NATO metinės ir saugumas kaip verslas
Dvidešimt devynių valstybių atstovai sutarė imti naujų veiksmų atremti Rusijos agresiją. Bendrame pareiškime sakoma, kad valstybės susiduria su „neprognozuojamu saugumo padėties iššūkiu“, kuria apima ir agresyvesnę Rusiją.
Jensas Stoltenbergas, NATO Generalinis sekretorius, teigė, kad aljansas patvirtino naujas stebėjimo priemones ir laivyno pratybas Juodojoje jūroje paremti Ukrainą ir Sakartvelą, šalis, kurios tikisi tapti NATO narėmis. Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Mike‘as Pompeo paskelbė, kad NATO narės sutarė išnagrinėti strategijas atremti netradicinius kariavimo būdus, kuriuos pasitelkė Rusija – be kita ko, ir bandydama manipuliuoti rinkimais Vakarų šalyse. Mike’as Pompeo sakė: „Vladimiras Putinas puoselėja juodas imperializmo svajones. Tai akivaizdu iš jo agresijos prieš Sakartvelą ir Ukrainą, jo kišimosi Sirijoje ir Venesueloje. Jis nori suskaidyti mūsų sąjungą ir susilpninti mūsų demokratinį apsisprendimą.“
Rusijai, be abejo, visi šie pasisakymai nepatiko. Bet labiausiai nepatiko, kad Jensas Stoltenbergas įvardino kaip didžiausią žmonijos nusikaltėlį – šalia „Islamo valstybės“ ir Adolfo Hitlerio – Josifą Staliną.
Žodžiu, NATO švęsdama septyniasdešimtmetį demonstravo išskirtinį susitelkimą ir blaivų požiūrį į pasaulyje vykstančius procesus. Ir tai paguodžia, nes pastaruoju metu Jungtinių Valstijų administracija buvo prašnekusi apie tai, kad užsienyje įsikūrusioms kariuomenės bazėms pradės taikyti planą „išlaidos plius 50“.
Saugumas turi kainuoti
Ne vieno administracijos pareigūnų ir su šiuo klausimu supažindintų asmenų teigimu, Baltųjų rūmų nurodymu administracija rengia reikalavimus, kad Vokietija, Japonija ir ilgainiui bet kuri kita šalis, priėmusi JAV karius, padengtų visas jų žemėje dislokuotų karių išlaikymo išlaidas ir dar primokėtų 50% ar daugiau už privilegiją juos priimti.
Kai kuriais atvejais valstybių, kuriose įsteigiama Amerikos pajėgų bazė, pagal formulę „išlaidos plius 50“ gali būti paprašyta sumokėti penkis ar šešis kartus daugiau, nei jos moka dabar.
Ponas Trumpas jau ne vieną mėnesį palaiko šią idėją. Jo spaudimas kone sugriovė neseniai vykdytas derybas su Pietų Korėja dėl 28.000 JAV karių statuso šioje šalyje, kai nacionaliniam patarėjui saugumo klausimais Johnui Boltonui adresuotu raštu, kuriame buvo parašyta „mes norime išlaidų padengimo plius 50“, p. Trumpas paneigė savo derybininkų kalbas.
Prezidento komanda vertina tokį ėjimą kaip vieną būdų paraginti NATO partneres sparčiau didinti išlaidas gynybai – dėl šio klausimo p. Trumpas neduoda sąjungininkėms ramybės nuo tos akimirkos, kai atsisėdo į prezidento kėdę. Nors p. Trumpas tvirtina, kad jo spaudimas lėmė milijardais dolerių padidintas bendras gynybos išlaidas, jis vis šaiposi, kad išlaidos, jo manymu, didinamos pernelyg lėtai.
„Visos turtingos šalys, kurias mes giname, yra įspėjamos, – sausio 17 d. Pentagone kalbėjo p. Trumpas. – Mes nesileisime būti kvailinami.“
Savo tviterio paskyroje JAV prezidentas pranešė: „NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ką tik pareiškė, kad mano dėka NATO surinko gerokai daugiau lėšų iš savo narių nei kada nors anksčiau po daugelio metų, kai šios išlaidos tik mažėjo. Tai vadinama naštos pasidalijimu. Taip pat ir susivienijimu. Demokratai ir melagingos naujienos mėgsta skleisti kaip tik priešingą žinią!“
Pareigūnai įspėja, kad ši idėja yra viena iš daugelio svarstomų JAV spaudžiant sąjungininkes mokėti daugiau, ir gali būti, kad reikalavimai bus sušvelninti. Tačiau netgi tokiu ankstyvu derinimo etapu dėl jos per Gynybos ir Valstybės departamentus nuvilnijo šoko bangos: jų pareigūnai baiminasi, kad šis pasiūlymas nuskambės kaip ypač stiprus įžeidimas ištikimoms JAV sąjungininkėms Azijoje ir Europoje, kurios jau abejoja p. Trumpo įsipareigojimu joms padėti.
Vašingtono strateginių ir tarptautinių studijų centro vyresnysis patarėjas Victoras Cha sako, kad administracija siunčia sąmoningą žinią, pirmiausia reikalaudama „išlaidų plius 50“ iš Pietų Korėjos, nors šios pastangos ir nedavė vaisių.
„Mūsų kariuomenė su Pietų Korėja integruota labiau negu su bet kuria kita sąjungininke, – teigia p. Cha. – Siunčiant tokią žinutę priešakinės linijos sąjungininkei Šaltajame kare, stengiamasi labai aiškiai pasakyti, kad norima iš pagrindų keisti priimančiosios šalies teikiamos paramos struktūrą.“
Kitas susirūpinimą keliantis klausimas yra JAV kurstomi tebevykstantys debatai kai kuriose šalyse, ar jos apskritai nori, kad jose būtų dislokuoti JAV kariai. Nors kai kurios valstybės, įskaitant Lenkiją, atvirai palaiko JAV karių dislokavimą, yra ir tokių, kaip antai Vokietija ir Japonija, kurių gyventojai seniai priešinasi amerikiečių karių buvimui jų teritorijoje. Jeigu JAV pareikštų, jų manymu, ultimatumą, tos jėgos veikiausiai pradėtų veikti su nauju įkvėpimu.
Nuo pat prezidentavimo pradžios p. Trumpas svarstė idėją, kad šalys turėtų padengti visas išlaidas ir dar sumokėti priemoką. JAV ambasadorius Europos Sąjungoje Gordonas Sondlandas patikino, jog viskas susiję su noru užtikrinti, kad ir kitos šalys „būtų tiesiogiai suinteresuotos, ypač finansiškai“.
„Jeigu yra valstybių, kurios akivaizdžiai pajėgios tai padaryti, tačiau nedaro, nes mano, kad mes įsikišime ir padarysime tai už juos, prezidentas su tokiais dalykais nesitaiksto“, – pasakė jis duodamas interviu.
Kiek kas moka už saugumą
Dabartiniai ir buvę su idėja supažindinti administracijos pareigūnai, apibūdina ją kaip gerokai toliau pažengusią, negu kalbama viešai. Administracija siekia ne tik daugiau pinigų, bet taip pat nori juos panaudoti kaip priemonę paspausti šalis vykdyti JAV reikalavimus užsienyje.
Kaip įrodymą jie mini tai, kad Pentagono pareigūnų buvo paprašyta parengti dvi formules. Pagal vieną būtų nustatoma, kiek pinigų reikėtų prašyti iš tokių šalių kaip Vokietija. Pagal antrąją būtų apskaičiuojama nuolaida, kuri šioms valstybėms būtų suteikta, jeigu jų politika glaudžiai derėtų su JAV politika.
Žmonių teigimu, kurdamos planus, JAV taip pat svarsto, ar prašyti šalių padengti tokias išlaidas, kurios anksčiau nebūdavo apmokamos, pavyzdžiui, karių atlyginimai arba lėktuvnešių ir povandeninių laivų apsilankymas uostuose.
Davido Ochmaneko, „Rand Corporation“ tyrėjo, teigimu, dabar Vokietija padengia 28% šalyje įsikūrusių JAV pajėgų bazių išlaidų arba sumoka 1 mlrd. USD per metus. Pritaikius formulę „išlaidos plius 50“, sumos pasiektų Japonijos ir Pietų Korėjos dabartines išlaidas.
Nacionalinės saugumo tarybos (NST), kur, kaip sako pareigūnai, ir gimė ši idėja, atstovai atsisakė patvirtinti arba paneigti žinią apie tokio pasiūlymo buvimą.
„JAV seniai siekė, kad sąjungininkės padidintų investicijas į mūsų bendrą gynybą ir užtikrintų teisingesnį naštos pasidalijimą, – teigia NST atstovas Garrettas Marquisas. – Administracija įsipareigojusi siekti geriausių sąlygų Amerikos žmonėms taip pat ir visur kitur, tačiau nenori komentuoti vykstančių konkrečių idėjų svarstymų.“
VERSLO TRIBŪNA
Milijardinės investicijos į energetikos ateitį bijo vieno didžiausių priešų – nenumatomumo. Apie teisinį numatomumą (angl. predictability) ir jo svarbą Europos bei Lietuvos energetikos sektoriuose „Verslo tribūnoje“ aiškina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, VU ES energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.
Ilgos valandos treniruočių ir griežta disciplina tarp jų, kasdienis darbas ir pasiaukojimas – žiūrovams, matantiems džiaugsmingas pergalės akimirkas, ši sporto pusė dažnai lieka nematoma. Reklamos kampanija „Kartu kelyje į pergalę“ skirta padėkoti Lietuvos sportininkams ir jų komandoms už sunkų darbą treniruotėse ir varžybose bei įkvepiantį ryžtą siekiant pergalių. OWEXX reklamos kampanijoje išryškinama, koks svarbus sportininkams yra pasiekimų įvertinimas ir nuolatinis palaikymas – juk kartu galime pasiekti daugiau.
Šiandien yra paskutinė diena įsigyti Rygoje plėtojamo projekto „Preses Nama Kvartāls“ ketvirtosios emisijos obligacijų. Pirmaujanti investicijų į nekilnojamąjį turtą valdymo bendrovė „Lords LB Asset Management“ Latvijos sostinės centre stato naują verslo kvartalą.
Jau rugsėjo 20-ąją į Neringą, Juodkrantę, grįžta jubiliejinis, dešimtasis festivalis „Sveika, Neringa“. Viena svarbiausių jo dalių – akcija „Tvarkomės prie jūros“, kuri kasmet suburia šimtus savanorių rūpintis Pilkosiomis kopomis, vadinamomis Kuršių nerijos perlu. Šiemet prie šios misijos jungiasi ir didžiausia šalies bendrovė „Švyturys-Utenos alus“ – įmonė tapo festivalio rėmėja ir sako, kad tokios iniciatyvos labai svarbios, nes jos sutelkia bendruomenę, skatina savanorystę ir leidžia tvarumo pažadus paversti realiais darbais.
Ginčai dėl užsienyje dislokuotų JAV karių išlaidų pasidalijimo prasidėjo prieš kelis dešimtmečius. Pavyzdžiui, Vašingtonas ir Tokijas seniai nesutaria dėl JAV karinės bazės Okinavoje. Tačiau šiuo metu vykstanti diskusija dėl „išlaidų plius 50“ kur kas platesnė. Ji atkartoja temą, kurią dažnai plėtodavo buvęs Baltųjų rūmų patarėjas Stephenas Bannonas, kad JAV reikia „sąjungininkių, o ne protektoratų“.
Kritikai teigia, kad tokiu reikalavimu taip pat neteisingai interpretuojama užsienyje dislokuotų karių teikiama nauda JAV.
„Jau vien šio klausimo iškėlimas duoda peno dezinformuojančiam naratyvui, kad bazės kuriamos tų šalių labui, – paminėjo buvęs JAV ambasadorius prie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos Douglasas Lute’as. – Tiesa tokia, kad jie yra ten, o mes juos išlaikome, nes mes jais suinteresuoti.“
Pavyzdžiui, Vokietijoje JAV kliaunasi keletu itin svarbių objektų – Landštūlio regioniniu medicinos centru ir Ramšteino oro baze. Landštūlyje yra pasaulinio lygio sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje buvo teikiama skubi pagalba JAV kariams, sužeistiems Irake ir kitur, kur vyko neramumai.
Be to, Vokietijoje veikia JAV operacijų Afrikoje vadavietė. Būtų sudėtinga įvertinti, kiek Vokietija turėtų sumokėti už šias bazes, kurios naudingos daugeliui šalių.
Bet reikia pasakyti, kad JAV spaudimas sąjungininkėms labiau pasirūpinti savo pačių saugumu turi pagrindo. JAV gynybai išleidžia 3,6% savo itin nemažo bendrojo vidaus produkto (BVP) – daugiausia iš visų NATO šalių. Kitos 6 šalys iš beveik trijų dešimčių NATO valstybių yra Graikija, Jungtinė Karalystė, Estija, Lenkija, Latvija ir Lietuva.
Visi kiti, net tokios rimtos ekonominės galybės kaip Vokietija ir Italija – vos perkopia procentą.
Todėl prasidėjusi diskusija apie tai, kiek kam kainuoja ir kiek turėtų kainuoti saugumas, vienaip ar kitaip neišvengiamai vedanti prie didesnių investicijų į šią svarbią sritį savaime yra itin vertinga.
[infogram id=“318e35f0-ae99-4893-a1fe-48903a1eaf69“ prefix=“Akt“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: NATO šalių išlaidos gynybai 2016-2018 m.“]
