Alkoholio vartojimo tyrimo išvada: būtina mažinti akcizus

Publikuota: 2020-07-22
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Preliminariai rekomenduojama alaus akcizą sumažinti 16%, vyno akcizą reikėtų sumažinti 54%, o stipriojo alkoholio akcizą sumažinti daugiau nei 33% ir priartinti prie Lenkijos akcizo lygio, teigiama Vilniaus universiteto mokslininkų Lietuvoje atlikto alkoholio vartojimo tyrimo išvadose.

„Akcizai alkoholiui yra per daug dideli visoms kategorijoms – stipriesiems gėrimams, alui ir vynui. Įvertinus veiksnius, kurie nulemia akcizų skirtumus atskirose šalys, akivaizdu, kad atskirų šalių akcizai yra stipriai priklausantys nuo pajamų, tenkančių vienam gyventojui, vartojimo mokesčių ir kaimyninių šalių taikomų akcizų lygių“, – teigia Algirdas Bartkus, Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių akcizų politiką tyrinėjęs mokslininkas.

Praėjusiais metais alkoholinių gėrimų akcizus sumažino Estija ir Latvija. Anot A. Bartkaus, Lietuvai būtina susikurti objektyviais kriterijais, bendra europine akcizų politikos praktika, paremtas akcizų nustatymo taisykles, kurios atsižvelgtų į įvairias aplinkybes ir susietų juos su pajamų, tenkančių vienam gyventojui lygiu, su kaimyninių šalių taikomais akcizais, atsižvelgtų į vietinės gamybos faktorių ir Lietuvoje paskutiniu metu akcentuojamas sveikatos ir alkoholizmo problemas.

nuotrauka::1nocrop

„Šio siūlomo akcizų nustatymo būdo atskaitos taškas būtų ES ir kaimyninių šalių akcizai, todėl jiems didinant akcizus, ataskaitinis akcizas didėtų, o juos mažinant – mažėtų. Atskirai keistųsi ir galutinis atskirų kategorijų gėrimų akcizas. Akcizai didėtų, jei pajamos, tenkančios vienam gyventojui, lyginant su ES vidurkiu, augtų.

Taip pat ši metodika tampa priemone, reaguojančia į girtuokliavimą, nes didėjant alkoholio suvartojimui, lyginant su ES vidurkiu, akcizai labiau didėtų toms gėrimų kategorijoms, kurios ir naudojamos girtavimo tikslais“,  – teigia A. Bartkus.

Stabili grupė

Vilniaus universiteto mokslininkų Lietuvoje atliktas tyrimas rodo, kad  girtaujančiųjų grupė, t.y. žmonės, kurie dažnai ir gausiai vartoja alkoholį (geria kasdien arba 2-4 kartus per savaitę ir virš 20 standartinių alkoholio vienetų), išlieka stabili ir sudaro 5% visų apklaustųjų, tačiau suvartojamo alkoholio kiekis, tenkantis vienam geriančiajam, yra sumažėjęs.

Atliktame tyrime, siekiant detalizuoti vartojimo ypatumus, išskirtos keturios vartotojų grupės: girtaujantys, reguliariai vartojantys, progomis vartojantys alkoholį bei negėrusieji per paskutinius 12 mėnesių.

Girtaujančių grupėje 90% yra vyrai, iš jų trečdalis – 60 metų ir vyresni. 59% yra kaimo gyventojai, dauguma respondentų turi vidurinį ir žemesnį išsilavinimą.

nuotrauka::2nocrop

Tyrime matoma ir dar viena tendencija – per ketverius metus girtaujančių grupė jaunėja – vartotojų iki 30 metų dalis išaugo nuo 10% iki 21%.

Labiausiai didėjo progomis geriančiųjų grupė – kasmet po 4 ir 2%. ir 2019 m. sudarė daugiau negu pusę visų apklaustųjų.

Tyrimas parodė, kad girtaujančių ir reguliariai alkoholį vartojančių asmenų grupėje reikšmingai padaugėjo alkoholį vartojančių darbe. Kaip ir ankstesniais metais, matomas labai didelis procentas girtaujančių savo namuose arba svečiuose. Girtaujančių asmenų grupėje net 100%, o reguliariai alkoholį vartojančių asmenų – 99%.

„Kelerius metus daug dėmesio skiriama draudžiant ir mažinant alkoholio pardavimus HORECA sektoriuje, tačiau akivaizdu, kad šie draudimai mažai atsispindi alkoholio vartojimo įpročių kitimui, nes nuosekliai mažėja skaičius bandžiusių atsisakyti alkoholio vartojimo reguliariai vartojančių grupėje ir paskutiniais metais – girtaujančių asmenų grupėje“, – teigia Aušrytė Rastenienė, Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė.

nuotrauka::3nocrop

Taip pat tyrimas atskleidžia skaičius, jog alkoholio prekybos ir reklamos apribojimai alkoholinius gėrimus vartojantiems žmonėms nedaro įtakos arba greičiausiai nedaro – taip teigia net 83% respondentų“, – situaciją komentuoja A. Rastenienė.

Ketvirtą kartą Vilniaus universiteto mokslininkai Lietuvoje atliko alkoholio vartojimo įpročių tyrimą. Jis patvirtina, kad geriančių ir negeriančių gyventojų proporcija išlieka pastovi. Apibendrinus duomenis aiškėja, kad norint keisti alkoholio vartojimo įpročius vietoje draudimo politikos būtina kurti socialinį pasitikėjimą, teigia mokslininkai.

„Bendra laisvalaikio kultūra labai keičiasi ir į tai svarbu atkreipti dėmesį, kalbant apie alkoholio politiką – reikia nebe draudimų, o socialinio pasitikėjimo. Gana į gyventojus žiūrėti lyg į nebrandų vaiką“, – teigia Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto doc. dr. Vita Karpuškienė.

Kaimynystės efektas

Akcizų didinimas gali būti laikomas viena pagrindinių priemonių, galinčių padėti sumažinti alkoholio vartojimą. Tačiau Lietuva yra geografiškai nedidelė valstybė, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į kaimyninių šalių akcizų politiką, teigia tyrėjai.

Gali būti naudinga akcizų politiką derinti tarp kaimyninių valstybių, Lietuvos atveju – tiek su Latvija, tiek su Lenkija.

„Kaimynystės efektas yra labai stiprus. Anksčiau akcizų didinimas buvo pateikiamas išimtinai kaip priemonė, skirta mažinti alkoholio vartojimą, tačiau dabar ji pateikiama išimtinai kaip priemonė pildant biudžetą. Visgi dabartiniai alkoholio akcizai nėra tinkami, nes jie nesuderinami su pajamomis, kaimyninių šalių taikomais akcizais ir nesprendžia girtavimo problemos“, – pažymi A. Bartkus.

nuotrauka::4nocrop

Tyrimas parodė, kad daugiausiai alkoholio lietuviai atsiveža iš Lenkijos. Taip pat daug atsivežama iš kaimyninės Latvijos – skaičius nuosekliai vis auga ir 2019 m. pasiekė 8% girtaujančių grupėje. Progomis alkoholį vartojančių grupėje didesnis procentas per pastaruosius dvejus metus yra vežančių alkoholį iš Lenkijos – retai vežė 9%, o daugiau – 8% respondentų.

Įvežamo alkoholio kiekis didėja, daugiausiai išaugo įvežamo alaus – iki 11,02%. Kiek mažiau yra stipriųjų gėrimų, tačiau jis taip pat auga.

Visą tyrimą galima skaityti ČIA.

Gauk nemokamą PREKYBOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Biedronka“ „stipriai prieštarauja“ dėl gautos 26 mln. Eur baudos 1

Lenkijos prekybos tinklas „Biedronka“, kurio pagrindinė akcininkė yra įmonė „Jeronimo Martins Polska“,...

Prekyba
2020.08.13
Lietuvos žurnalistai reiškia paramą persekiojamiems kolegoms Baltarusijoje

Lietuvos žiniasklaidos priemonių vadovai ketvirtadienį išreiškė solidarumą Baltarusijoje persekiojamiems...

Rinkodara
2020.08.13
„Maxima“ atidarė pirmą parduotuvę Šventojoje

Ketvirtadienį Šventojoje atidaryta 582 kv. m. ploto „Maximos“ parduotuvė, į kurią investuota daugiau kaip 1,6...

Prekyba
2020.08.13
„Telegram“ platformoje – LRT naujienos anglų ir rusų kalbomis

Pranešimų programėlėje „Telegram“ pradeda veikti LRT paskyra. Joje bus skelbiamos „Lrt.lt“ portale...

Rinkodara
2020.08.13
Draudžiami susitarimai: aiškesnis atleidimas nuo baudų Premium

Konkurencijos taryba priėmė du nutarimus, kuriais yra atnaujintos draudžiamų susitarimų dalyvių atleidimo nuo...

Prekyba
2020.08.13
„Iki“ pasiūlė internetu apsipirkti šiauliečiams ir panevėžiečiams 

Užsisakyti prekes į namus iš prekybos tinklo „Iki“ asortimento per maisto pristatymo programėlę „LastMile“...

Prekyba
2020.08.13
„Paysera“ tapo oficialiu „Shopify“ mokėjimų operatoriumi 

„Shopify“, vienoje populiariausių pasaulyje e. prekybos platformų, kurią naudoja ir lietuviškos e.

Prekyba
2020.08.13
Vietoje SEB skyriaus Europos aikštėje – „Rimi“ parduotuvė 2

Vietoje SEB banko skyriaus Vilniaus Europos aikštėje turėtų įsikurti prekybos tinklo „Rimi“ parduotuvė,...

Prekyba
2020.08.13
Nukarpomas konkurencinis pranašumas

Nemaža dalis Lietuvos įmonių pakliuvo į savotiškus spąstus – kai kurios prekinio kredito draudimo bendrovės...

Finansai
2020.08.13
Kerta per 650 įmonių kreditų limitus. Statybų verslas – smaigalyje Premium 4

Prekinio kredito draudimo bendrovėms apkarpius kredito limitus ir numatant tolesnius paslaugų teikimo...

Finansai
2020.08.13
Pandemijos poveikis keičia „Uber“ veiklos akcentus  Premium

Apie antrąjį šių metų ketvirtį 73% sumažėjusį metinį užsakymų skaičių pranešusi JAV dalijimosi platforma...

„Ozas“ gavo tarptautinį COVID-19 saugumo sertifikatą 1

Prekybos ir pramogų centras „Ozas“ pirmasis Baltijos šalyse gavo tarptautinį „COVID-19 compliant“...

Prekyba
2020.08.12
„15min“ įsigijo renginių prekių ženklą „Studfestas“

Žiniasklaidos bendrovė „15min“ įsigijo jaunimo karjeros renginių prekių ženklą „Studfestas“. Sandorio suma...

Rinkodara
2020.08.12
„Kakė Makė“ išsaugojo teisę į tarptautinį vardą

Lietuviškų vaikams skirtų personažų prekės ženklas „Kakė Makė“, už Lietuvos sienų pažįstamas kaip „Nelly...

Rinkodara
2020.08.12
Vaistinių kova dėl vartotojų aštrėja: tinklai stiprina pozicijas e. prekyboje Premium

Vaistinių tinklai stiebiasi į viršų: bendros šio segmento pajamos 2019 m. išaugo 14%, šį sausį–gegužę...

Prekyba
2020.08.12
Prie Vakarinio aplinkkelio į parduotuves nuomai investuoja 4 mln. Eur Premium 4

Vilniuje Ukmergės ir Mykolo Lietuvio gatvių sankryžoje, prie sankirtos su Vakariniu aplinkkeliu, planuojama...

Statyba ir NT
2020.08.12
Žurnalas „Žmonės“ žengia į mokamą e. prenumeratą 2

Nuo šiol galima prenumeruoti ne tik popierinę, bet ir elektroninę gyvenimo būdo žurnalo „Žmonės“ versiją.

Rinkodara
2020.08.11
Liepos vidutinė metinė infliacija pagal SVKI – 1,7% 1

Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą...

Prekyba
2020.08.11
Reklamos technologijų startuolis „RedTrack“ pritraukė beveik 0,5 mln. Eur investiciją Premium

Ukrainiečio Vlado Zhovtenko Lietuvoje vystomas startuolis „RedTrack“ (Lietuvoje – UAB „Ztech Software“),...

Technologijos
2020.08.11
Nepaisant pandemijos, „Unideco“ skaičiuoja didesnius pusmečio rezultatus

Nepaisant apribojimų karantino metu, namų apdailos centras „Unideco“ pirmąjį šių metų pusmetį užbaigė su...

Prekyba
2020.08.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus