„Žemiškesnės“ inovacijos smulkiesiems nebūtinai yra brangios
Daugiau kaip pusė – 53% – smulkių įmonių mano, kad inovacijų kūrimas neaktualus, mažiau kaip penktadalis – 14% – naujovėmis visai nesidomi, o 34% neplanuoja investuoti į mokslinius tyrimus tam, kad plėstų verslą. Tokius smulkiųjų apklausos rezultatus pateikia Valdymo inovacijų agentūra, šiemet apklaususi 160 smulkių įmonių Lietuvos didmiesčiuose.
„Inovacijos viešojoje erdvėje dažniausiai būna nukreiptos į naujausias technologijas, robotiką, tačiau inovacijos gali būti taikomos ir kitose srityse, pavyzdžiui, efektyviau organizuojant įmonės darbo procesus arba pozicionuojant savo verslą rinkoje“, – apie „žemiškesnes“ inovacijas smulkiesiems kalba Ieva Adomaitytė-Subačienė, Valdymo inovacijų agentūros vadovė. Ji išskiria rinkodaros ir vadybos inovacijas, kurių taikymas nereikalauja didelių investicijų.
Susitarti su darbuotojais
Vienas pavyzdžių – lankstumas, kurį smulkieji gali pasiūlyti savo darbuotojams, ypač tais atvejais, kai neišgali mokėti solidžių atlyginimų. Nauji sprendimai, kaip susitarti su darbuotoju, aktualūs kaistant situacijai darbo rinkoje. VšĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, darbuotojų stoka šiemet tapo svarbiausiu verslo stabdžiu, 2017 m. liepą darbuotojų stoką kaip veiklą ribojantį veiksnį nurodė 25% statybos sektoriaus įmonių, 19% prekybos įmonių, 16% pramonės sektoriaus įmonių ir 12% paslaugų sektoriaus įmonių.
„Nemažai įmonių neišgyvena, nes negali mokėti didesnių atlyginimų darbuotojams, todėl viena vadybos inovacijų – siūlyti nuotolinio ar darbo ne visą dieną galimybes. Jei, tarkime, įmonei reikia gero rinkodaros specialisto, galima samdyti jį dirbti puse etato, kad jis galėtų derinti darbą su kita veikla. Tokiu būdu gerų specialistų prisivilioti lengviau, nei siekti išlaikyti juos biure visą darbo dieną“, – nurodo p. Adomaitytė-Subačienė.
Rinkodaros srityje laimėti prieš konkurentus gali „istorijų pasakotojai“ – vietoj tiesioginės pardavimus skatinančios ir daliai klientų įgrisusios reklamos pasirinkę pasakoti prekės ženklo kūrimo istoriją ir transliuoti savitą žinutę. Daug tokių pavyzdžių galima rasti socialinių tinklų komunikacijoje, o tokia reklama gali kainuoti ne pinigų, bet žinių.
„Pavyzdžiui, lietuviškos kosmetikos gamintoja „Uoga Uoga“ pasakoja istoriją apie verslą, kuris gimė iš draugystės, dizainerė Julija Janus pabrėžia, kad stilius neturi ribų, kviečia demonstruoti drabužių neprofesionalius modelius ir siunčia žinutę, kuri paveikia dalį vartotojų“, – sako p. Adomaitytė-Subačienė.
Idėjos – inovacijos
Valdymo inovacijų agentūros vadovė prie vertingų inovacijų priskiria ir idėjas, kai ieškoma kitokių sprendimų, nei rado konkurentai. Tokių ieškoti gali bet kuris verslas. Ponios Adomaitytės-Subačienės pateikiamas pavyzdys – kitaip įrengtas „Kori Kori“ vaikų žaidimo kambarys, kuriame vietoj įprastų laipynių ir kamuoliukų baseinų yra lavinamųjų žaidimų, galvosūkių ir kitų priemonių vyresniems vaikams.
Naują idėją pasiūlė ir drabužių linija „Dress in Art“ – ant palaidinių, suknelių audinio perkelti dailininko tapytojo Artūro Braziūno darbai. Tiesa, ši mintis kilo ieškant būdų, kaip populiarinti autoriaus tapybą, drabužių kurti specialiai neplanuota.
„Suknelių idėja gimė kaip rinkodaros priemonė, galinti populiarinti mano vyro, dailininko, kuriamą meną. Norėjome, kad menas būtų arčiau žmonių, o tam reikėjo ko nors kasdieniško, pavyzdžiui, rūbų, kurie dėvimi kasdien“, – pasakoja Jolita Braziūnė, „Dress in Art“ sumanytoja. Ji priduria, kad drabužių liniją prieš pusantrų metų pradėjo maždaug nuo 1.000 Eur investicijų, kuriuos skyrė pirmiesiems gaminiams.
Artėjant spalio 19 d., kai įmonės galės teikti paraiškas Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai (MITA) ir gauti „Inovacinių čekių“ finansavimą techninių galimybių studijoms atlikti arba MTEP projektams vykdyti, Valdymo inovacijų agentūra konsultuoja nedidelius verslus, turinčius tokių idėjų kaip mobilioji programėlė, kuria galėtų naudotis interaktyvių mokymų dalyviai; virtualiosios realybės pagrindu sukurta programa, kuri leistų pirkėjui „pasimatuoti“ dailininko paveikslą ant sienos, užuot važiavus jo pasiimti išbandyti; buhalterijos paslaugų įmonė siekia sukurti mobiliąją programėlę, kuri leistų apsieiti be šūsnies dokumentų siuntimo klientams. Pagal „Inovacinių čekių“ priemonę mažos ir labai mažos įmonės gali gauti 4.696–5.682 Eur finansavimą, o pačios turėtų prisidėti 1.408–3.125 Eur.
