Alkoholio vartojimo tyrimo išvada: būtina mažinti akcizus

Publikuota: 2020-07-22
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Preliminariai rekomenduojama alaus akcizą sumažinti 16%, vyno akcizą reikėtų sumažinti 54%, o stipriojo alkoholio akcizą sumažinti daugiau nei 33% ir priartinti prie Lenkijos akcizo lygio, teigiama Vilniaus universiteto mokslininkų Lietuvoje atlikto alkoholio vartojimo tyrimo išvadose.

„Akcizai alkoholiui yra per daug dideli visoms kategorijoms – stipriesiems gėrimams, alui ir vynui. Įvertinus veiksnius, kurie nulemia akcizų skirtumus atskirose šalys, akivaizdu, kad atskirų šalių akcizai yra stipriai priklausantys nuo pajamų, tenkančių vienam gyventojui, vartojimo mokesčių ir kaimyninių šalių taikomų akcizų lygių“, – teigia Algirdas Bartkus, Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių akcizų politiką tyrinėjęs mokslininkas.

Praėjusiais metais alkoholinių gėrimų akcizus sumažino Estija ir Latvija. Anot A. Bartkaus, Lietuvai būtina susikurti objektyviais kriterijais, bendra europine akcizų politikos praktika, paremtas akcizų nustatymo taisykles, kurios atsižvelgtų į įvairias aplinkybes ir susietų juos su pajamų, tenkančių vienam gyventojui lygiu, su kaimyninių šalių taikomais akcizais, atsižvelgtų į vietinės gamybos faktorių ir Lietuvoje paskutiniu metu akcentuojamas sveikatos ir alkoholizmo problemas.

nuotrauka::1nocrop

„Šio siūlomo akcizų nustatymo būdo atskaitos taškas būtų ES ir kaimyninių šalių akcizai, todėl jiems didinant akcizus, ataskaitinis akcizas didėtų, o juos mažinant – mažėtų. Atskirai keistųsi ir galutinis atskirų kategorijų gėrimų akcizas. Akcizai didėtų, jei pajamos, tenkančios vienam gyventojui, lyginant su ES vidurkiu, augtų.

Taip pat ši metodika tampa priemone, reaguojančia į girtuokliavimą, nes didėjant alkoholio suvartojimui, lyginant su ES vidurkiu, akcizai labiau didėtų toms gėrimų kategorijoms, kurios ir naudojamos girtavimo tikslais“,  – teigia A. Bartkus.

Stabili grupė

Vilniaus universiteto mokslininkų Lietuvoje atliktas tyrimas rodo, kad  girtaujančiųjų grupė, t.y. žmonės, kurie dažnai ir gausiai vartoja alkoholį (geria kasdien arba 2-4 kartus per savaitę ir virš 20 standartinių alkoholio vienetų), išlieka stabili ir sudaro 5% visų apklaustųjų, tačiau suvartojamo alkoholio kiekis, tenkantis vienam geriančiajam, yra sumažėjęs.

Atliktame tyrime, siekiant detalizuoti vartojimo ypatumus, išskirtos keturios vartotojų grupės: girtaujantys, reguliariai vartojantys, progomis vartojantys alkoholį bei negėrusieji per paskutinius 12 mėnesių.

Girtaujančių grupėje 90% yra vyrai, iš jų trečdalis – 60 metų ir vyresni. 59% yra kaimo gyventojai, dauguma respondentų turi vidurinį ir žemesnį išsilavinimą.

nuotrauka::2nocrop

Tyrime matoma ir dar viena tendencija – per ketverius metus girtaujančių grupė jaunėja – vartotojų iki 30 metų dalis išaugo nuo 10% iki 21%.

Labiausiai didėjo progomis geriančiųjų grupė – kasmet po 4 ir 2%. ir 2019 m. sudarė daugiau negu pusę visų apklaustųjų.

Tyrimas parodė, kad girtaujančių ir reguliariai alkoholį vartojančių asmenų grupėje reikšmingai padaugėjo alkoholį vartojančių darbe. Kaip ir ankstesniais metais, matomas labai didelis procentas girtaujančių savo namuose arba svečiuose. Girtaujančių asmenų grupėje net 100%, o reguliariai alkoholį vartojančių asmenų – 99%.

„Kelerius metus daug dėmesio skiriama draudžiant ir mažinant alkoholio pardavimus HORECA sektoriuje, tačiau akivaizdu, kad šie draudimai mažai atsispindi alkoholio vartojimo įpročių kitimui, nes nuosekliai mažėja skaičius bandžiusių atsisakyti alkoholio vartojimo reguliariai vartojančių grupėje ir paskutiniais metais – girtaujančių asmenų grupėje“, – teigia Aušrytė Rastenienė, Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė.

nuotrauka::3nocrop

Taip pat tyrimas atskleidžia skaičius, jog alkoholio prekybos ir reklamos apribojimai alkoholinius gėrimus vartojantiems žmonėms nedaro įtakos arba greičiausiai nedaro – taip teigia net 83% respondentų“, – situaciją komentuoja A. Rastenienė.

Ketvirtą kartą Vilniaus universiteto mokslininkai Lietuvoje atliko alkoholio vartojimo įpročių tyrimą. Jis patvirtina, kad geriančių ir negeriančių gyventojų proporcija išlieka pastovi. Apibendrinus duomenis aiškėja, kad norint keisti alkoholio vartojimo įpročius vietoje draudimo politikos būtina kurti socialinį pasitikėjimą, teigia mokslininkai.

„Bendra laisvalaikio kultūra labai keičiasi ir į tai svarbu atkreipti dėmesį, kalbant apie alkoholio politiką – reikia nebe draudimų, o socialinio pasitikėjimo. Gana į gyventojus žiūrėti lyg į nebrandų vaiką“, – teigia Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto doc. dr. Vita Karpuškienė.

Kaimynystės efektas

Akcizų didinimas gali būti laikomas viena pagrindinių priemonių, galinčių padėti sumažinti alkoholio vartojimą. Tačiau Lietuva yra geografiškai nedidelė valstybė, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į kaimyninių šalių akcizų politiką, teigia tyrėjai.

Gali būti naudinga akcizų politiką derinti tarp kaimyninių valstybių, Lietuvos atveju – tiek su Latvija, tiek su Lenkija.

„Kaimynystės efektas yra labai stiprus. Anksčiau akcizų didinimas buvo pateikiamas išimtinai kaip priemonė, skirta mažinti alkoholio vartojimą, tačiau dabar ji pateikiama išimtinai kaip priemonė pildant biudžetą. Visgi dabartiniai alkoholio akcizai nėra tinkami, nes jie nesuderinami su pajamomis, kaimyninių šalių taikomais akcizais ir nesprendžia girtavimo problemos“, – pažymi A. Bartkus.

nuotrauka::4nocrop

Tyrimas parodė, kad daugiausiai alkoholio lietuviai atsiveža iš Lenkijos. Taip pat daug atsivežama iš kaimyninės Latvijos – skaičius nuosekliai vis auga ir 2019 m. pasiekė 8% girtaujančių grupėje. Progomis alkoholį vartojančių grupėje didesnis procentas per pastaruosius dvejus metus yra vežančių alkoholį iš Lenkijos – retai vežė 9%, o daugiau – 8% respondentų.

Įvežamo alkoholio kiekis didėja, daugiausiai išaugo įvežamo alaus – iki 11,02%. Kiek mažiau yra stipriųjų gėrimų, tačiau jis taip pat auga.

Visą tyrimą galima skaityti ČIA.

Gauk nemokamą PREKYBOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
3 sėkmingiausios naujienos parduotuvių lentynose

Pernai greitojo vartojimo prekių gamintojai šalies mažmeninei rinkai pasiūlė mažiau naujų produktų nei...

Prekyba
2021.04.17
„Revolut“: vartojimas atsigauna, tačiau silpnų vietų dar gausu 

Pasaulinė finansų platforma „Revolut“, turinti 300.000 klientų Lietuvoje, įvertino lietuvių išlaidas pirmąjį...

Prekyba
2021.04.17
Verslininkai laužo galvas dėl naujų rebusų „Regitroje“  Premium 5

Nuo gegužės 1-osios įvedama nauja automobilių registracijos tvarka kelia prekybininkų sąmyšį – verslininkai...

Automobiliai
2021.04.16
VSD atstovė spaudai traukiasi iš pareigų 2

Valstybės saugumo departamento (VSD) komunikacijos vadovės pareigas palieka Eglė Samoškaitė. Penktadienis yra...

Rinkodara
2021.04.16
Estijos „Baltika“ kol kas nepavyksta išbristi iš nuostolių 

Estijos drabužių siuvimo ir prekybos bendrovė „Baltika“, veikianti ir Lietuvoje, pranešė per pirmąjį šių metų...

Prekyba
2021.04.16
A. Mačys apie parduotuvių nuomos kainas: dabar vietoj 60 Eur moku 20 Eur už kv. m  Premium 4

Avalynės ir aksesuarų parduotuves „Salamander“, „Step Top“, „Žygio batai“, Batų centrą, „Geox“, „Hogl“,...

Prekyba
2021.04.16
„Password 2021“ finale – 17-a efektyviausių rinkodaros kampanijų

Šiemetiniame „Password 2021“ finale – 17-a stipriausių rinkodaros kampanijų. Aštriausia konkurencija virė...

Rinkodara
2021.04.16
Eksportas į Japoniją: plėstis per pandemiją padeda vėl „gyvos“ parodos Premium

Nors daugelis verslų ir šalių tebegyvena suvaržymų sąlygomis dėl pandemijos, vis dėlto palengva bandoma...

Prekyba
2021.04.16
Turgaus prekiautojams Vyriausybė suteikė vilties, bet anksčiau atsidaryti neleis

Ketvirtadienį vykusiame Vyriausybės posėdyje išklausyti turgaus prekiautojų prašymai skirti jiems daugiau...

Gazelė
2021.04.15
„Domus Pro“ elektros energija apsirūpins iš saulės elektrinės 

Vilniaus prekybos centro ir biurų komplekse „Domus Pro“ pradėjo veikti saulės elektrinė, kurios galia siekia...

Prekyba
2021.04.15
„Lidl“ sąskaitas faktūras išrašys naujoje platformoje, „Maximos“ klientai prie kasos gali gauti e. kvitą   1

Prekybos tinklai investuoja į įvairius verslo skaitmenizavimo sprendimus. Štai „Lidl“ pristatė naują...

Prekyba
2021.04.15
Reklamos rinka Baltijos šalyse: po pernykščio nuosmukio mato pozityvių signalų Premium

Pandemijos metais, 2020-aisiais, Baltijos šalių reklamos rinka siekė 259,3 mln. Eur, tai 16% mažiau nei 2019...

Rinkodara
2021.04.15
Žurnalistai galės neatlygintinai gauti duomenis iš valstybės registrų

Seimas priėmė Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis nuo liepos 1 d. nuspręsta sudaryti sąlygas...

Rinkodara
2021.04.15
„Bennet distributors“ keičia įmonės pavadinimą

Gėrimų platinimo ir prekybos UAB „Bennet distributors“ keičia įmonės pavadinimą į „Amber Distribution...

Rinkodara
2021.04.15
Turgaus prekiautojai ir vėl nusivylę: dirbti dar neleidžia 2

Vyriausybei planuojant jau kitą savaitę leisti veikti prekybos centrų parduotuvėms, o uždarų turgaviečių...

Gazelė
2021.04.14
COVID-19 informavimo kampanijai skirta dar 3,3 mln. Eur 2

Informavimo kampanijai apie COVID-19 Vyriausybė trečiadienį skyrė dar 3,3 mln. Eur.

Rinkodara
2021.04.14
R. Vainienė: į prekybos centrus daugiau žmonių eis darbo dienomis  3

Vyriausybei iš esmės nutarus leisti atnaujinti visų parduotuvių veiklą, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos...

Prekyba
2021.04.14
Teismas JAV „W. P. Carey“ fondo įmonei iš „Kesko Senukų“ priteisė 0,54 mln. Eur Premium 2

Statybinių ir apdailos medžiagų bendrovė „Kesko Senukai Lithuania“ nepagrįstai nemokėjo nuomos JAV...

Statyba ir NT
2021.04.14
Tiesioginė prekyba pernai paaugo dešimtadaliu  

Lietuvos tiesioginės prekybos asociacijos (LTPA) narių mažmeniniai pardavimai praėjusiais metais išaugo...

Gazelė
2021.04.14
„Kantar“: 2020-aisiais Lietuvos reklamos rinka traukėsi

Lietuvos reklamos rinka pernai smuko mažiau nei prognozuota – 12,5%, arba 15 mln. Eur, ir siekė 105 mln. Eur.

Rinkodara
2021.04.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku