Aidas Puklevičius: Neparduotos vasaros

Publikuota: 2018-06-30
Žmonės eina atostogauti pačiu karščiausiu ir labiausiai prakaitu atsiduodančiu metų laiku. Algimanto Kalvaičio nuotrauka.
Žmonės eina atostogauti pačiu karščiausiu ir labiausiai prakaitu atsiduodančiu metų laiku. Algimanto Kalvaičio nuotrauka.
 

Vasara yra pats netalentingiausias metų laikas. Kone visi svarbiausi pasaulio atradimai padaryti rudenį, žiemą ir pavasarį, o vasarą, jeigu pažiūrėsime į pasaulio kalendorių, dažniausiai prasidėdavo karai.

Jeigu netikite, prašom – kada prasidėjo Pirmas pasaulinis? Vasarą. O Antrasis? Techniškai – rudenį, betgi mes žinome, kad rugsėjo 1-oji – dar ne tikras ruduo. Į Sovietų Sąjungą fiureris pajudėjo birželį.

Ir taip vyko netgi tais laikais, kai žmogus buvo priklausomas nuo trilaukės ūkininkavimo sistemos, šienapjūčių ir piktžolių. Ką jau kalbėti apie šiuos laikus, kai GMO iš vienos pusės ir ekologiniai turgeliai iš kitos padarė mus mažiau priklausomus nuo sėjomainos dėsnių. Jeigu žmogus vasarą nekariauja, jis eina atostogauti. O tai ir turėtų įrodyti žymesnių išradimų stoką pasibaigus pavasariui.

Atrodytų, kad atostogauti geriausia tada, kai viskas aplinkui nusibosta, – trumpa diena, šildymo sezonas, saulės nėra, kas gali didinti BVP tokiomis sąlygomis? Pasiėmei keletą dienų, nuskridai ten, kur šilčiau ir šviesiau, pasisėmei optimizmo, ir netgi įžūliai plėšikaujantis taksistas gimtajame oro uoste atrodo žmogiškas ir savas. Ypač kai atkiši jam špygą, švaria vietos kalba pasakai, ką manai apie jo verslo pasiūlymą, ir užsisakai pavėžėjimo paslaugą.

Tačiau daugeliui žmonių tai nė motais. Jie eina atostogauti pačiu karščiausiu ir labiausiai prakaitu atsiduodančiu metų laiku, kuris tarsi sukurtas jaukiems biurams su kondicionieriais. Vietoj to jie renkasi kelias baisiausias įmanomas kelionių kryptis.

Didžiausi namisėdos persikrausto į sodų namelius arba sodybas. Ten knaisiojasi lysvėse, siaubingai jaudinasi, jeigu lyja, dar siaubingiau – jeigu kepina saulė, ir kitaip žudo savo neuronus. Tomis retomis akimirkomis, kai jau numanikiūrintos visos vejos, palaistyti visi agurkai ir iškramtyti visi varpučiai, sodybų žmonės atsisėda priebutyje, pasipjausto dešros, pasistato skaidriosios ir mano, kad tai ideali dieta karštajam sezonui. O jeigu dar viską nupaveiksluos ir įdės į feisbuką su prierašu „nu, maždaug taip“, jausis pailsėję už visus metus.

Ir, žinoma, soduose ir sodybose būtina paisyti ypatingo aprangos kodo. Jis nėra sudėtingas – tinka viskas, ko tas pat žmogus net deginamas napalmu neapsirengtų mieste. Iki lavono blyškumo nuskalbti marškinėliai, iki pusės blauzdų nukarantys bermudai su devyniomis galybėmis kišenių ir vasaros stiliaus alfa ir omega – kroksai. Matant jais šlepsinčius vasarotojus darosi įstabu, kaip jie gyveno tais gūdžiais laikais, kai ši avalynė nebuvo išrasta. Ir kaip jie užmiršta šį faktą, skųsdamiesi, kad viskas eina tik blogyn. Juk vien kroksai jiems turėtų kompensuoti ir yrančią sveikatą, ir siautėjančią emigraciją, ir netgi euro įvedimą.

Tie, kurie neturi sodybų, tačiau irgi nelinkę į nuotykius, važiuoja link tautinio pajūrio. Snobiškesni renkasi Nidą, kur nuolat atsitrenkia į pažįstamus, kurių nelabai nori sutikti, permoka trigubai už nevalgomą maistą, tačiau guodžiasi tuo, kad jeigu čia gerai buvo Thomui Mannui ir Jeanui Pauliui Sartre’ui, tai ir jie pakentės. Mokslininkai dar nėra tuo rimtai užsiėmę, tačiau galėtų patyrinėti, kaip pušys, smėlis ir dideli vandens rezervuarai didina žmogaus toleranciją dalykams, kurių jis tikrai nepakęstų mieste žiemą.

Tie, kurie nesidomi nei Mannu, nei Sartre’u, važiuoja į Palangą. Savo pačiais baisiausiais stebuklais mūsų pajūrio perlas tikrai nėra unikalus. Kone kiekvienoje šalyje rasi vietą, kur dera negudrūs atrakcionai, iki maksimumo pagarsinta kičinė muzika ir pietų meniu be lašelio fantazijos. Tokių dalykų gali prisižiūrėti iki soties nuo Maroko iki Kretos, kiekviena valstybė kantriai neša savo Basanavičiaus gatvės kryžių. Palanga unikali nebent tuo, kad turistinio sezono įkarštyje it magnetas traukia trumpam į tėviškę grįžusius emigrantus.

Juos gali atpažinti iš to, kad pajūrio smėlį laiko didele pelenine, paplūdimy geria degtinę užkąsdami majonezu, o kortas vertina kaip intelektualiausią laisvalaikio užsiėmimą. Ir, žinoma, kantriai dirba įdegio klausimu, kai nekortuoja, nekaišioja smėlin nuorūkų ir baigiasi degtinė su majonezu.

Ir pagaliau pati keisčiausia ir labiausiai avantiūristinė padermė – vasaroti važiuojantys užsienin. Pats savaime noras pamatyti svečių šalių yra pagirtinas ir tikrai nežalingas. Juoba kad gaublyje apstu vietų, kur vasarą nėra nei per karšta, nei per drėgna. Kad ir Islandija. Arba Škotija su Airija, jeigu jau islandiška vėsa pernelyg ekstremali.

Bet ne, jie kažkodėl vasarą nori graikijų, ispanijų ir italijų. Jeigu linkę į įspūdžius – valkiojasi po akropolius ir koliziejus, apdairiai pasiėmę buteliuką virimo temperatūrą pasiekusio vandens, fotografuoja įkaitusias statulas ir vakare alpsta, perskaitę apie rekordinę dienos temperatūrą pavėsyje.

Jeigu mažiau prie meno ir istorijos, tiesiog drybso prie sriubos šiltumo jūros, kantriai kepa į patį zenitą užlipusioje saulėje, o, panorę atsigaivinti vandenyje, baisiausiai stebisi, kad nepavyksta. Ir, žinoma, taip pat dosniai dalijasi įspūdžiais socialiniuose tinkluose, jeigu įspūdžiu galima pavadinti pedikiūro nuotrauką plastikiniu skėčiu papuošto kokteilio fone.

Ir pagaliau bendravimui praturtinti atostogauja su tais žmonėmis, su kuriais praleido ištisus metus ir nuo kurių, tiesą sakant, pats laikas būtų bent trumpam pailsėti, – šeimos nariais. Kai vaikai nori vieno, žmona antro, kartu atvažiavusi uošvė trečio, o vargšas šeimos galva – užmigti ir neatsibusti.

Ir tik reti išrinktieji vasarą renkasi likti mieste, džiaugtis tuščiomis gatvėmis ir parduotuvėmis, patogiai atsisėsti erdviame biure ir laukti pavargusių ir visas keiksmų atsargas išeikvojusių bendradarbių. Patekę į normalią aplinką, jie netrunka atsigauti ir ima daryti svarbiausius išradimus.

O jie, pasikartosiu, dažniausiai nutinka rudenį, žiemą ir pavasarį.

Prenumeruodami žurnalą sutaupote iki 30% nei pirkdami kas mėnesį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
K. Kirtiklis: Th. Hobbesas ilgisi tvirtos rankos

Kaip blogai mes gyvename! Aplink tvyro plika akimi matoma sumaištis – korumpuoti politikai savivaliauja,...

Verslo klasė
2018.12.09
Aidas Puklevičius: šnipai, kuriuos visi mato Premium 8

Senais gerais laikais slaptojo agento profesiją gaubė šilkinė aureolė. Gausybės romanų ir filmų išdresiruoti...

Verslo klasė
2018.12.08
„Samsung Galaxy Tab S4“: reali alternatyva nešiojamajam kompiuteriui Premium 4

Planšetiniai kompiuteriai šiais laikais nelabai randa vietos rinkoje: išmaniųjų telefonų ekranai vis didesni,...

Verslo klasė
2018.12.02
Knygos: „Basakojis bingo pranešėjas“ išgąsdino Landsbergį 1

Neįtikimą ešerių žvejybos vietą Kanadoje žinojęs basakojis bingo pranešėjas vienu sakiniu išgąsdino...

Verslo klasė
2018.12.01
Kaip lietuviai pratinosi prie reklamos (I): prieš 100 metų Premium 1

XIX a. pabaigoje kaimuose ir miesteliuose duris atvėrus pirmosioms lietuviškoms parduotuvėms, susidurta su...

Verslo klasė
2018.11.30
Sigita Šimkutė: Verslumo kaina ir kilniausias jausmas 1

Svarbiausia – daryti pinigą. Bet kaip, bet kokia kaina, svarbu į pliusą. Audriui labiausiai patikdavo kartoti...

Verslo klasė
2018.11.25
Rusiškos investicijos į skiepų pavojų mitą Premium 2

Iš pradžių, žinoma, nieko nepastebite. Tuomet kai kur ant odos pasirodo nekaltas bėrimas. Netrukus ima...

Verslo klasė
2018.11.25
Skaičiai: Lietuva ir inovacijos Premium 1

Lietuva: 40-a vieta pasauliniame inovacijų indekse

Verslo klasė
2018.11.25
E. Parulskis: lietuviško dizaino polonizacija Premium

Aš, aišku, žinau, kodėl pavadinimą sugalvojau būtent tokį – kad būtų baisiau, bent pirmą akimirką. Nes...

Verslo klasė
2018.11.23
Nobelio laureatas prof. B. K.Kobilka: laikas mokslininkams būti aktyvesniems politikoje Premium 1

Į Lietuvą Brianas Kentas Kobilka (64-erių) atvyko dalyvauti Baltijos gyvybės mokslų konferencijoje. Nobelio...

Verslo klasė
2018.11.23
Kinas: lietuviška dokumentika „Sengirė“ – giesmė miškui Premium 2

Neklausykite kino kritikų. Profesionalų ir mėgėjų. Niekada neklausykite. Tai yra svarbiausia pamoka, jei...

Verslo klasė
2018.11.18
„Rolls-Royce“: automobilių pramonės karūnos nešiotojas Premium

Didžiausias ir brangiausias „Rolls-Royce“ modelis „Phantom“ vainikuoja visą serijinių automobilių pramonę.

Verslo klasė
2018.11.18
Švietimas: kas daugiau ilsisi – mokytojas ar korepetitorius Premium

Kai Elžbieta Banytė nuėjo į polikliniką, medikams buvo sunku paimti jos kraujo mėginį. Kraujas nebėgo, nes...

Verslo klasė
2018.11.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau