Kaip „Brexit“ veikia pirkėjus: daugiausia bus taupoma kavinių ir pramogų sąskaita
Pirmiausia, kur bus ieškoma galimybių sumažinti savo išlaidas yra vadinamosios nebūtinosios išlaidos – kelionės, pramogos, o labiausiai turėtų mažėti perkančių maistą ir gėrimus ne namuose, rodo „Kantar TNS“ atlikta analizė Jungtinės Karalystės (JK) rinkoje.
„Panašu, kad pirmiausia recesijos požymius pajustų kavinės, restoranai, kavos namai – net 60% apklaustųjų sako, kad taupydami pirmiausia mažintų savo išlaidas valgyti ir gerti ne namuose. Pusė apklaustųjų – mažintų išlaidas atostogų ir pramogų sąskaita (atitinkamai 50 ir 49%). Tuo tarpu tik penktadalis (apie 22%) mažintų savo išlaidas maisto prekėms. Todėl mažmeninė prekyba nebūtinai ekonomikos lėtėjimo pasekmes pajustų skaudžiausiai“, – tyrimo duomenis analizuoja Skaistė Varnienė, „Kantar TNS“ rinkos tyrimų vadovė.
Kai kurie iš šių požymių, „Kantar“ duomenimis, jau pastebimi nuo pernai pabaigos: JK fiksuojamas mažėjimas vartojamo ne namie maisto ir gėrimų. Taip pat pastebimas panašus pirkėjų elgesys kaip prieš 2008–tuosius.
„Būtent situacijos neapibrėžtumas labiausiai lemia pirkėjų nuotaiką ir veiksmus. Juos jau žinome iš 2008 m. krizės. Visų pirma, nustoja daugėti besirenkančiųjų sveiką maistą, o tuo pačiu – stiprėja užkandžiavimo ir maisto iš namų lauknešėlių tendencija – visa tai rodo, kad pirkėjai ima nerimauti“, – išplatintame prenešime cituojama p. Varnienė.
Tyrimo duomenimis, daugiau nei kas trečias JK gyventojas svarsto arba jau pradėjo kaupti kai kurių produktų atsargas.
JK pirkėjams didelį nerimą kelia vadinamasis išstojimo be susitarimo scenarijus – 62,5% apklaustųjų išreiškė dėl to susirūpinimą.
Kaip matosi iš „Kantar Consulting“ ir „Kantar Wordpanel“ analizės, maždaug trečdalis viso JK maisto atkeliauja reglamentuojami ES teisės. O net 62% viso šviežio maisto JK yra importuojama ir didžiąja dalimi – iš ES.
„Akivaizdu, kad prekybos sektoriaus niekas nebaugina labiau nei apytuščių lentynų perspektyva su iškabintais užrašais apie tiekimo sutrikimus. Itin jautrus yra šviežių vaisių ir daržovių segmentas, jų stygių vartotojai iškart pajustų išstojimo be susitarimo atveju, nes dauguma yra importuojami“, – analizę komentuoja p. Varnienė.
Ieško sprendimų
Prekybininkai nelaukdami galutinės sprendimo baigties, jau ėmėsi tam tikrų būdų siekdami sumažinti „Brexit“ poveikį savo verslui ir vartotojams.
„Pirmiausia, nemaža dalis užsipirko įvairių produktų, kurių ilgas saugojimo laikas. Daugiau imta investuoti į vietinius prekės ženklus ir sezoninės mitybos propagavimą, kuri taip pat kažkiek keičia vartojimo įpročius skatindama rinktis labiau vietinę, sezoninę produkciją“, – prekybos centrų veiksmus vardina „Kantar TNS“ ekspertė.
Kitos priemonės, kurių, kaip pažymima analizėje, imasi prekybos centrai – kai kurie importiniai produktai yra tyliai išimami iš prekybos arba keičiami analogais, taip pat testuojama, kurios vaisių ir daržovių rūšys geriau išsilaiko. Kartu mažėja ir prekybininkų išrankumas tiekėjų produktams dėl išvaizdos ar formos.
Gyventojams nuogąstaujant dėl maisto prekių kainų, pačius prekybininkus labiausiai neramina svaro sterlingo keitimo kursas, taip pat kintančios importo sąlygos, patikrinimai ir procedūros, taip pat bendras saugumas – baiminasi galimų riaušių, protestų ar pan.
Tyrimo duomenimis, didieji prekybos tinklai jau meta pajėgas valiutos rizikai valdyti per valiutų rizikos sandorius, taip pat kaupdami grynųjų atsargas arba užsitikrindami tiesioginį finansavimą. Importo pokyčiams atremti metamos papildomos investicijos į logistiką, perkami laikini konteineriai prekėms sandėliuoti, samdomas naujas personalas pasienio procedūroms, investuojama į įrangą ir elektroniką. Taip pat parduotuvės rengia atsarginį planą tiems atvejams, kai nepavyktų arba būtų per brangu tęsti partnerystę su esamais tiekėjais.
