Kaip pavogti šimtą milijonų skaitant vogtus pranešimus žiniasklaidai?

Publikuota: 2019-02-16
Nuo 2010 m. vasario iki 2015 m. rugpjūčio buvo pavogta daugiau kaip 150 000 pranešimų žiniasklaidai su rinkoms svarbia informacija. „Reuters“ nuotr.
Nuo 2010 m. vasario iki 2015 m. rugpjūčio buvo pavogta daugiau kaip 150 000 pranešimų žiniasklaidai su rinkoms svarbia informacija. „Reuters“ nuotr.
Komunikacijos konsultantas

Komunikacija yra labai vertinga. Laiku pavogta ji gali būti dar vertingesnė. Kūrybiškiausia visuomenės dalis neretai yra nusikaltėliai. Talentingi piktadariai visuomet ras būdų prasimanyti pinigų net ir pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis.

Pavyzdžiui, įsilauš į naujienų platinimo tarnybų serverius ir pavogs patį nuobodžiausią dalyką, kurį kada nors sugalvojo komunikacijos industrija, – pranešimus žiniasklaidai. Ir tai padarys visai ne iš smalsumo pirmi perskaityti korporatyvinius pliurpalus, bet norėdami už nutekintą informaciją užsidirbti pinigų. Kiek? Maždaug 100 mln. JAV dolerių. Šim-tą. Taip, nusikaltėliai neretai yra kūrybingiausia visuomenės dalis.

Istorijos herojai – kaimynai. Jauni ir išalkę Viktoro Janukovyčiaus Ukrainoje. Šalyje, neturinčioje nei praeities, kuri jai nepriklauso, nei ateities, kuri yra ne jos pačios rankose. Bent jau taip anuomet, matyt, daliai ten gyvenančių atrodė.

Blogu gyvenimu Ivanas Turčynovas, vos 24-erių, skirtingai nei žemiau skurdo ribos tuo metu gyvenantis beveik kas dešimtas ukrainietis, nesiskundė. Priešingai, 2012 m. pavasarį per vakarėlį viename Kijivo naktinių klubų savo bičiuliams programišiams pasigyrė, kuo kelerius metus užsiima. Pagal geriausias slaviškas tradicijas sušilęs ir atsipalaidavęs Ivanas pasigyrė, kad įsilaužia į pranešimų platinimo bendrovių sistemas, pavagia paviešinimo laukiančius informacinius pranešimus ir juos parduoda biržos prekiautojams per Maskvoje veikiantį tarpininką.

Prabangus naujienų platinimas

Pranešimų platinimo sistemas naudoja didžiuma komunikacijos industrijos profesionalų, analogiška paslauga teikiama ir Lietuvoje, tačiau tiek dėl menko Baltijos šalių akcijų biržos gyvybingumo, tiek dėl komunikacijos rinkos mažumo šių paslaugų svarba yra nepalyginamai menkesnė.

Pranešimų platinimo bendrovės, tokios kaip „Marketwired“, „PR Newswire“ ar „Business Wire“, priima klientų pranešimus saugoti ir patikrina jų turinį, ar jis atitinka bendrovių vidaus taisykles. Šios sugriežtėjo netikroms naujienoms tapus informacinės erdvės Ebolos virusu. Neretai laikomasi griežto embargo – neplatinimo iki sutartos dienos ir laiko, tik šiam suėjus, pranešimas paskelbiamas naujienų agentūroms, žiniasklaidos kanalams ir kitoms priemonėms. Nes laikas yra viena svarbiausių efektyvios komunikacijos sąlygų.

Minėta paslauga – nepigi, už vieno pranešimo platinimą didžiosios bendrovės ima nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių dolerių. Vis dėlto tai yra niekai, kai norima plačiai paskleisti svarbią žinią, pavyzdžiui, apie gerus biržoje kotiruojamos įmonės ketvirčio rezultatus.

Geras žinias itin mėgsta akcijų biržų indeksai, kurie paprastai džiugiai sužaliuoja arba – atvirkščiai – rinką pasiekus nuviliančioms naujienoms netrunka paraudonuoti. Tai patvirtina faktą, kad tokios informacijos turėjimas anksčiau, nei ji pasiekia visų kitų ausis, yra ypač brangus. Kaip tik dėl to šie pranešimai ir tapo įsilaužėlių taikiniu.

Kone pusė pelno – įsilaužėliams

Į pranešimų platinimo sistemas įsilaužėliai iš Ukrainos patekdavo įvairiais būdais: nuo SQL injekcijų, leidžiančių pavogti identifikavimo duomenis, vadinamųjų „phishing“ el. laiškų ir duomenis vagiančių parazitų programinėje įrangoje.

Biržos prekiautojai nusikalstamus užsakymus pateikdavo tarsi prekių sąrašus ir nurodydavo tiek bendrovių, kurių pranešimai juos domina, pavadinimus, tiek laiką, kada tokių pranešimų pasirodymo galima tikėtis. Tokią informaciją aptikę, įsilaužėliai vogtus pranešimus paskelbdavo saugiuose užsienio serveriuose.

Už galimybę naudotis pavogta ir verslui labai svarbia informacija, biržos prekiautojai mokėdavo 40 proc. mokestį, kuris būdavo pervedamas į iš esmės neatsekamas ofšorines bankų sąskaitas. Dar 10 proc. atitekdavo kur nors Rusijoje veikiančiam tarpininkui, suvesdavusiam vagis prie kompiuterių su klientais – biržos prekiautojais.

Atlikę plataus masto tyrimą, žurnalistai iš amerikietiškojo „The Verge“ detalizavo, kaip prekybą vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija (angl. insider trading) revoliucionavo internetas. Tai, kas anksčiau būdavo perduodama vieno žmogaus kitam, dažnai biržoje kotiruojamų bendrovių darbuotojų ar kitų gerai situaciją išmanančių asmenų, šiandien kaip ir daugelis kitų mūsų gyvenimo aspektų vyksta virtualiai. Tokia prekyba pažeidžia investuotojų, tam tikra prasme kartu ir visų vartotojų, interesus, tad yra draudžiama daugumoje šalių ir baudžiama didelėmis baudomis, kalėjimu arba ir vienu, ir kitu.   

Totalinės korupcijos šalyje tarnybos perima gerąją praktiką

I. Turčynovas netruko patraukti specialiųjų tarnybų dėmesio. Jaunuoliui, neturinčiam jokių stabilių pajamų, priklausė namas Kijivo Konča-Zaspos rajone. Vietoje, kur kaimynystėje įsikūrusi visa Ukrainos grietinėlė, įskaitant ir anksčiau čia gyvenusius buvusius prezidentus Leonidą Kravčuką, Leonidą Kučmą, Viktorą Juščenką ir dabartinį prezidentą Petro Porošenką.

Pirmiausia Ivanu susidomėjo Vašingtone įsikūrusi ir už finansinės infrastruktūros apsaugą atsakinga JAV slaptoji tarnyba. Pareigūnai informavo vieną įsilaužėlių taikinių – bendrovę „PR Newswire“ – apie saugumo spragą. Įmonė nedelsdama užblokavo programišių prieigą prie savo sistemos.

Kaip kad tokiais atvejais įprasta, JAV pareigūnai informavo ir šalies, iš kurios veikė įsilaužėliai, tarnybas. Taip apie Ivaną ir jo draugužius sužinojo Ukrainos specialiosios tarnybos. Šios talentinguosius įsilaužėlius ėmė sekti, bet ne tam, kad sustabdytų, o tam, kad pelningą verslo šaką perimtų... sau.

nuotrauka::1

Nors JAV specialiosios tarnybos, Federalinių tyrimų biuras (FTB) ir Ukrainos agentai atliko kratas Kijive, tolesnis bylos tyrimas sustojo. Ukraina savo piliečių neišduoda, tad įsilaužėlių JAV teisės sistemos rankos pasiekti negalėjo. 

Tiesa, I. Turčynovas Ukrainos pareigūnams atidavė pusės milijono dolerių vertės laikrodžių kolekciją, prabangų namą, „Bentley“ ir pradėjo tarnauti naujiesiems šeimininkams.

Uždarbiai

Per pastaruosius dešimt metų tarnybos sėkmingai užbaigė apie 100 bylų ir į biudžetą surinko daugiau kaip 2 mlrd. JAV dolerių baudų. Vis dėlto įrodyti prekybą vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija – sudėtinga.

Be to, keičiasi ir nusikaltėlių veiklos teritorija. Anksčiau tam, kad įvykdytum neteisėtą sandorį, reikėdavo pažinoti ką nors dirbantį biržoje kotiruojamoje bendrovėje ir gauti jos vertei biržoje įtakos turinčios informacijos. Pavyzdžiui, vienas investavimo patarėjas buvo nubaustas 370 000 JAV dolerių bauda už tai, kad pasinaudojo patarimais, kurių gavo iš vaikystės draugo, dirbusio farmacijos bendrovėje „Pfizer“.

Šiandien tokios pažintys nelabai reikalingos. Pasirodo, pakanka gero programuotojo su „lanksčia“ vertybių sistema, prieigos prie tamsiojo interneto (angl. dark web), kur galima įsigyti kone visko, kas draudžiama, – nuo vogtų asmens duomenų, narkotikų iki įvairiausių ginklų, ir šiokių tokių kontaktų su biržos prekiautojais.

Privati įmonių informacija yra tokia vertinga, kad ją žinantieji vos per pusvalandį gali uždirbti pasakiškas sumas. Štai 2011 m. rugpjūtį farmacininkės „Dendreon Pharmaceuticals“ pranešimas žiniasklaidai platinimo tarnybos sistemą pasiekė 15.34 val. vietos laiku ir buvo išplatintas kiek mažiau nei po pusvalandžio – 16.01 val., visai prieš rinkoms užsidarant. Pranešime buvo skelbiama, kad naujai kuriamas vaistas, į kurį bendrovė buvo investavusi didžiules sumas ir ateitį siejo būtent su juo, yra neveiksmingas.

Vos keturios minutės iki prekybos biržoje pabaigos vienas ukrainiečių įsilaužėlių įsigijo 1100 bendrovės opcionų, dar vadinamų pasirinkimo sandoriais. Šie sandoriai suteikia teisę vertybinius popierius parduoti per tam tikrą terminą už tam tikrą kainą.

Jau rytojaus dieną šios farmacijos įmonės akcijos nusirito įspūdingus 67 proc. ir nusikaltėliams uždirbo daugiau kaip 2,3 mln. JAV dolerių. 

Žinoma, ne visi sandoriai – vienodai pelningi, kartais rinka sureaguodavo nenuspėjamai net pranešus geras naujienas, kai akcijos neaugdavo, kaip buvo tikimasi. Visgi ilgesniu laikotarpiu nusikaltėlių uždarbiai buvo įspūdingi ir per kelerius metus pasiekė 100 mln. JAV dolerių. Bent tiek suskaičiuojama. O kiek nesuskaičiuota?

Už teisingumo ribų

Vienas pagrindinių istorijos veikėjų – paslaptingasis biržos prekiautojas, apie kurį ir iki šiol mažai žinoma. Manoma, kad šis žmogus ar jų grupė kilę iš Sankt Peterburgo, tačiau vėliau veikė Maskvoje, kur samdė specialius užsakymus vykdančius talentingus programuotojus.

Pradžioje būdavo laužiamasi į finansų maklerio įmonių sistemas ir taikomos tradicinės „išpūsk ir nusimesk“ schemos (angl. pump and dump) versijos. Tik 2009 m. sugalvota schema imtis pranešimų žiniasklaidai, ir tai buvo nelyginti paprasčiau, nes įsilaužti į pranešimų platinimo bendrovių sistemas yra daug lengviau dėl taikomų mažesnių reikalavimų šių sistemų saugumui.

Pamažu susikūrė ištisa industrija, kur Rusijoje, Ukrainoje ir JAV pavogti pranešimai žiniasklaidai sulaukė nemažo biržos prekiautojų dėmesio. Iš viso schemoje dalyvavo biržos prekiautojų ir iš Kipro, Maltos, Prancūzijos. Dalis jų dirbo sau, bandė savo jėgas, eksperimentavo, tačiau dalis jų buvo profesionalūs biržos prekiautojai, dirbantys investicijų valdymo bendrovėse.

Saugikliai turėtų veikti

Jau kone dešimtmetį bene svarbiausia JAV finansų sektorių reguliuojanti Vertybinių popierių ir biržos komisija (angl. Securities and Exchange Commission, SEC) su nevyriausybine organizacija Finansinių industrijos reguliavimo tarnyba (angl. Financial Industry Regulatory Authority, FINRA), siekiančia užtikrinti finansų sektoriaus savireguliaciją, stebi rinkos signalus.

nuotrauka::2

Specialūs algoritmai fiksuoja akcijų kainos pokyčius prieš svarbius bendrovių pranešimus, tad kiekvienas perkantis tokių akcijų atsiduria reguliuotojų akiratyje. Tuomet ieškoma ryšių tarp akcijas išleidusios bendrovės ir jomis prekiavusių įmonių darbuotojų, nors dėl milžiniško prekybos masto pažeidimus aptikti, žinoma, yra keblu.

2015 m. SEC pateikė kaltinimus 32 asmenims Jungtinėse Valstijose ir už jų ribų. Kaltinimai pateikti ir Pensilvanijos valstijoje gyvenusiam ukrainiečiui ortodoksų šventikui Vitalijui Korčevskiui, anksčiau dirbusiam garsaus Volstrito banko „Morgan Stanley“ viceprezidentu.

Skaičiuojama, kad per laikotarpį nuo 2010 m. vasario iki 2015 m. rugpjūčio iš viso buvo pavogta daugiau kaip 150 000 pranešimų žiniasklaidai su rinkoms svarbia informacija. Tarp pavogtų pranešimų autorių buvo tokios bendrovės kaip kompiuterių procesorių gamintoja „Advanced Micro Devices Inc.“, sunkiosios technikos gamintoja „Caterpillar Inc.“, išmaniuosius įrenginius vertingiausiai pasaulio įmonei gaminanti  „Qualcomm Inc.“ ir kitos.

Įtakingi bičiuliai gyventi netrukdo

Mums jau gana įprasta, kad Rytuose politikos, verslo ir, deja, nusikaltėlių ryšiai nepalyginti glaudesni nei toje žemyno dalyje, kurią vadiname savo namais.

Vieni svarbių šios painios istorijos, kuri stebina vien tuo, kad apie ją dar nėra sukurtas įtempto siužeto filmas, veikėjų yra broliai Dubovojai. Pavelas ir Arkadijus, biržos prekiautojai iš Ukrainos, sėkmingai gyvena laisvėje. Į JAV atvykę pasinaudoję šioje šalyje taikomo imigracinio režimo kitose šalyse persekiojamoms religinėms mažumoms lengvatomis, šie jauni vyrai smarkiai prisidėjo prie to, kad I. Turčynovo pranešimų žiniasklaidai vagystės pasiektų tokį epinį mastą.

P. Dubovojus turi nemažai ryšių Ukrainoje ir Rusijoje. Ypač tam naudingas buvo pusbrolio Oleksandro Dubovojaus įsitraukimas į politiką. Dubovojų šeima bičiuliavosi su tokiais Kremliaus lojalistais kaip Josifas Kobzonas ir kiti Kremliui artimi asmenys. Draugų netrūko ir Ukrainoje, pavyzdžiui, Oleksandras Turčynovas, buvęs Ukrainos specialiųjų tarnybų vadovas, ministras pirmininkas (du kartus, abu kartus – po maždaug savaitę) ir laikinai pareigas einantis Ukrainos prezidentas. Tiesa, tyrėjai nerado įrodymų, kad O. Turčynovas dalyvavo neteisėtos informacijos vagystės voratinklyje, tačiau tokios draugystės istorijos herojams tikrai netrukdo.

Teisingumo rankos suskaičiuoja vos iki dviejų

Programišių pavogtų pranešimų žiniasklaidai skandalas yra didžiausias kada nors išaiškintas prekybos vertybiniais popieriais pasinaudojant viešai neatskleista informacija atvejis per visą JAV istoriją. Visgi dėl jos iki šiol nuteisti vos du asmenys – jau minėtas šventikas V. Korčevskis ir jo bendrininkas Vladislavas Kalupskis. Visi kiti dar laukia teisingumo, galbūt leidžia neteisėtu būdu uždirbtus įspūdingus pinigus arba šiuo metu laužiasi į jūsų kompiuterį.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Demokratija versle, arba Bučkis „Caffeine’ui“ Premium

12.27. „Kaip manai, kiek versle demokratijos?“ – klausiu draugės verslininkės feisbuko „Messenger“. „Jei...

Verslo klasė
2019.03.17
Muzika: netikėtas žvilgsnis į jidiš pasaulį Premium

Laikau tenoro Rafailo Karpio ir pianisto Dariaus Mažinto niekur nepaminėtą kompaktinį diską „Yiddish Songs“ –...

Verslo klasė
2019.03.17
Lutherio tviteris brukamas per Tapino–Overtono langą Premium

Kaip ir kodėl visuomenėje vyksta permainos? Ar pažiūros ir papročiai keičiasi todėl, kad kokie nors...

Verslo klasė
2019.03.16
Kino pavasaris: Vaizduotei išbudinti Premium

Jis ir vėl čia. Pagrobs laiką, bet mainais žada įjungti vaizduotę, pametamą beskubant. Kovo 21 d. prasideda...

Verslo klasė
2019.03.16
Ką daryti su pensija? Skamba liftuose ir koridoriuose Premium 9

Ypač aštriai šis klausimas iškilo gavus pirmąjį darbo užmokestį šiais metais su nuskaičiuotu 1,8 proc. į...

Verslo klasė
2019.03.16
 Pirma sumokėk, tuomet reikalauk rezultato 4

Antrą kartą atvykęs į Dantų karalystę – juostinių plieno pjūklų lentpjūvėms gamyklą Rumunijoje –...

Verslo klasė
2019.03.11
Specifinės gamybinės problemos Dantų karalystėje Premium

– Buna ziua, – pasigirdo ragelyje. – Buna ziua, – automatiškai atsakiau į rumunišką pasisveikinimą.

Verslo klasė
2019.03.11
Knygos: anglai keleiviai aborigenų medžioklėje  Premium

Lentynoje gulėjo knyga labai gražiu viršeliu. Todėl ir nusipirkau. Kartais žmonėms tiesiog patinka gražūs...

Verslo klasė
2019.03.11
D. Katkus: pianistės G. Ručytės įdvasintas girdėjimas Premium

Kas yra didžiųjų muzikinių kultūrų stiprybė? Atmintis. Ne muziejų saugyklos, bet kasdienis savo meno...

Verslo klasė
2019.03.10
Pusryčiams – utopija. Vakarienei – distopija Premium

Yra dovanų, kurias norisi tučtuojau išpakuoti ir tučtuojau jomis džiaugtis. Ir yra tokių dovanų, kurias...

Verslo klasė
2019.03.10
Tomas Sinickis: Idealisto memuarai arba Purgystanas (I) Premium 1

Kam mums reikėjo į Purgystaną, aš vis dar iki galo nežinau. Tikriausiai buvo dvi priežastys. Pirma, apie...

Verslo klasė
2019.03.10
„Brexit“ – nuo ko viskas prasidėjo 14

Jungtinė Karalystė 2019 m. kovo 29 d. išstos iš Europos Sąjungos. Priežastys: per didelis įnašas į Europos...

Verslo klasė
2019.03.10
„Lexus GS“ mirė. Tegyvuoja „Lexus ES“! Premium 10

Pristatydamas nuo scenos nuėjusio sedano GS pamainą, koncernui „Toyota“ priklausantis „premium“ segmento...

Verslo klasė
2019.03.09
Lenkijos politika – pinigai ir teisingumas 5

2019 m. sausio pabaigoje Lenkiją sukrėtė didžiausias iki šiol skandalas dėl valdančiosios partijos „Teisė ir...

Verslo klasė
2019.03.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau