Moksliniam tyrimui pristatyti – 3 minutės

Jo darbo tema – „Dar vienas žingsnis vaistų kūrimo procese: bioimitaciniai peptidų pagrindo hidrogeliai“.

Bet iš pradžių – vienas kitas žodis apie patį konkursą. Jį „Verslo klasėje“ pristatėme jau 2018 m., bet mokslo populiarinimas yra toks dalykas, kuriam niekada, niekaip ir niekur nereikia nei laiko, nei ploto, todėl su džiaugsmu priminsime.

Pirmasis „Trijų minučių disertacijos“ konkursas įvyko Australijoje, Kvynslando universitete, 2008 m., jame dalyvavo 160 doktorantų. Ilgai netruko, ir konkursas tapo tarptautinis. Dabar konkursas vyksta 600 universitetų 65 šalyse. Iš Lietuvos jame dalyvauja vienintelis Vilniaus universitetas.

Konkurso esmė – doktorantas per tris minutes turi pristatyti savo mokslinį darbą, atskleisti jo esmę ir parodyti svarbą bei vertę. Svarbiausia tokiame pristatyme – pateikti savo tyrimą taip, kad jį greitai ir tiksliai suprastų ir ne specialistų auditorija. Konkurso dalyvis gali pasitelkti vieną skaidrę, kuri rodoma jo pristatymo metu. Jokių pagalbinių priemonių: vaizdo, garso, eilėraščių, šokių, cirko elementų, būti negali. Tik pats mokslininkas, viena skaidrė ir auditorija. Ir jo trumpa ir aiški kalba.

Peržengęs skirtą trijų minučių laiką dalyvis diskvalifikuojamas. Vietos universitetuose vyksta pirmasis – atrankos – etapas. Pasirodymai filmuojami ir siunčiami tarptautinei vertinimo komisijai, kuri juos peržiūrėjusi atrenka, kas toliau dalyvaus jau tarptautiniame etape. O vietos universiteto laimėtojus išrenka sava vertinimo komisija. Kriterijai gana nesudėtingi – kiek tyrimo tema atskleista, kiek aiškiai išdėstyta, kiek sudomino auditoriją ir ar išdėstyta suprantamai ne specialistams. Pirmųjų trijų vietų laimėtojams jau vietos universiteto konkurso etape skiriami piniginiai apdovanojimai, kuriuos jie gali išleisti savo mokslinių tyrimų kelionėms.

Pirmosios vietos Vilniuje nugalėtojas balandį dalyvauja Koimbros universitetų grupės atrankoje, o trys geriausi šios grupės jaunieji mokslininkai keliaus į pasaulinį finalą Krokuvoje.  

2019 m. pirmąją vietą užėmė R. Eimontas, kurio tyrimo esmė – sukurti sąlygas, kuriomis bandymai būtų atliekami maksimaliai artimoje žmogaus organui aplinkoje. Juk atliekant bandymus plastikiniuose induose ar su gyvūnais, sąlygos yra ne tokios, kokios žmogaus organizme. Doktorantas kuria bioimitacines medžiagas, kurios yra ne tik pigesnės nei tyrimai su gyvūnais, bet ir leidžia atlikti tikslesnius eksperimentus. Tyrimus jis atlieka ne tik Fizinių ir technologijos mokslų centre, bet ir įmonėje „Ferentis“ – jo teigimu, tai suteikia papildomos naudos, nes darbas įmonėje reikalauja pateikti apčiuopiamų rezultatų.

Antrąją vietą laimėjo Vilniaus universiteto Filosofijos instituto Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros doktorantas Alfredas Buiko, kurio darbo tema – „Sąmokslo teorijos kaip moderni demonologija: religiniai, politiniai ir kultūriniai aspektai“. Jis tiria, kaip šiuolaikinės sąmokslo teorijos susijusios su tikėjimu demonais, velniais ir raganomis. Jo teigimu, darbas padeda geriau suprasti sąmokslo teorijų kilmę ir jų veikimą. Netikrų naujienų ir masinio pseudomokslinių kliedesių skleidimo laikais gali būti labai pravartu išsiaiškinti, kokie psichologiniai ir socialiniai mechanizmai čia veikia. 

Trečiosios vietos laimėtojas – Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto doktorantas Dominykas Juknelevičius. Jo tyrimo tema – „Energetinių mišinių tyrimas spektrofotometriniais metodais“. Anot jo, nedaug kas pasaulyje tyrinėja pirotechniką. Mokslininko tikslas – sukurti medžiagą, leisiančią išgauti ryškesnę liepsną apšviečiamosios pirotechnikos užtaisuose, tokiuose kaip signalinės raketos. Tai ypač praverstų tokiose situacijose, kur gelbėtojai ieško katastrofas įvairiose aplinkose patyrusių žmonių.

Kitos konkurse pristatytų tyrimų temos: Tomas Baltrūnas pristatė darbą „Audinių oksigenacijos pokyčiai atstačius arterinę kraujotaką blauzdoje“, Vaidos Kirkliauskaitės darbas – „Žaliavos. Nuo nuobodžių iki gyvybiškai svarbių“, Nerijaus Černiausko – „Pajamų nelygybė ir optimalūs mokesčiai“.

Ir nugalėtojų, ir kitų dalyvių teigimu, konkursas padeda kitaip pažvelgti į savo tyrimus, išgryninti mintis, pamatyti būdus populiarinti savo atradimus ateityje. Visi vienbalsiai sutarė, kad dalyvavimas konkurse buvo naudingas. Taigi norėtųsi tikėtis, kad tokio pobūdžio konkursai ateityje sulauks daug didesnio jaunųjų tyrėjų dėmesio.