Parama verslui per pandemiją: siūlomos greitos ir veiksmingos priemonės

Įprastai daugumai verslų prasidėję 2020-ieji netrukus virto aukštyn kojomis dėl pandemijos įmonės susidūrė su nepažįstamais iššūkiais, prie naujų uždavinių teko susitelkti ir agentūroms, administruojančioms paramą verslui. Lietuvos verslo paramos agentūra šiemet skaičiuoja smarkiai išaugusį paraiškų pagal tam tikras ES paramos priemones kiekį ir pabrėžia, jog vertinant paraiškas svarbiausia kokybė, kad įgyvendinti projektai iš tiesų kurtų pridėtinę vertę visai šalies ekonomikai.
Aurimas Želvys, Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) direktorius, pažymi, kad šie ir kiti metai yra išskirtiniai agentūrai ir jos strateginiams partneriams Ekonomikos ir inovacijų bei Energetikos ministerijoms ir dėl pandemijos iššūkių, ir dėl to, kad baigiasi ankstesnis ir 2021 m. sausį prasideda naujas ES finansavimo laikotarpis.
Dėl to turime dirbti dar intensyviau. Dviejų finansavimo laikotarpių sandūra ir anksčiau būdavo iššūkis kol suplanuojamos ir paleidžiamos priemonės, gali praeiti ir metai. Tai yra, strategiškai naujasis ES finansavimo laikotarpis startuoja, o praktiškai tai įvyksta vėliau. Dabar dėl to jaučiame didelį spaudimą, nes COVID-19 sukeltų problemų slegiamos įmonės tikisi paramos kuo greičiau, pažymi A. Želvys.
LVPA šiemet jau skelbė keletą kvietimų teikti paraiškas pagal priemones, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) plane suprojektuotas specialiai COVID-19 pasekmėms versle įveikti. Tačiau A. Želvys atkreipia dėmesį, kad šalia vadinamųjų pandeminių paramos priemonių daug papildomų lėšų buvo skirta ir kitoms anksčiau numatytoms priemonėms, tokioms, kaip Eksperimentas, Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT, Nedidelės galios biokuro kogeneracijos skatinimas, Dizainas LT ir kitoms. Iš viso šioms priemonėms buvo papildomai skirta apie 140 mln. Eur., neskaičiuojant darbų, susijusių su pagalba mikroįmonėms, turgavietėms, kur bendradarbiaujama su VMI.
Tai reiškia, kad parama verslą, ieškantį atspirties pandemijos akivaizdoje, pasiekia nebūtinai pagal COVID-19 pasekmėms suvaldyti priemones, bet ir netiesiogiai, dėmesį atkreipia LVPA vadovas.
Priemonės pandemijos pasekmėms suvaldyti
Tuo metu kryptingai COVID-19 pandemijos pasekmėms atremti skirtų priemonių plane šiemet 5, iš jų trijų kvietimai jau baigėsi, o artimiausiu metu laukiama dar dviejų. A. Želvio teigimu, verslas itin domisi planuojama priemone E-verslo modelis, kuriai tikimybė dėl REACT EU lėšų mažinimo Briuselyje gali būti skirta ne 60, bet 40 mln. Eur. (tai gruodžio 3 d. bus sprendžiama FM Stebėsenos komitete).
Dar spalio viduryje LVPA kartu su EIMIN pristatė dvi finansines priemones, skirtas užtikrinti šalies įmonių veiklas sprendžiant koronaviruso sukeltas problemas COVID-19 produktai LT, kuriai buvo skirta 31 mln. Eur, ir COVID-19 MTEP tyrimai (30 mln. Eur).
COVID-19 produktai LT priemonės finansavimo tikslas skatinti MVĮ investicijas į kovai su COVID-19 reikalingų produktų gamybą, COVID-19 MTEP tyrimai priemone siekiama skatinti MTEP veiklų projektus, susijusius su COVID-19.
Produktų kūrimui skirta priemonė buvo itin populiari, kadangi verslui tai didelė motyvacija kurti produktus, kurie gali iškart patekti į rinką. Tuo metu tyrimams skirta priemonė tai paraiškos ne gamybos, bet tyrimų, kurių medžiaga vėliau bus panaudota produktų kūrimui, projektams. Pastaroji priemonė ir judėjo lėčiau, kadangi pagal šiuos projektus nesukuriami produktai čia ir dabar, jais sukuriama bazė įmonėms ateityje tapti inovatyviomis. Tačiau abiem atvejais eina kalba apie tai, kaip padėti įmonėms prisitaikyti prie pandemijos nulemtos situacijos, paaiškina A. Želvys.
Didelis susidomėjimas
LVPA vadovo teigimu, didelis verslo susidomėjimas šiomis priemonėmis ne tik įrodė priemonių veiksmingumą, bet ir patvirtino, kad šalies verslo įmonės yra pasirengusios nedelsiant kurti naujus produktus bei paslaugas, o tokiai veiklai būtinas tęstinumas.
Praėjusią savaitę buvo paskelbtas ir, pateiktose paraiškose projektams finansuoti sumai viršijus kvietimo biudžetą (20 mln. Eur), sustabdytas kvietimas Smart FDI. Šia priemone siekiama pritraukti užsienio investicijas į Lietuvoje vykdomas mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros bei inovacijų (MTEP) veiklas, todėl ypatingas dėmesys vertinimo procese bus teikiamas paraiškų kokybės ir pareiškėjų nacionalinio saugumo reikalavimams.
Pasak A. Želvio, inovacijos yra ateities ekonomikos variklis, todėl skatinti jas yra perspektyvu ir būtina.
Remdami taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą, investuojame į ateities ekonomiką, kurioje ilgainiui atsiras inovatyvių produktų technologijos ir pažangūs produktų prototipai. Kartu augs užsienio investicijos Lietuvoje, kas rodo šalį esant patikima rinka investuotojams,? vardija A. Želvys.
Mes girdime verslą ir įmones, kurios teiraujasi, kaip elgtis, kai priemonių populiarumas toks didelis. Priemonių populiarumą paaiškinti nesunku juk jos skirtos tam, kad įmonės, nepaisant pandemijos keliamų trikdžių, galėtų dirbti toliau ar grįžti į įprastas vėžes po buvusių sutrikimų. Tai yra tikslingai įmonių prisitaikymui prie situacijos skirta parama. Sąlygos domėtis skelbiamomis priemonėmis visiems vienodos, mūsų misija pasiūlyti ir atsakingai atrinkti projektus, kurių rezultatai leis verslui atsitiesti, priduria LVPA vadovas.
Jis taip pat ragina bendrovių vadovybę labiau įsitraukti į procesą atsirenkant priemones, kurioms įmonei paraiškas teikti tikslingiausia.
Būtų puiku, jei šiame procese dalyvautų ne vien patyrę konsultantai, bet ir įmonių vadovai sako A. Želvys.
[infogram id="762839cf-e2e6-4e3b-b6aa-7b2549881dc3" prefix="78S" format="interactive" title="TR:LZPA"]
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti