Sankcijos dėl karo Lietuvos grybų perdirbėjus verčia pasukti galvą

Publikuota: 2022-08-07
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Grybų perdirbėjų veiklą Lietuvoje šiemet sutrikdė ne tik infliacija, bet ir pašliję santykiai su Rusija ir Baltarusija. Perdirbėjai sako, kad rusiškų ir baltarusiškų voveraičių įsigijimai vyksta, tačiau lėtai, nes stringa logistika, atsiskaitymai, kai kurios įmonės ir voveraičių, ir mėlynių ieško kitose šalyse. 

„Prekybos su Rytais tėra 20%, palyginti su ankstesniais metais“, – sakė Virginijus Varanavičius, Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos ir Varėnos įmonės „Vipreka“ vadovas.

Pasak jo, šie metai įrodė, kad Lietuvos grybų perdirbėjai turi keisti darbo specifiką.

„Reikia keisti specifiką – su grybais galima dirbti, bet juos reikia ne šviežius ar šaldytus realizuoti, o konservuoti, marinuoti, sūdyti, viską daryti, kad pagamintume kažkokius pusgaminius“, – teigė V. Varanavičius.   

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Stringa rusiškų ir baltarusiškų voveraičių gabenimas    

Pasak bendrovės „Garvilė“ vadovo Rimanto Radžiaus, nors dėl geopolitinės situacijos pirkimai iš Rytų kaimynų kelia daugiau rūpesčių, įmonė lietuviškų voveraičių nesuperka: dabar įsigyja šviežias, o rudenį gaus šaldytas, džiovintas, sūdytas iš Rusijos ir Baltarusijos, Latvijos supirkėjų. 

„Maisto produktai neuždrausti įvežti, bet viskas vyksta sulėtinta forma, nes nei baltarusių, nei rusų transportas važiuoti į ES negali – uždrausta, todėl (priekabas su produkcija – BNS) persikabina ant lenkiškų arba lietuviškų. Laiko sugaišina, atsiskaitymas labai lėtas, pabrangęs. Bankų tarnybos tikrina, kad nebūtų pinigų plovimo. Už kiekvieną patikrinimą po 50 Eur. Dešimt dienų pinigai užlaikomi būna, klientas negauna pinigų“, – BNS tvirtino R. Radžius. 

„Garvilė“ planuoja per savaitę atsivežti maždaug po 15 tonų grybų.

Geopolitinė padėtis nepakeitė ir miško gėrybių supirkimu užsiimančios „Adex LT“ planų dėl Rytų kaimynystėje įsigyjamų grybų.  

„Planų nepakeitė, tik įsigijimų kryptys ir darbo specifika pakito šiek tiek tik dėl stringančių atsikaitymų. Viskas ėjo per avansus, o dabar juos padaryti sunku“, – BNS sakė Tomas Gulbinas. 

Voveraitės iš Rusijos ir Baltarusijos sudaro penktadalį „Adex LT“ iš tiekėjų įsigyjamų grybų. T. Gulbinas sakė nežinąs, kokie bus atsiskaitymai, kai nuo rugsėjo mokėjimų į Rusiją nebeatliks Šiaulių bankas.

„Tada sugalvosime kažką. Nepirksime iš ten, pirksime iš kitur“, – žada „Adex LT“ vadovas, pabrėžęs, kad turėtos įmonės Rusijoje ir Baltarusijoje yra parduotos.  

V. Varanavičiaus teigimu, buvo tikimasi, kad dėl sankcijų ir karo su Ukraina sumažės voveraičių įsigijimai iš Rusijos ir jos agresiją remiančios Baltarusijos, tačiau taip nėra. 

„Viskas perkama. Atsiskaitoma ir Vokietijoje, ir Lenkijoje. Tik mūsų bankai mokėjimų nepriima. Ir važiuoja (produkcija – BNS) tiesiai į Vakarus, aplenkia jau mus. Ir mums labai sudėtinga – atsivežti galime, o atsiskaitymų daryti – ne, bankai nepraleidžia“, – skundėsi asociacijos vadovas. 

Tuo metu „Adex LT“ vadovas apgailestauja, kad šiemet turi ieškotis ne tik naujų žaliavos tiekėjų, bet ir kam tiekti produkciją, nes dėl įtemptų santykių su Kinija įmonė nebegalės kinams patiekti 500 tonų mėlynių.  

„Tai labiau paveikė mūsų gamybą nei žaliavos iš Rusijos ar Baltarusijos įsigijimai, Kinijoje turėjome labai neblogas uogų realizacijos pozicijas. Ženklus tonų kiekis plaukdavo į Kiniją – apie 500 tonų, apie 20 vilkikų, keli milijonai apyvartos“, – sakė T. Gulbinas.  

Pasak jo, keturis penktadalius įmonės veiklos užima mėlynių apdirbimas. 

Vartojimas mažėja ir dėl infliacijos bei karščio

V. Varanavičius teigimu, šviežių grybų vartojimas ir toliau stipriai mažėja, rinka traukiasi: kritimas, buvęs per pandemiją, ne tik kad nestabtelėjo, bet ir toliau tęsiasi.

„Šviežių voveraičių poreikis, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjęs perpus. Mažiau valgoma, nyksta grybų valgymo tradicijos visoje Europoje“, – tvirtino jis.   

Tam įtakos, dabar, anot asociacijos vadovo, turi infliacija: „Grybas nėra pirmo būtinumo prekė.“

Tuo metu T. Gulbinas sako, kad didelę įtaką voveraičių vartojimui padarė sausra Europoje. 

„Grybai nėra lengvas maistas, ir kai karšta, žmonės jų nevalgo. Realizacija į restoranus, prekybos centrus buvo vangesnė“, – sakė T. Gulbinas.  

Vieni atsisako lietuviškų voveraičių, kiti – rusiškų, baltarusiškų 

Alvydas Taraila, Varėnoje esančios perdirbimo bendrovės „Taraila“ savininkas, sakė, kad šiemet perdirbs tik lietuviškas voveraites, juolab kad ir derlius jų šiemet didelis: surinkėjai per dieną gali pririnkti po 20–30 kg. Dabar už voveraites mokama iki 3–4 Eur už kilogramą.

„Per dieną pagaminsime 600 stiklainiukų konservuotų grybų, per sezoną – 10.000“, – teigė A. Taraila ir pridūrė, kad šiemet žada išlaikyti praėjusių metų gamybos apimtį.

„Aišku, viskas priklausys nuo užsakymų. Nors su visais kainų padidėjimais nežinau, kaip dar gali būti, nes viskas brangsta: stiklainiai, dangteliai, o ir vartojimas labai sumažėjęs. Dabar dirbame į sandėlį, pardavimai prasidės prieš Kalėdas ir Velykas“, –  tvirtino Varėnos verslininkas. 

Švenčionių įmonė „Agro etalon“ šiemet grybų visai nebeperdirbs dėl didelių sąnaudų ir mažo ar net nulinio pelno. Dabar įmonė perdirba tik šaldytas mėlynes iš Vakarų Ukrainos. 

„Metai iš metų tokia tendencija, kad nelabai pelninga (perdirbti grybus – BNS): perrinkti, išrūšiuoti kainuoja, visos kitos išlaidos, negali konkuruoti su trečiosiomis šalimisb“, – sakė Marius Jarlamavičius, įmonės pardavimų vadovas.     

Tačiau uogų tikimasi nupirkti daugiau negu pernai, nes šiemet geresnis derlius. Planuojama ukrainietiškų mėlynių supirkti apie 1.000 tonų. Anot jo, bus stengiamasi perdirbti kuo daugiau uogų, kad būtų iš ko padengti išaugusius energijos kaštus.

Lietuviškos mėlynės yra brangesnės negu ukrainietiškos, kurių kilogramas kainuoja apie 2,8 Eur, o Lietuvos miškuose surinktos – 3 Eur. 

T. Gulbinas atkreipė dėmesį, kad prisivėrus Rusijos ir Baltarusijos rinkoms, nepadaugėjo galimybių žaliavos atsivežti iš karo alinamos Ukrainos. Anot jo, uogų ir grybų rinkimo plotai Ukrainoje yra sumažėję, dalis dėl užminuotų miškų. 

„Dirbant Ukraina su vietine žaliava, susiduri su papildoma rizika ir ypatingai tą radioaktyvumą reikia kontroliuoti“, – kalbėjo T. Gulbinas. 

„Tos uogos ir grybai, kurie švarūs važiavo iš Rusijos šiaurės, su daug cukraus ir daug antociano (tirpūs natūralūs pigmentai – BNS), iš Ukrainos niekada neatvažiuos“, – pridūrė jis.

V. Varanavičius skaičiuoja, kad iš Baltarusijos ir Rusijos į Lietuvą perdirbėjai kasmet vidutiniškai atveždavo po 500–1.000 tonų voveraičių.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

Parašykite redaktorių komandai arba vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt
Konfidencialumą užtikriname.

„Orkla“ gamybos padalinio Latvijoje pajamos pernai sunyko daugiau kaip penktadaliu

Norvegijos maisto pramonės grupės „Orkla“ valdoma bendrovė „Orkla Foods Latvija“, gaminanti „Spilva“ prekės...

Pramonė
2022.09.19
Nuo šiol lietuviški kiaušinių produktai gali būti eksportuojami į JAV

Lietuviškus kiaušinių produktus leista eksportuoti į JAV, ketvirtadienį paskelbė šios šalies Maisto saugos ir...

Pramonė
2022.09.16
„Hesburger“ vadovas: investavę Rusijoje praradome 17 mln. Eur Premium 7

Lietuvoje sparčiai augančio greito maisto restorano „Hesburger“ generalinis direktorius, įkūrėjo sūnus Kari...

Prekyba
2022.09.15
Indija įvedė papildomus muitus ryžiams

Indijos, vienos iš didžiausių ryžių eksportuotojų, vyriausybė penktadienį dėl išaugusių žaliavų kainų...

Pramonė
2022.09.09
Verslas: be valstybės paramos Lietuvos paukštininkystė skaičiuoja paskutines dienas 5

Lietuvos paukštininkystės atstovai tikina, kad jų verslui nykstant Žemės ūkio ministerija nesiūlo jokių būdų,...

Pramonė
2022.09.07
Papua Naujoji Gvinėja turi pirmąjį pasaulyje kavos ministrą

Papua Naujosios Gvinėjos premjeras paskyrė, kaip manoma, pirmuosius pasaulyje už kavą ir palmių aliejų...

Verslo aplinka
2022.09.04
Pasaulinės maisto kainos rugpjūtį mažėjo

Pasaulinės maisto kainos rugpjūtį traukėsi penktą mėnesį iš eilės, iš dalies dėl atnaujinto eksporto iš...

Verslo aplinka
2022.09.02
Turistų antplūdis pajūryje gelbėjo viešbučius ir restoranus 2

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad smarkiai išaugusias...

Verslo aplinka
2022.09.02
Smulkieji aludariai panikoje: jei nebus angliarūgštės, nebus ir alaus Premium 10

Tiek aludariams, tiek barų savininkams prisidėjo dar vienas galvos skausmas – „Achemai“ sustabdžius gamybą,...

Gazelė
2022.09.01
„Auga group“ pusmečio EBITDA augo 35%

Žemės ūkio ir ekologiško maisto gamybos AB „Auga group“ ir jos antrinių įmonių pardavimo pajamos pirmąjį 2022...

Agroverslas
2022.09.01
„Rokiškio sūris“ pusmečio pajamas augino 56% 1

2022 m. pirmojo pusmečio konsoliduoti neaudituoti AB „Rokiškio sūris“ grupės pardavimai siekė 168,2 mln. Eur...

Pramonė
2022.08.31
„Vilkyškių pieninės“ grupės EBITDA augo 3 kartus

Neaudituotais duomenimis, pieno produktų gamybos AB „Vilkyškių pieninė“ įmonių grupės pajamos 2022 m. pirmąjį...

Pramonė
2022.08.31
Afrikos krantus pasiekė pirmasis laivas su ukrainietiškais kviečiais

Į Džibutį Rytų Afrikoje antradienį atplaukė Jungtinių Tautų užsakytas laivas su ukrainietiškais kviečiais,...

Logistika
2022.08.30
„Žemaitijos pienas“ ruošiasi supirkti savo akcijų už beveik 1 mln. Eur

Viena didžiausių šalies pieno perdirbimo bendrovių „Žemaitijos pienas“ supirks iki 570.000 vienetų, arba 1,2%...

Rinkos
2022.08.30
Mėnesio sandoris: „Lactalis“ už daugiau kaip 300 mln. Eur perka Italijos sūrių gamintoją „Ambrosi“ Premium 1

„Lactalis“, didžiausia pasaulyje pieno perdirbimo ir sūrių gamybos kompanija, sutarė įsigyti Italijos sūrių...

Rinkos
2022.08.28
Kaip iš Pakruojo nukeliauti iki Taivano Premium 1

2019 m. gegužę pradėjusi veikti Pakruojo dvaro spirito varykla (ir tuo pat metu – alaus darykla) per gerus...

Laisvalaikis
2022.08.26
Per liepą mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sumažėjo 0,9%, maitinimo – padidėjo 2,7%

Išankstiniais duomenimis, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) 2022 m. liepą sudarė 1,59 mlrd. Eur...

Prekyba
2022.08.26
Maisto ir veterinarijos tarnyba optimizuos savo veiklą

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) žada optimizuoti savo veiklą – naikinti kai kuriuos...

Vadyba
2022.08.25
„Syfud“ savininkas apie 100 mln. Eur investiciją Liepojoje ir negarbingą konkurenciją Premium 3

Lietuviško kapitalo žuvies gaminių gamybos studija „Port Lite“ investuoti Latvijoje, pasak jos įkūrėjo,...

Pramonė
2022.08.17
Kaip sugalvoti idėją verslui: dažniausiai ji tūno pašonėje Premium

Verslas mėgsta tikslius apskaičiavimus, tačiau pradedantieji, nors ir dėliojasi būsimos veiklos planą, nėra...

Gazelė
2022.08.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku