Alkoholio vartojimo tyrimo išvada: būtina mažinti akcizus
„Akcizai alkoholiui yra per daug dideli visoms kategorijoms – stipriesiems gėrimams, alui ir vynui. Įvertinus veiksnius, kurie nulemia akcizų skirtumus atskirose šalys, akivaizdu, kad atskirų šalių akcizai yra stipriai priklausantys nuo pajamų, tenkančių vienam gyventojui, vartojimo mokesčių ir kaimyninių šalių taikomų akcizų lygių“, – teigia Algirdas Bartkus, Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių akcizų politiką tyrinėjęs mokslininkas.
Praėjusiais metais alkoholinių gėrimų akcizus sumažino Estija ir Latvija. Anot A. Bartkaus, Lietuvai būtina susikurti objektyviais kriterijais, bendra europine akcizų politikos praktika, paremtas akcizų nustatymo taisykles, kurios atsižvelgtų į įvairias aplinkybes ir susietų juos su pajamų, tenkančių vienam gyventojui lygiu, su kaimyninių šalių taikomais akcizais, atsižvelgtų į vietinės gamybos faktorių ir Lietuvoje paskutiniu metu akcentuojamas sveikatos ir alkoholizmo problemas.
„Šio siūlomo akcizų nustatymo būdo atskaitos taškas būtų ES ir kaimyninių šalių akcizai, todėl jiems didinant akcizus, ataskaitinis akcizas didėtų, o juos mažinant – mažėtų. Atskirai keistųsi ir galutinis atskirų kategorijų gėrimų akcizas. Akcizai didėtų, jei pajamos, tenkančios vienam gyventojui, lyginant su ES vidurkiu, augtų.
Taip pat ši metodika tampa priemone, reaguojančia į girtuokliavimą, nes didėjant alkoholio suvartojimui, lyginant su ES vidurkiu, akcizai labiau didėtų toms gėrimų kategorijoms, kurios ir naudojamos girtavimo tikslais“, – teigia A. Bartkus.
Stabili grupė
Vilniaus universiteto mokslininkų Lietuvoje atliktas tyrimas rodo, kad girtaujančiųjų grupė, t.y. žmonės, kurie dažnai ir gausiai vartoja alkoholį (geria kasdien arba 2-4 kartus per savaitę ir virš 20 standartinių alkoholio vienetų), išlieka stabili ir sudaro 5% visų apklaustųjų, tačiau suvartojamo alkoholio kiekis, tenkantis vienam geriančiajam, yra sumažėjęs.
Atliktame tyrime, siekiant detalizuoti vartojimo ypatumus, išskirtos keturios vartotojų grupės: girtaujantys, reguliariai vartojantys, progomis vartojantys alkoholį bei negėrusieji per paskutinius 12 mėnesių.
Girtaujančių grupėje 90% yra vyrai, iš jų trečdalis – 60 metų ir vyresni. 59% yra kaimo gyventojai, dauguma respondentų turi vidurinį ir žemesnį išsilavinimą.
Tyrime matoma ir dar viena tendencija – per ketverius metus girtaujančių grupė jaunėja – vartotojų iki 30 metų dalis išaugo nuo 10% iki 21%.
Labiausiai didėjo progomis geriančiųjų grupė – kasmet po 4 ir 2%. ir 2019 m. sudarė daugiau negu pusę visų apklaustųjų.
Tyrimas parodė, kad girtaujančių ir reguliariai alkoholį vartojančių asmenų grupėje reikšmingai padaugėjo alkoholį vartojančių darbe. Kaip ir ankstesniais metais, matomas labai didelis procentas girtaujančių savo namuose arba svečiuose. Girtaujančių asmenų grupėje net 100%, o reguliariai alkoholį vartojančių asmenų – 99%.
„Kelerius metus daug dėmesio skiriama draudžiant ir mažinant alkoholio pardavimus HORECA sektoriuje, tačiau akivaizdu, kad šie draudimai mažai atsispindi alkoholio vartojimo įpročių kitimui, nes nuosekliai mažėja skaičius bandžiusių atsisakyti alkoholio vartojimo reguliariai vartojančių grupėje ir paskutiniais metais – girtaujančių asmenų grupėje“, – teigia Aušrytė Rastenienė, Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė.
Taip pat tyrimas atskleidžia skaičius, jog alkoholio prekybos ir reklamos apribojimai alkoholinius gėrimus vartojantiems žmonėms nedaro įtakos arba greičiausiai nedaro – taip teigia net 83% respondentų“, – situaciją komentuoja A. Rastenienė.
Ketvirtą kartą Vilniaus universiteto mokslininkai Lietuvoje atliko alkoholio vartojimo įpročių tyrimą. Jis patvirtina, kad geriančių ir negeriančių gyventojų proporcija išlieka pastovi. Apibendrinus duomenis aiškėja, kad norint keisti alkoholio vartojimo įpročius vietoje draudimo politikos būtina kurti socialinį pasitikėjimą, teigia mokslininkai.
„Bendra laisvalaikio kultūra labai keičiasi ir į tai svarbu atkreipti dėmesį, kalbant apie alkoholio politiką – reikia nebe draudimų, o socialinio pasitikėjimo. Gana į gyventojus žiūrėti lyg į nebrandų vaiką“, – teigia Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto doc. dr. Vita Karpuškienė.
Kaimynystės efektas
Akcizų didinimas gali būti laikomas viena pagrindinių priemonių, galinčių padėti sumažinti alkoholio vartojimą. Tačiau Lietuva yra geografiškai nedidelė valstybė, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į kaimyninių šalių akcizų politiką, teigia tyrėjai.
Gali būti naudinga akcizų politiką derinti tarp kaimyninių valstybių, Lietuvos atveju – tiek su Latvija, tiek su Lenkija.
„Kaimynystės efektas yra labai stiprus. Anksčiau akcizų didinimas buvo pateikiamas išimtinai kaip priemonė, skirta mažinti alkoholio vartojimą, tačiau dabar ji pateikiama išimtinai kaip priemonė pildant biudžetą. Visgi dabartiniai alkoholio akcizai nėra tinkami, nes jie nesuderinami su pajamomis, kaimyninių šalių taikomais akcizais ir nesprendžia girtavimo problemos“, – pažymi A. Bartkus.
VERSLO TRIBŪNA
Vilniaus gyventojai, ypač Karoliniškių mikrorajono, jau beveik tris dešimtmečius mėgsta apsipirkti vienoje pirmųjų „Norfos“ parduotuvių – „Kometoje“. Liepos pradžioje ji užvėrė duris pirkėjams, kad rugpjūtį juos pakviestų iš esmės atsinaujinusi. Šias permainas vietos gyventojai ir aplinkinių įstaigų darbuotojai įvertino – nuo pirmųjų atnaujintos parduotuvės valandų ją užplūdo pirkėjai.
Šiandieniniame mažmeninės prekybos versle vyksta arši konkurencija dėl kiekvienos klientų dėmesio akimirkos. Tad gyvybiškai svarbu rasti būdų išsiskirti. „IKI Lietuva“ vadovė Nijolė Kvietkauskaitė teigia išvedusi formulę, padedančią ne tik identifikuoti stiprybes konkurencinėje aplinkoje,, bet ir nuolat jas stiprinti. Ši formulė slypi viename paprastame klausime.
Privatų prekių ženklą „Well Done“ lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pristatė 2023 m. balandžio viduryje. Per šiuos pustrečių metų jis tapo vienu populiariausių prekių ženklų Lietuvoje – jį žino daugiau nei 80 proc. šalies gyventojų. „Maximos“ Pirkimų departamento vadovas Marius Tilmantas įsitikinęs, kad erdvės augti dar yra ir jau po trejų metų privačios etiketės produkcija gali sudaryti trečdalį visų prekybos tinklo pardavimų, o „Well Done“ bus svarbi šios dalies dalis.
Vilniaus Karoliniškių gyvenamajame rajone veikiančiame prekybos centre „Kometa“ prieš 26 m. buvo atidaryta „Norfa“ – tuomet antroji šio dabar vieno didžiausio mažmeninės prekybos tinklo parduotuvių. Nors buvo sulaukusi kelių atnaujinimų, bet pastaruosius metus prašyte prašėsi remonto. Vos birželį įsigijusi šį iki tol dalinai nuomotą prekybos centrą, imtasi jo remonto. Jis atliktas per rekordiškai trumpą laiką – liepos 4 d. uždaryta parduotuvė pirkėjus pakvietė rugpjūčio 27 d.
Tyrimas parodė, kad daugiausiai alkoholio lietuviai atsiveža iš Lenkijos. Taip pat daug atsivežama iš kaimyninės Latvijos – skaičius nuosekliai vis auga ir 2019 m. pasiekė 8% girtaujančių grupėje. Progomis alkoholį vartojančių grupėje didesnis procentas per pastaruosius dvejus metus yra vežančių alkoholį iš Lenkijos – retai vežė 9%, o daugiau – 8% respondentų.
Įvežamo alkoholio kiekis didėja, daugiausiai išaugo įvežamo alaus – iki 11,02%. Kiek mažiau yra stipriųjų gėrimų, tačiau jis taip pat auga.
REKOMENDUOJAME
