrinėja ne tik ekonomistai ir politologai – daug dėmesio skiriama Vyriausybės, Europos Sąjungos ar kitų šalių gelbėjimo planų komunikacijai, pažymima „Mediaskopo“ pranešime spaudai.
Komunikatorių gretose – politiniai veikėjai
Peržiūrėjus karantino informacinių pranešimų srautą, pastebimi ir dažniausiai juose kalbinami ar cituojami visuomenės veikėjai.
„Mediaskopo“ duomenimis, lyderiaujančias komunikatoriaus pozicijas užima sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, iš viso cituotas daugiau nei 10.000 straipsnių ir bendrame komunikatorių reitinge užimantis net 35,71% visų pasisakymų.
Antroje vietoje – ministras pirmininkas Saulius Skvernelis (15,24%), toliau – prezidentas Gitanas Nausėda (12,4%).
Likusias pozicijas užima Giedrius Surplys (6,88%) ir Vytautas Grubliauskas (4,94%).
„Mediaskopas“ skaičiuoja, kad Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas citatų skaičiumi per karantiną pralenkė Vilniaus merą Remigijų Šimašių, atsidūrusį 9-oje reitingo vietoje.
Tiesa, ankstesni tyrimai rodo, kad karantino laikotarpiu labiau nei politikų komentarai visuomenę masina gydytojų pasisakymai, todėl šiuo laiku tarp naujų nuomonės formuotojų iškilo prof. Vytautas Kasiulevičius ir jo retorika (1,93%).
„Mediaskopas“ iš viso analizavo 360 žiniasklaidos priemonių, įskaitant nacionalinius ir regioninius leidinius, radijo bei TV laidas, interneto portalus ir naujienų agentūrų skelbiamus pranešimus.
