D. Maikštėnas apie vandenilio gamybą Elektrėnuose: „Achema“ niekada nebus vienintelis klientas
Pasak Dariaus Maikštėno, „Achemai“ neinvestuojant į dekarbonizacijos projektus, trąšų ir amoniako gamybos pramonei kyla rizika apskritai išnykti iš Baltijos šalių.
„Jokiu būdu vandenilio vizija nebliūkšta. Tai daugiau indikuoja dabartinę būseną esamų ir galimų „Achemos“ savininkų. Ir aš tikrai sutinku su kitų ekspertų pozicija, kad natūralu, kad jeigu šita gamykla neturės stiprių vakarietiškų investuotojų, kurie galės investuoti į esminę dekarbonizaciją, šį pramonė tada turi riziką išnykti iš Baltijos šalių“, – penktadienį Vilniuje sakė D. Maikštėnas.
Jo teigimu, „Achemos“ sprendimas atidėti projektą nepaveiks ir „Ignitis grupės“ planų vystyti žaliojo vandenilio gamybą Elektrėnuose, iš kur taip pat svarstoma nutiesti vandenilio vamzdyną iki Jonavos, taip šį kurą panaudojant amoniako gamybai „Achemoje“.
„Jokia strategija – nei nacionalinė, nei regioninė, nei įmonės – negali būti susieta su vienu klientu. Dekarbonizacijos poreikis ir srautai, ir vandenilio srautai per sekančius porą dešimtmečių, jie tikrai šiame regione bus sukurti. Tikrai nebus „Achema“ niekada vienintelis klientas Elektrėnams“, – kalbėjo D. Maikštėnas.
„Ignitis grupės“ vadovas taip pat neatmetė, kad „Achemos“ sprendimas gali būti susijęs su pagrindinių akcininkų ketinimais parduoti „Achemos grupės“ kontrolinį akcijų paketą Šveicarijos energetikos bendrovei „MET Group“.
D. Maikštėnas pabrėžė, kad ilguoju laikotarpiu žaliasis vandenilis bus „vienintelis galutinis konkurencingos amoniako pramonės išlikimo faktorius“.
„Tokios pramonės, kaip azotinių trąšų pramonės, įmonės, jos nedekarbonizuosis per metus ar dešimtį metų. Akivaizdu, vėlgi, kad tai užtruks laiko, bet tam, kad tai būtų pradėta, turi būti daromos esminės investicijos į pačią infrastruktūrą, kad ji būtų pasiruošusi dirbti lanksčiai ir priimti tą žalią energiją. Akivaizdu, kad dabartinė „Achema“ yra nepasiruošusi naujoms investicijoms ir integracijai į vakarietiškus tinklus“, – kalbėjo D. Maikštėnas.
„Achemos grupė“ praėjusią savaitę pranešė, kad „Achema“ atidėjo žaliojo vandenilio gamybos projektą ir nebepasinaudos jau skirta 122 mln. Eur europine parama.
„Achema“ planavo iki 2027 metų rudens pastatyti žaliojo vandenilio gamybai skirtą 213 megavatų (MW) įrenginį.
Bendrovei atidėjus žaliojo vandenilio gamybos projektą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija pareiškė, kad „Achema“ ilgainiui turės stabdyti veiklą, nes bus nekonkurencinga ir neatitiks Europos Sąjungos žaliosios politikos reikalavimų.
Anot „Ignitis grupės“ vadovo, vystant žaliojo vandenilio pramonė būtinas ilgalaikis strateginis tęstinumas.
„Manau, kad bus labai svarbu iškart po sinchronizacijos pereiti į labai artimas derybas su Baltijos draugais – Latvija ir Estija – kaip sukurti patikimą ir aiškią jūrinio vėjo tinklo infrastruktūrą ir energetinio hub'o infrastruktūrą, nes nuo to labai priklausys tolimesnis investicijų atėjimas į regioną“, – nurodė „Ignitis grupės“ vadovas.
Vyriausybės balandį patvirtintose vandenilio plėtros gairėse numatyta siekti, kad iki 2030 metų šalyje būtų įrengta ne mažiau kaip 1.300 megavatų (MW) galios elektrolizės įrangos, per metus pagaminta 129.000 tonų žaliojo vandenilio.
