Sunkiasvoriai prekybininkai VMI sąskaitą pildo gausiau nei kitų sektorių bendrovės

2024 m. sausį–rugsėjį Lietuvos TOP 50 didmeninės prekybos įmonių sumokėjo 987 mln. Eur mokesčių, t. y. 2,9% daugiau, palyginti su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu.

O mažmenininkų sumokėtų mokesčių dalis augo dar labiau: 2024 m. I–III ketvirčiais Lietuvos TOP 50 mažmeninės prekybos įmonių sumokėjo 1,13 mlrd. Eur mokesčių, arba 8,7% daugiau, palyginti su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu.

Pasak Aleksandro Izgorodino, „Citadele“ banko ekonomisto, pirmiausia verta atkreipti dėmesį į faktą, kad „Lidl Lietuva“ sumokėjo 2,5% mažiau, o „Rimi Lietuvos“ įmokos išaugo 7%.

„Paraleliai Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad Lietuvoje fiksuojamas akivaizdus maisto vartojimo atsigavimas. Gali būti, kad „Lidl“ sumokėtų mokesčių kritimas ir „Rimi“ sumokėtų mokesčių augimas rodo gyventojų perkamosios galios atsigavimą ir faktą, kad žmonės iš pigesnio maisto segmento perėjo į brangesnio maisto segmentą“, – išvadą daro A. Izgorodinas.

Jei tai tiesa, tai koreliuoja ir su Lietuvos vartotojų lūkesčiais: pavyzdžiui, Europos Komisijos duomenys rodo, kad spalį Lietuvos vartotojų nuomonė apie finansus viršijo visų laikų rekordą (šis indeksas skaičiuojamas nuo 2001 m.). Kitaip tariant, infliacijai sustojus, toliau augant darbo užmokesčiui ir prasidėjus palūkanų nuosmukiui, Lietuvos vartotojai galimai leidžia sau įsigyti brangesnio maisto, reziumuoja A. Izgorodinas.

Savo ruožtu Antanas Bubnelis, „Lidl Lietuvos“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovas, akcentuoja, kad bendrovė, valdydama vieną didžiausių pagal apyvartą prekybos tinklų Lietuvoje ir mokėdama vienas didžiausių mokesčių sumų, turi galimybę prisidėti prie Lietuvos ekonomikos augimo.

„Ir toliau plečiame savo tinklą, šiais metais jau atidarėme penkias parduotuves, vasarą – antrąjį logistikos centrą Lietuvoje. Kūrėme naujas darbo vietas. Išlaikėme lyderystę rinkoje pagal mokamus atlyginimus, nuo metų pradžios parduotuvių ir logistikos centro darbuotojams darbo užmokestį didinome nuo 4 iki 9%. Tai lėmė ir išaugusią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumą“, – akcentuoja A. Bubnelis.

Analizuodamas duomenis A. Izgorodinas išskiria ir „Ermitažą“, kurio sumokėtų mokesčių suma išaugo beveik 16%. Tai, ekonomisto nuomone, galimai atspindi prasidėjusį Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkos atsigavimą, kurį taip pat rodo ir tai, kad rugsėjį pirmą kartą po ilgos pertraukos fiksuotas naujų būsto paskolų metinis augimas, ir tai, kad po truputį daugėja NT pirkimo–pardavimo sandorių.

„Manau, kad, įsibėgėjant palūkanų mažėjimui Lietuvoje ir stiprėjant gyventojų perkamajai galiai, žmonės vėl atsigręžė į NT rinką, dėl to, matyt, atitinkamai ir padidėjo „Ermitažo“ sumokėtų mokesčių suma“, – vertina A. Izgorodinas.

Akcizų politikos kritika

Akcizinėmis prekėmis prekiaujančios bendrovės, išlaikančios lyderystę pagal sumokamų mokesčių sumas, tikisi naujosios valdžios nuosaikaus požiūrio į akcizų politiką, nes reikšmingi didinimai gali neigiamai paveikti vartojimą, skatinti kontrabandą ir galiausiai duoti priešingą efektą – mažesnes surenkamų mokesčių sumas.

Marijus Cilcius, „MV Group“ direktorius, VŽ sako, kad alkoholinių gėrimų segmente akcizai turi didžiulę įtaką galutinei prekės kainai. Ji dažnai yra lemiamas veiksnys sprendžiant, pirkti ar ne, produktą įsigyti Lietuvoje ar kitoje valstybėje keliaujant ar siunčiantis.

„Esame globalios rinkos dalis, tad turime atsižvelgti ir į kaimyninių valstybių mokesčių politiką. Latvija ir Estija po 2018 m., kai Estija prarado pajamas į valstybės biudžetą dėl pernelyg padidintų akcizų, pradėjo derinti tarpusavyje akcizų politiką, siekdamos išvengti pasienio prekybos „karo“, – sako M. Cilcius.

Tačiau jam susidaro įspūdis, kad Lietuva žengia priešinga kryptimi, mažina savo konkurencingumą, skatina ne tik pasienio prekybą Lenkijoje, Latvijoje, bet ir šešėlinės rinkos augimą, nelegalią naminės produkcijos gamybą, galiausiai – vis didėjantį narkotinių medžiagų populiarumą.

Kaip teigia pašnekovas, vis daugiau Vakarų valstybių diskutuoja ir siekia akcizą priartinti kuo arčiau 1% apmokestinimo, suprasdamos, kad ne alkoholio rūšis, o jo suvartojamas kiekis turi įtaką žmonėms.

„Žvelgiant į Lietuvos politiką po visų priimtų sprendimų birželį jau 2027 m. akcizas 1% litre alaus sudarys 0,15 ct, o vyne akcizo tarifas sieks 0,31 ct, etilo alkoholyje (stiprieji gėrimai) atitinkamai 0,34 ct. Taigi skirtumai tarp 1 laipsnio apmokestinimo skirtingose alkoholinių gėrimų rūšyse išliks daugiau nei dvigubi“, – kritikuoja M. Cilcius.

Jo požiūriu, būtų tikslinga mokestinę akcizų politiką derinti su kaimyninėmis šalimis, išlaikyti sprendimų stabilumą ir nuoseklumą. Kartu daugiau dėmesio skirti temoms, kurios valstybei yra opios – pasienio prekybai, nelegalaus savadarbio alkoholio gamybai ir vartojimui, narkotinių medžiagų populiarumo augimui.

Šiais metais, pasak M. Cilciaus, palyginti su pastaraisiais porą metų, Lietuvoje iš dalies lėtėja gėrimų prekyba. Nemažai iššūkių patiria HORECA sektorius, kuriam neliko PVM tarifo lengvatos.

Valdo Prasausko, „Circle K“ finansų analizės vadovo Baltijos šalims, vertinimu, tolesnis akcizų mokesčio kėlimas nuo 2025 m. gali neigiamai paveikti tiek bendrovės pardavimų rodiklį, tiek ir būsimą mokesčių surinkimą.

„Per 2024 m. I–III ketvirčius sumokėjome 19% daugiau mokesčių nei pernai. Tokį ūgtelėjimą lėmė išaugusi tiek mažmeninės, tiek didmeninės prekybos pardavimų apimtis. Be to, prie sumokėtų mokesčių augimo šiemet prisidėjo ir akcizo mokesčio padidėjimas nuo 2024 m. sausio“, – sako V. Prasauskas.

Dalies prekybos tinklų vadovai užsimena apie egzistuojančias galimybes formuoti palankesnę mokestinę aplinką, tačiau realiai nesitiki artimiausiu metu sulaukti palankesnių darbuotojų apmokestinimo sąlygų ar mažesnio PVM maisto produktams. Nė vienas apie tokius norus užsiminęs vadovas nepanoro šių lūkesčių įvardyti savo vardu.

„Valdžios ar jos sprendimų atvirai geriau nekritikuoti, kad nepriimtų asmeniškai. Geriausia laikytis nuosaikiau“, – sako vieno prekybos tinklo vadovas.

O vienos didmeninės prekybos įmonės, reikšmingos mokesčių mokėtojos vadovas, į VŽ klausimus dėl mokestinės aplinkos atsakė taip: „Politikoje dalyvauju tik vieną kartą per ketverius ar penkerius metus. Per rinkimus. Tokia mano įtaka politiniams procesams. Tuščiai guostis neturiu tikslo. Laikausi pozicijos nekomentuoti, tai geriau nei po komentarų turėti problemų. Žinau nemažai to pavydžių.“

Lukas Savickas, kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus, VŽ sako, kad kol kas pirmiausias uždavinys – suformuoti Vyriausybę, tačiau jau dabar svarbu girdėti verslo lūkesčius ir atsižvelgti į kylančias grėsmes formuojant programą. Tarp jų L. Savickas regi ir mokesčių politikos trūkumus.
„Be abejonės, turime suprasti, kad Lietuva neegzistuoja izoliuotai ir nustatant akcizus svarbu tai vertinti artimiausių valstybių kontekste. Apskritai akcizų politikoje svarbus prognozuojamumas ir nuoseklumas, manau, kad tiek finansų ministras, tiek ir visa Vyriausybė detaliai įvertins šį klausimą“, – sako L. Savickas.

Spręs dėl investicijų

Liudas Zakarevičius, „Philip Morris Baltic“ išorinių reikalų direktorius Baltijos šalims, reziumuoja, kad visiems verslams aktualūs bendri, pamatiniai principai – stabili ir prognozuojama mokesčių politika.

„Natūralu, kad kartais reikalingi pokyčiai, reformos, tačiau taip pat svarbu, kaip priimami sprendimai, ar girdimi svarūs argumentai, kad būtų kliaunamasi ekspertinėmis įžvalgomis ir objektyviais duomenimis, vertinamos ilgalaikės pasekmės“, – pažymi jis.

Akcentuodamas, kad įmonė yra pirma užsienio investuotoja Lietuvoje, kartu – ir viena didžiausių mokesčių mokėtojų, L. Zakarevičius pastebi ir tai, kad mūsų mokesčių politika kol kas nėra pati palankiausia, palyginti su šalimis, su kuriomis konkuruojama dėl galimų investicijų.

„Šiuo metu vykdome intensyvią transformaciją, investuojame į mokslą, visame pasaulyje konvertuojame fabrikus, kuriuose gaminami mažiau kenksmingi, mokslu grįsti produktai. Norime ir toliau plėtoti Klaipėdoje veikiančio fabriko veiklą, kurti darbo vietas ir stiprinti šalies ekonomiką“, – sako V. Zakarevičius.