Kas tai? Eksperto įžvalgos

Patarimai elektroninės prekyvietės kūrėjui ir naudotojui

Reklama publikuota: 2022-03-22
Advokatų kontoros „Glimstedt“ advokatė, technologijų ir intelektinės nuosavybės teisės, vartotojų teisių ir asmens duomenų apsaugos ekspertė dr. Rūta Lazauskaitė.
svg svg
Advokatų kontoros „Glimstedt“ advokatė, technologijų ir intelektinės nuosavybės teisės, vartotojų teisių ir asmens duomenų apsaugos ekspertė dr. Rūta Lazauskaitė.

Pandemijos sąlygoti fizinės prekybos apribojimai Lietuvoje nulėmė tai, kad vis daugiau prekybos persikėlė į elektroninę erdvę. Verslininkai ne tik patys pradėjo atidaryti savo elektronines parduotuves, bet ir kooperuotis tarpusavyje, suteikdami galimybę jų elektroninėse parduotuvėse savo produkciją pardavinėti ir kitiems verslininkams, ūkininkams, amatininkams ar veiklioms moterims, kurias naujam verslui įkvėpė motinystė. Tokiu būdu kai kurios elektroninės parduotuvės transformavosi į elektronines prekyvietes (angl. e-marketplace ar online marketplace), taip pat vis kuriasi naujos.

Elektroninių prekyviečių populiarumą skatina ir kitos naudos. Pavyzdžiui, pirkėjui elektroninėje prekyvietėje yra patogu palyginti prekių kainas ir savybes toje pačioje vietoje, užuot ieškojus informacijos skirtingose elektroninėse parduotuvėse, taip pat elektroninė prekyvietė gali suteikti vartotojui daugiau pasitikėjimo, nes joje paprastai gali prekiauti tik prekyvietės savininko atrinkti ir patikrinti pardavėjai. Tuo tarpu pardavėjui elektroninė prekyvietė yra papildomas pardavimo kanalas, kuris taip pat gali pasiūlyti ir mažesnes rinkodaros išlaidas.

Kaip pardavėjui pasirinkti elektroninę prekyvietę?

Sprendžiant, ar konkreti elektroninė prekyvietė yra tinkama pardavėjui, jam reikia įvertinti kelis dalykus.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

·         Pirmiausia reikia apsvarstyti, ar elektroninė prekyvietė atitinka pardavėjo veiklos specifiką ir planus, t. y. ar pardavėjo verslas atitinka toje elektroninėje prekyvietėje prekiaujančių verslininkų bei perkančių vartotojų profilį. Pavyzdžiui, ekologišką produkciją gaminantis ūkininkas didesnes galimybes pasiekti savo klientą gali prekiaudamas specializuotoje ekologiškų produktų prekybai skirtoje elektroninėje prekyvietėje. Kita vertus, pardavėjui gali būti reikšminga aplinkybė, kad pati elektroninė prekyvietė turi stiprų prekių ženklą, kuris padeda pritraukti klientus.

·         Antra, svarbu išsiaiškinti elektroninės prekyvietės veikimo trukmę bei savininką, t. y. ar elektroninę prekyvietę valdo patikimas asmuo, turintis pakankamus finansinius išteklius, kad galėtų užtikrinti jos sėkmę ir ilgaamžiškumą. Apie elektroninės prekyvietės patikimumą gali liudyti ir jos veikloje naudojamų dokumentų kokybė bei atitiktis teisiniam reguliavimui. Čia reikėtų patikrinti, ar elektroninė prekyvietė turi aiškias naudojimosi ja taisykles (įskaitant pavyzdžiui, apmokėjimo, prekių pristatymo, prekių grąžinimo ir kt. nuostatas), privatumo politiką, ar yra įdiegusi tinkamą slapukų valdymo įrankį ir pan.

·         Toliau reikėtų įvertinti elektroninės prekyvietės funkcionalumą ir dizainą. Pardavėjas turėtų patikrinti ne tik tai, ar jam pačiam patogu naudotis elektronine prekyviete, bet ir ar pirkėjas joje gali lengvai surasti ir įsigyti pageidaujamas prekes. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kaip elektroninėje prekyvietėje pateikiama informacija apie pardavėjus, jų prekių ženklus, logotipus ir pan., taip pat ar pardavėjas galės tinkamai pateikti informaciją apie savo siūlomas prekes ar paslaugas.

·         Ne mažiau svarbus ir techninis elektroninės prekyvietės patikimumas bei suderinamumas su pardavėjo sistemomis – ar el. prekyvietės savininkas gali užtikrinti, kad ji veiks tinkamai ir be sutrikimų bet kuriuo metu ir ar pardavėjui reikia papildomai investuoti, kad suderintų naudojamas IT sistemas su elektroninės prekyvietės sistemomis.

·         Galiausiai, vienas iš pardavėjui aktualiausiu klausimų yra susijęs su mokesčiais už naudojimąsi elektronine prekyviete, t. y. kaip ir kokio dydžio komisinius ar kitus mokesčius pardavėjui reikia mokėti norint joje prekiauti.

Ką reikia įvertinti prieš kuriant elektroninę prekyvietę?

Tam, kad išvengtų papildomų išlaidų ir laiko sąnaudų ateityje koreguodamas elektroninės prekyvietės dizainą ir funkcionalumą, jau jos kūrimo stadijoje jos savininkas turėtų apsvarstyti nemažai su elektroninės prekyvietės veikimu susijusių teisinių reikalavimų.

  • Elektroninei prekyvietei taikomi teisiniai reikalavimai

Pirmiausia, reikėtų apsispręsti dėl elektroninės prekyvietės pobūdžio. Pavyzdžiui, ar ji bus skirta tik tam tikro sektoriaus prekėms ar paslaugoms, ar joje prekiauti bei įsigyti prekių galės tik komerciniai subjektai ar ir vartotojai. Jei galimybė naudotis elektroninės prekyvietės paslaugomis suteikiama ir vartotojams, elektroninės prekyvietės savininkui teks įvykdyti nemažai su vartotojų teisių apsauga susijusių reikalavimų. Tai apima ne tik šiuo metu jau taikytinas su nuotolinių vartojimo sutarčių sudarymu susijusias teisės aktų nuostatas, bet ir nuo 2022 m. gegužės 28 d. įsigaliosiančius teisės aktų pakeitimus, skirtus būtent elektroninėms prekyvietėms. Taip pat svarbu įvertinti, kokie asmens duomenys bus tvarkomi elektroninėje prekyvietėje ir koks bus jos valdytojo vaidmuo tvarkant tuos duomenis. Svarbu atskirti, kuriuos asmens duomenis kaip duomenų valdytojas tvarkys jis, o kuriuos – elektroninėje prekyvietėje veikiantis pardavėjas.

Taigi, elektroninės prekyvietės savininkas turėtų apsvarstyti, kaip techniškai sukurti elektroninę prekyvietę ir kokį dizainą pasirinkti, kad ja ne tik būtų lengva ir patogu naudotis tiek vartotojui, tiek pardavėjui, bet kad ji atitiktų ir teisinį reguliavimą. Pavyzdžiui, reiktų nuspręsti, kaip vartotojas bus informuojamas, kad konkretus pardavėjas nėra verslininkas ir su juo sudaromai sutarčiai nebus taikomi vartotojų apsaugos reikalavimai, arba kaip bus pateikiama informacija apie pagrindinius parametrus, pagal kuriuos nustatomas vartotojams pasiūlytų produktų reitingas pagal paieškos užklausą, kokiomis priemonėmis bus užtikrinama, kad atsiliepimus galėtų palikti tik tikri pirkėjai, kaip bus informuojama apie elektroninės prekyvietės taisykles ir asmens duomenų tvarkymą ir pan.

  • Mokėjimų surinkimas ir paskirstymas elektroninėje prekyvietėje

Kadangi elektroninės prekyvietės veikla yra susijusi su mokėjimų už parduodamas prekes ar teikiamas paslaugas surinkimu, o už naudojimąsi elektroninės prekyvietės paslaugomis pardavėjai paprastai jos savininkui turi susimokėti, labai svarbu jau pačioje pradžioje nuspręsti, kaip bus surenkami ir pardavėjams paskirstomi mokėjimai už elektroninėje prekyvietėje siūlomas prekes ar paslaugas. Mokėjimų surinkimas ir paskirstymas laikytinas mokėjimo operacija, kurią gali teikti tik licencijuoti mokėjimo paslaugų teikėjai. Tad elektroninės prekyvietės savininkas šiuo atveju turi kelias galimybes.

  • Jis gali pats tapti licencijuotu mokėjimo paslaugų teikėju. Tačiau ši alternatyva gali būti nepriimtina dėl papildomų finansinių, darbo bei laiko sąnaudų tiek gaunant licenciją, tiek siekiant ją išlaikyti.
  • Kita vertus, elektroninės prekyvietės savininkas gali pasirinkti naudotis rinkoje veikiančių mokėjimo paslaugų teikėjų paslaugomis. Šis variantas gali būti patrauklus dėl su mokėjimais ir jų paskirstymu susijusios administracinės naštos perkėlimo mokėjimo paslaugų teikėjui, kuris yra savo srities profesionalas. Tačiau už tokio profesionalo paslaugas reikia atitinkamai susimokėti, o ir ne visi mokėjimo paslaugų teikėjai sutinka teikti tokią paslaugą.
  • Tad elektroninės prekyvietės savininkui lieka dar viena išeitis – pasiremti Mokėjimų įstatyme numatyta vadinamąja prekybos agento išimtimi. Ši išimtis reiškia, kad mokėjimas, kuris yra atliekamas iš mokėtojo (pavyzdžiui, pirkėjo) gavėjui (pavyzdžiui, pardavėjui) per prekybos agentą (elektroninės prekyvietės savininką), nebus laikomas mokėjimu, kuriam įvykdyti reikalinga mokėjimo paslaugų teikėjo licencija.

Vis tik reikia pažymėti, kad galimybė pasinaudoti minėtąja prekybos agento išimtimi yra susijusi su tam tikrų teisiniame reguliavime numatytų sąlygų įvykdymu. Viena iš jų – elektroninės prekyvietės savininkas, kaip prekybos agentas, gali atstovauti tik pirkėjui arba tik pardavėjui ir su tokiu atstovaujamu asmeniu turi būti sudaręs atitinkamą susitarimą. Taigi šiuo atveju elektroninės prekyvietės savininkui labai svarbu ne tik pasirinkti, kam jis atstovaus kaip prekybos agentas, bet ir tinkamai įforminti šiuos santykius sutartyje. Formuluojant elektroninės prekyvietės savininko teises, pareigas bei įgaliojimus sutartyje reikia įvertinti ne tik Mokėjimų įstatyme, bet ir kituose teisės aktuose (pavyzdžiui, Civiliniame kodekse) nustatytus ar teismų praktikoje išplėtotus prekybos agento veiklai taikytinus reikalavimus. Tarp tokių paminėtini sutarties nutraukimo ypatumai ar pareiga apsidrausti civilinę atsakomybę.

  • Elektroninės prekyvietės valdytojo pareigos ir atsakomybė

Galiausiai, elektroninės prekyvietės savininkas turėtų nuspręsti, ar bus (o jei bus, tai kaip) paskirstomi sutartiniai įsipareigojimai vartotojo atžvilgiu tarp jo ir pardavėjo. Pavyzdžiui, kas atsakingas už prekės pristatymą, kas atsakingas už sumokėtų sumų grąžinimą nekokybiškos prekės grąžinimo ar sutarties atsisakymo atveju ir pan.

  • Elektroninės prekyvietės veiklos dokumentai

Apsisprendus dėl priimtiniausio veiklos modelio, elektroninės prekyvietės savininkas turėtų pasirengti atitinkamus jos veiklos dokumentus. Tarp tokių paminėtinos ne tik naudojimosi elektronine prekyviete taisyklės ar sutartis su pardavėju (kurioje svarbu aptarti tiek šalių teises ir pareigas bei komisinius mokesčius, tiek ir pardavėjo statusą, t. y. verslininkas ar vartotojas), bet ir privatumo politika ar slapukų naudojimo politika (ar alternatyviai – tinkamo slapukų valdymo įrankio įdiegimas).

  • Intelektinės nuosavybės teisės

Kuriant elektroninę prekyvietę, kaip ir bet kurį kitą technologinį sprendimą, svarbu užsitikrinti intelektinės nuosavybės teises. Dažniausiai kuriant elektroninę prekyvietę dalyvauja naudotojo patyrimą ir sąsają (UX/UI) išmanantis dizaineris, programuotojai, rinkodaros specialistai, kiti konsultantai ar paslaugų teikėjai. Todėl jeigu šias paslaugas elektroninės prekyvietės kūrėjui teikia ne jo darbuotojai, o samdomi paslaugų teikėjai, būtina sudaryti tinkamas sutartis, jose, be kita ko, užsitikrinant, kad intelektinės nuosavybės teisės priklausytų užsakovui. Taip pat kuriantis elektroninę prekyvietę asmuo turėtų pasirūpinti konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių, prekių ženklo, kitos intelektinės nuosavybės teisine apsauga.

  • Elektroninės prekyvietės valdytojo atsakomybė

Tinkamas ir apgalvotas elektroninės prekyvietės dizaino ir funkcionalumo pasirinkimas bei dokumentų parengimas yra svarbus ne tik dėl paties elektroninės prekyvietės savininko, pardavėjų ar vartotojų patogumo. Visa tai gali padėti sumažinti arba išvengti rizikos sulaukti baudų už vartotojų teisių reikalavimų pažeidimus. Pavyzdžiui, informacijos, ar elektroninėje prekyvietėje prekes siūlantis asmuo yra verslininkas, ar ne, neatskleidimas vartotojui būtų laikomas klaidinančia komercine veikla. Už ją pažeidėjui gali būti skiriama bauda iki 3 proc. jo metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne daugiau kaip 100 000 eurų. Už per vienerius metus padarytą pakartotinį pažeidimą – iki 6 proc., bet ne daugiau nei 200 000 eurų. 

Publikacijos autorė dr. Rūta Lazauskaitė, advokatų kontoros „Glimstedt“ advokatė, technologijų ir intelektinės nuosavybės teisės, vartotojų teisių ir asmens duomenų apsaugos ekspertė.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Prekyba“
Rašyti komentarą 0
D. Liulys: daugiau nei 20 mln. Eur investicijų ir naujas etapas „Pigu“ grupės veikloje Premium

Per pandemijos metus į viršų kilusi e. platforma „Pigu“ užsibrėžė ambicingus augimo planus. Tam jos...

Prekyba
11:29
„BH Europa“ generaline direktore tapo I. Ardava

Prekybos centrą „Europa“ nuosavybės teise valdančios bendrovės „BH Europa“ generalinės direktorės pareigas...

Vadyba
09:31
Dienos pietų kainos – arti psichologinės ribos: kokių sprendimų rado restoranai Premium 4

Kai produktai, energija, kuras brangsta kone kasdien, vis daugiau maitinimo įstaigų griebiasi skaičiuotuvo ir...

Gazelė
05:45
H&M: neįskaitant Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos rinkų, pardavimai išaugo 11%

Švedijos drabužių milžinė H&M ketvirtadienį pranešė, kad jos pajamos pirmąjį ketvirtį išaugo, tačiau...

Finansai
2022.03.31
ES pasiruošusi organizuoti greitojo tiekimo prekybos kelius į Ukrainą 1

Europos Komisija (EK) yra pasiruošusi suformuoti specialius prekybos kelius tarp Lenkijos ir Ukrainos, kurie...

Logistika
2022.03.31
Rusijos vyriausybė legalizavo produkcijos importą be prekių ženklų savininkų sutikimo

Rusijos vyriausybė legalizavo vadinamąjį „pilkąjį“ importą – leido į šalį įvežti produkciją be jų prekių...

Verslo aplinka
2022.03.31
Tarp TOP 20 įtakingiausiųjų – nauji vardai

Šių metų potencialios įtakos indekso TOP 20 kone pusė pernai čia nebuvusių vardų. Tarp naujai patekusių yra...

Rinkodara
2022.03.31
Ministerijos viešinimui išleidžia 30% mažiau nei planuoja

Ministerijų numatytos ir išleistos lėšos publikacijoms skiriasi bent 30%, pranešė „Transparency...

Rinkodara
2022.03.31
Didieji konkurencijos pažeidimai, kurių e. prekyvietėse ieškos tyrimą pradėjusi Konkurencijos taryba Premium

E. prekyba yra vienas iš prioritetinių 2022 m. Konkurencijos tarybos (KT) veiklos sektorių, kuriame...

Prekyba
2022.03.31
Konkurencijos taryba apie e. prekyviečių apklausą: tai – rinkos, ne pažeidimo tyrimas Premium 1

Konkurencijos taryba (KT) su kolegomis iš Latvijos pradėjo e. prekybos sektoriaus dalyvių apklausą, kuri...

Prekyba
2022.03.31
„H Drop“ pagaliau galės atidaryti gamyklą Joniškyje, kurios veiklai kelias buvo užkirstas Premium

Kanapių perdirbėjai lengviau atsikvėpė, kai kovo viduryje Vyriausybė patvirtino pluoštinių kanapių perdirbimo...

Gazelė
2022.03.30
„Hesburger“ iš Rusijos ir Baltarusijos žada pasitraukti iki vasaros pabaigos

Suomijos kapitalo greitojo maisto restoranų tinklas „Hesburger“ planuoja visas savo užkandines Rusijoje ir...

Prekyba
2022.03.30
Rusiškos prekės – karantine, arba Radioaktyviosios medžiagos sandėliuose Premium 4

Ne vienas šalies prekybininkas, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, iš savo lentynų pašalino rusiškas ir...

Prekyba
2022.03.30
Atidaryta unikalių, tvarių ir sertifikuotų tautinio paveldo gaminių ir produktų parduotuvė Verslo tribūna

„Lietuvoje to dar nebuvo! Atidaryta unikalių, tvarių ir sertifikuotų tautinio paveldo gaminių ir produktų...

Prekyba
2022.03.30
Prancūzijos prekybos tinklas „Decathlon“ stabdo veiklą Rusijoje 4

Prancūzijos sporto ir laisvalaikio prekių prekybos tinklas „Decathlon“ antradienį pranešė, kad nutarė...

Prekyba
2022.03.29
„Moki veži“ finansai: po gerų metų bus išmokėti 0,5 mln. Eur dividendų Premium

Statybos, remonto, apdailos ir sodo prekių parduotuvių tinklą „Moki veži“ valdančios prekybos bendrovės...

Prekyba
2022.03.29
„Paulig“ sugrįžimas į „Maximą“ pažymėtas nuolaidomis ir identiška kaina „Lidl“ Premium 8

Po kelių mėnesių pertraukos į „Maximos“ parduotuvių lentynas grįžo vieni populiariausių kavos ir arbatos...

Prekyba
2022.03.29
Suprastėjo Estijos pramonės, statybos ir prekybos verslų nuotaikos

Estijos pramonės, statybos, prekybos įmonių nuotaikos šį mėnesį, Rusijos karo Ukrainoje ir jo poveikio...

Pramonė
2022.03.29
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis per mėnesį sumažėjo 4 punktais

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis kovą buvo minus 8 ir, palyginti su vasariu, sumažėjo 4 procentiniais...

Prekyba
2022.03.29
Maisto kainos: laukia brangiausios Velykos per paskutinius 5 m. 2

Maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse kovą toliau brango, rodo kainas stebinčio portalo „Pricer.lt“...

Prekyba
2022.03.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku