Prekių ženklai elektroninėje erdvėje – šiandien ir rytoj
Elektroninė erdvė ir prekių ženklai šiandien
Šiandien neįsivaizduojame verslo ar prekių ženklo, kurio nėra internete. Pastaraisiais metais visų mūsų apsipirkimo įpročiai keitėsi ir ženkliai dažniau nei anksčiau apsiperkame internetu. Duomenų bendrovės „Statista“ duomenimis, 2020 metais žmonių internetu pirktos prekės ir paslaugos sudarė 18 proc. viso pasaulio mažmeninės prekybos apyvartos. Prognozuojama, kad 2024 metais šis skaičius sieks 21,8 proc.
Per elektroninę erdvę net ir smulkus kūrėjas ar gamintojas, dirbantis savo namuose bet kurioje Lietuvos vietoje, gali pasiekti klientus bet kuriame pasaulio krašte. Tikslingai panaudojant elektroninės prekybos platformas, optimizuojant savo svetaines paieškos sistemoms, įdarbinant skaitmeninę reklamą, be abejo, naudojant socialinius tinklus, galimybės pasiekti savo tikslinę auditoriją yra beribės.
Visiškai įprasta, kad, norėdamas veikti internete, verslas turi pasirūpinti reikiamais domenais. Renkantis domeną, reikia pagalvoti apie visus plėtinius, kurie gali būti aktualūs, nes, kaip žinia, gali egzistuoti keli tapatūs domenai su skirtingais plėtiniais, ir tuo gali naudotis tiek konkurentai, tiek asmenys, registruojantys domenus nesąžiningai, neturėdami tikslo juos naudoti. Neretai pasitaiko situacijų, kai į Lietuvą ateinant naujam prekių ženklui įregistruojamas šio ženklo domenas su .lt galūne. Jeigu ženklo savininkas tuo nepasirūpino pirmas, vėliau gali tekti ginčytis dėl domeno ir įrodinėti registravusio asmens nesąžiningumą.
Ne mažesnę svarbą nei domenai elektroninėje erdvėje turi ir verslo paskyros socialiniuose tinkluose bei jų pavadinimai, taip pat kiti internete vartojami pavadinimai ar žymenys, pavyzdžiui, elektroninės parduotuvės ar paskyros elektroninėje prekyvietėje pavadinimas. Pasitaiko atvejų, kad paskyros Facebook, Instagram ar kitame socialiniame tinkle vartoja pavadinimą, kuris yra kito asmens prekių ženklas ar juridinio asmens pavadinimas, ir taip pažeidžia to asmens teises. Taip pat tenka matyti atvejų, kai, pradėjęs naudoti žymenį internete kaip domeną ar kaip paskyros socialiniame tinkle pavadinimą, verslas jo neapsaugo kaip prekių ženklo, o tokiu atveju, net ir pradėjus žymenį naudoti anksčiau už kitus, savo teises apginti gali tapti sudėtinga, jeigu kitas įregistruos prekių ženklą ar juridinį asmenį tokiu pavadinimu. Todėl prieš parenkant tokius žymenis turėtų būti įvertinama, ar jie nėra saugomi kaip prekių ženklai ar juridinių asmenų pavadinimai, o siekiant apsaugoti domeną ir kitus verslo identifikatorius reikėtų juos registruoti kaip prekių ženklus.
Ketinant apsaugoti prekių ženklą, dažnai kyla klausimas, kurioje teritorijoje reikia jį registruoti? Prekių ženklų teisinė apsauga veikia teritoriniu principu, tai yra prekių ženklai registruojami atskirose valstybėse arba teritorijose (pavyzdžiui, Europos Sąjungoje), ir jų apsauga galioja tik ten, kur registruota. Todėl turėdamas registruotą prekių ženklą Lietuvoje ar Europos Sąjungoje, asmuo negali uždrausti kitam naudoti tokio paties ar panašaus ženklo kitur, pavyzdžiui, JAV. Tuo tarpu veikla internete neapsiriboja aiškia teritorija, todėl pasirinkimas ne visada yra akivaizdus ir lengvas. Priimant sprendimą, kur ženklą registruoti, reikėtų kreipti dėmesį į pagrindines tikslines savo verslo auditorijas, nusistatyti prioritetus, kartu suvokiant, kad prekių ženklo apsaugos klausimas turi būti neužmirštamas plečiantis veiklai ar keičiantis tikslinei auditorijai.
Virtualiojoje ir išplėstinėje realybėje prekių ženklų apsaugos iššūkių daugėja
Nors virtualioji ar išplėstinė realybė (angl. virtual reality ir augmented reality) mums dar kartais gali atrodyti kaip ateities sprendimai, jie jau yra plačiai naudojami, todėl ir naujais prekių ženklų apsaugos iššūkiais laikas rūpintis jau dabar. Šiais sprendimais sukuriamos naujos rinkos su plačiomis galimybėmis prekių ženklams. Dabar kompiuteriniuose žaidimuose jau vyksta atlikėjų koncertai, prekiaujama virtualiais produktais, ir taip pasiekiamos didelės auditorijos. Pavyzdžiui, „Roblox“ korporacijos, sukūrusios kompiuterinių žaidimų platformą, kurioje vartotojai žaidžia vieni kitų skurtus žaidimus ir bendrauja, pateiktais duomenimis, „Roblox“ turi 43 milijonus aktyvių naudotojų kasdien iš 180 šalių. Šiais metais „Fortnite“ žaidime vykęs Ariana’os Grande koncertas sulaukė 78 milijonų peržiūrų. Prieš kelias savaites Facebook (dabar jau – Meta) kompanijai paskelbus apie planuojamus pokyčius ir tikslą sukurti „Metaverse“ (žodis susideda iš „meta“, kuris reiškia „už“, ir „universe“, reiškiančio „visata“), tampa akivaizdu, kad šie pokyčiai jau greitai įtrauks ir visus socialinių tinklų naudotojus.
Kai kurie didieji prekių ženklai, tokie kaip „Nike“, „Balenciaga“, jau siūlo savo avalyne ir drabužiais rengti „Roblox“, „Fortnite“, kitų kompiuterinių žaidimų avatarus. Todėl šių gamintojų prekių ženklų registracija taip pat turi būti plečiama siekiant užtikrinti virtualių produktų apsaugą. Pagrindinė registracijos plėtros priežastis ta, jog, neskaitant tam tikrų išimčių, prekių ženklų teisinė apsauga galioja tik toms prekių ar paslaugų rūšims, kurių atžvilgiu ženklas yra registruotas. Tuo tarpu prekių ir paslaugų klasės, kurioms prekių ženklai priskiriami (ir turi būti registruojami kaip tam tikros klasės ženklai), norint juos apsaugoti virtualiojoje ar išplėstinėje realybėje, skiriasi nuo tam pačiam ženklui įprastų klasių. Pavyzdžiui, minėti prekių ženklai paprastai registruojami kaip 25 klasės (kuri skirta rūbų ar avalynės kategorijos produktams ženklinti), virtualių produktų ši klasė neapima.
Sudėtingas klausimas, susijęs su prekių ženklais virtualiąja realybe grįstuose sprendimuose, – jų apsaugos teritorija. Kaip minėta, šis klausimas kyla ir veikiant šiandien mums labiau įprastoje elektroninėje erdvėje. Tačiau veiklą perkėlus į „kitas realybes“, kur ištrinamos bet kokios ribos teritorine prasme, klausimas, kur saugoti ženklą, dar labiau aštrėja. Ar galima sakyti, kad virtualioji realybė ar „Metaverse“ yra susijusi su kuria nors valstybe ar nukreipta į apibrėžtą teritoriją? Tikėtina, kad, šiems sprendimams plečiantis ir populiarėjant, turės būti sprendžiamas prekių ženklų tarptautinės arba specialios apsaugos klausimas. Viena iš galimybių būtų specialaus registro, grįsto blokų grandinių (angl. blockchain) technologijomis, atsiradimas.
Taip pat reikšmingai keičiasi atsakomybės už prekių ženklų naudojimą ir teisių pažeidimą klausimas. Aptariamose technologijose ir „naujose realybėse“ vis didesnis vaidmuo tenka naudotojams, o blokų grandinių (angl. blockchain) technologijomis grįsti sprendimai reiškia visišką decentralizaciją bei vartotojų anonimiškumą. Dėl šių priežasčių galimybės teisinėmis priemonėmis ginti intelektinę nuosavybę, stabdyti intelektinės nuosavybės pažeidimus, išsireikalauti nuostolių atlyginimo sunkėja ir vis didesnį vaidmenį intelektinės nuosavybės apsaugai įgyja techninės priemonės.
Kaip ir kaskart, vystantis naujo tipo veikloms ar paslaugoms, kyla diskusijų, ar jų veiklai reikalingi specialūs teisės aktai. Nors kai kuriems aspektams gali būti reikalingas specialus teisinis reguliavimas (pavyzdžiui, kriptovaliutų kaip atsiskaitymo priemonių įteisinimas), intelektinės nuosavybės klausimus tikslingiau būtų interpretuoti, taikant įprastą reguliavimą, tačiau būtina atsižvelgti į konkrečius technologinius sprendimus. Tam, kad tai būtų įmanoma, teisinis reguliavimas turi atitikti technologinio neutralumo principą.
Nors atvirų ir neaiškių klausimų dar yra ne vienas, jų sprendimas aiškės plečiantis aptartų technologijų naudojimui. Kiekvienas verslas ir prekių ženklo savininkas pasirinks savo kelią – vieni lauks didesnio aiškumo ir praktikos, kiti jau dabar siekia išnaudoti galimybes ir ieško būdų, kaip būti žingsniu priekyje. Pasirinkus bet kurį kelią, svarbu nepamiršti prekių ženklų ir kitos intelektinės nuosavybės vertės ir įvertinti pokyčius bei planuoti intelektinės nuosavybės strategiją su perspektyva į ateitį.
Publikaciją parengė Giedrė Rimkūnaitė-Manke, advokatų kontoros „Glimstedt“ advokatė, intelektinės nuosavybės, technologijų, žiniasklaidos ir komunikacijų, duomenų apsaugos praktikos vadovė, projektų „Glimstedt jaunam verslui“ ir „Glimstedt dokas“ iniciatorė.
