Alkoholio vartojimo tyrimo išvada: būtina mažinti akcizus

„Akcizai alkoholiui yra per daug dideli visoms kategorijoms – stipriesiems gėrimams, alui ir vynui. Įvertinus veiksnius, kurie nulemia akcizų skirtumus atskirose šalys, akivaizdu, kad atskirų šalių akcizai yra stipriai priklausantys nuo pajamų, tenkančių vienam gyventojui, vartojimo mokesčių ir kaimyninių šalių taikomų akcizų lygių“, – teigia Algirdas Bartkus, Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių akcizų politiką tyrinėjęs mokslininkas.

Praėjusiais metais alkoholinių gėrimų akcizus sumažino Estija ir Latvija. Anot A. Bartkaus, Lietuvai būtina susikurti objektyviais kriterijais, bendra europine akcizų politikos praktika, paremtas akcizų nustatymo taisykles, kurios atsižvelgtų į įvairias aplinkybes ir susietų juos su pajamų, tenkančių vienam gyventojui lygiu, su kaimyninių šalių taikomais akcizais, atsižvelgtų į vietinės gamybos faktorių ir Lietuvoje paskutiniu metu akcentuojamas sveikatos ir alkoholizmo problemas.

nuotrauka::1nocrop

„Šio siūlomo akcizų nustatymo būdo atskaitos taškas būtų ES ir kaimyninių šalių akcizai, todėl jiems didinant akcizus, ataskaitinis akcizas didėtų, o juos mažinant – mažėtų. Atskirai keistųsi ir galutinis atskirų kategorijų gėrimų akcizas. Akcizai didėtų, jei pajamos, tenkančios vienam gyventojui, lyginant su ES vidurkiu, augtų.

Taip pat ši metodika tampa priemone, reaguojančia į girtuokliavimą, nes didėjant alkoholio suvartojimui, lyginant su ES vidurkiu, akcizai labiau didėtų toms gėrimų kategorijoms, kurios ir naudojamos girtavimo tikslais“,  – teigia A. Bartkus.

Stabili grupė

Vilniaus universiteto mokslininkų Lietuvoje atliktas tyrimas rodo, kad  girtaujančiųjų grupė, t.y. žmonės, kurie dažnai ir gausiai vartoja alkoholį (geria kasdien arba 2-4 kartus per savaitę ir virš 20 standartinių alkoholio vienetų), išlieka stabili ir sudaro 5% visų apklaustųjų, tačiau suvartojamo alkoholio kiekis, tenkantis vienam geriančiajam, yra sumažėjęs.

Atliktame tyrime, siekiant detalizuoti vartojimo ypatumus, išskirtos keturios vartotojų grupės: girtaujantys, reguliariai vartojantys, progomis vartojantys alkoholį bei negėrusieji per paskutinius 12 mėnesių.

Girtaujančių grupėje 90% yra vyrai, iš jų trečdalis – 60 metų ir vyresni. 59% yra kaimo gyventojai, dauguma respondentų turi vidurinį ir žemesnį išsilavinimą.

nuotrauka::2nocrop

Tyrime matoma ir dar viena tendencija – per ketverius metus girtaujančių grupė jaunėja – vartotojų iki 30 metų dalis išaugo nuo 10% iki 21%.

Labiausiai didėjo progomis geriančiųjų grupė – kasmet po 4 ir 2%. ir 2019 m. sudarė daugiau negu pusę visų apklaustųjų.

Tyrimas parodė, kad girtaujančių ir reguliariai alkoholį vartojančių asmenų grupėje reikšmingai padaugėjo alkoholį vartojančių darbe. Kaip ir ankstesniais metais, matomas labai didelis procentas girtaujančių savo namuose arba svečiuose. Girtaujančių asmenų grupėje net 100%, o reguliariai alkoholį vartojančių asmenų – 99%.

„Kelerius metus daug dėmesio skiriama draudžiant ir mažinant alkoholio pardavimus HORECA sektoriuje, tačiau akivaizdu, kad šie draudimai mažai atsispindi alkoholio vartojimo įpročių kitimui, nes nuosekliai mažėja skaičius bandžiusių atsisakyti alkoholio vartojimo reguliariai vartojančių grupėje ir paskutiniais metais – girtaujančių asmenų grupėje“, – teigia Aušrytė Rastenienė, Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė.

nuotrauka::3nocrop

Taip pat tyrimas atskleidžia skaičius, jog alkoholio prekybos ir reklamos apribojimai alkoholinius gėrimus vartojantiems žmonėms nedaro įtakos arba greičiausiai nedaro – taip teigia net 83% respondentų“, – situaciją komentuoja A. Rastenienė.

Ketvirtą kartą Vilniaus universiteto mokslininkai Lietuvoje atliko alkoholio vartojimo įpročių tyrimą. Jis patvirtina, kad geriančių ir negeriančių gyventojų proporcija išlieka pastovi. Apibendrinus duomenis aiškėja, kad norint keisti alkoholio vartojimo įpročius vietoje draudimo politikos būtina kurti socialinį pasitikėjimą, teigia mokslininkai.

„Bendra laisvalaikio kultūra labai keičiasi ir į tai svarbu atkreipti dėmesį, kalbant apie alkoholio politiką – reikia nebe draudimų, o socialinio pasitikėjimo. Gana į gyventojus žiūrėti lyg į nebrandų vaiką“, – teigia Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto doc. dr. Vita Karpuškienė.

Kaimynystės efektas

Akcizų didinimas gali būti laikomas viena pagrindinių priemonių, galinčių padėti sumažinti alkoholio vartojimą. Tačiau Lietuva yra geografiškai nedidelė valstybė, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į kaimyninių šalių akcizų politiką, teigia tyrėjai.

Gali būti naudinga akcizų politiką derinti tarp kaimyninių valstybių, Lietuvos atveju – tiek su Latvija, tiek su Lenkija.

„Kaimynystės efektas yra labai stiprus. Anksčiau akcizų didinimas buvo pateikiamas išimtinai kaip priemonė, skirta mažinti alkoholio vartojimą, tačiau dabar ji pateikiama išimtinai kaip priemonė pildant biudžetą. Visgi dabartiniai alkoholio akcizai nėra tinkami, nes jie nesuderinami su pajamomis, kaimyninių šalių taikomais akcizais ir nesprendžia girtavimo problemos“, – pažymi A. Bartkus.

nuotrauka::4nocrop

Tyrimas parodė, kad daugiausiai alkoholio lietuviai atsiveža iš Lenkijos. Taip pat daug atsivežama iš kaimyninės Latvijos – skaičius nuosekliai vis auga ir 2019 m. pasiekė 8% girtaujančių grupėje. Progomis alkoholį vartojančių grupėje didesnis procentas per pastaruosius dvejus metus yra vežančių alkoholį iš Lenkijos – retai vežė 9%, o daugiau – 8% respondentų.

Įvežamo alkoholio kiekis didėja, daugiausiai išaugo įvežamo alaus – iki 11,02%. Kiek mažiau yra stipriųjų gėrimų, tačiau jis taip pat auga.

Visą tyrimą galima skaityti ČIA.

Rašyti komentarą 0