Vėjo energetika Lietuvoje: nuo strategijos iki inovatyvių sprendimų, padedančių užtikrinti tinklo stabilumą

Jau 2030 m. Lietuvoje planuojama įdiegti 10,3 GW atsinaujinančios energetikos pajėgumų: 4,1 GW saulės, 1,4 GW jūrinio vėjo ir 4,5 GW sausumos vėjo elektrinių. Tai leis visiškai patenkinti vidaus poreikį. Prognozuojama, kad 2050 m. metinė elektros gamyba sieks net 74 TWh, o pagrindiniai šaltiniai bus sausumos vėjas (10 GW), jūrinis vėjas (4,5 GW) ir saulės elektrinės (9 GW).

Plėtrą skatinantys veiksniai

Lietuvos energetikos agentūros Klimato kaitos valdymo centro vadovas Tadas Norvydas pabrėžia, kad vėjo energetikos plėtra vyksta itin sparčiai.

„Per kelerius metus vėjo elektrinių galia išaugo 4 kartus – nuo 540 MW 2020-aisiais iki 2267 MW šiuo metu. Vien per 2025 pirmą pusmetį prijungta apie 150 MW naujų gamybos pajėgumų, o derinimo ir bandymo darbai pradėti vykdyti 314 MW galios parke.

Plėtrą paskatino ne tik rinkos sąlygos ir elektros kainų nestabilumas, bet ir politiniai sprendimai bei valstybės pastangos didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį elektros gamyboje – 2022 m. vasarą patvirtintas „Proveržio paketas“ palengvino sausumos vėjo elektrinių projektų įgyvendinimą“, – teigia T. Norvydas.

Pasak jo, jau dabar vystoma apie 4200 MW sausumos vėjo projektų, tad NENS 2030 m. numatytas 4500 MW tikslas yra ranka pasiekiamas. Be to, Lietuva planuoja iki 2030-2034 m išplėtoti du jūrinio vėjo parkus Baltijos jūroje, kurių bendra galia sieks apie 1,4 GW ir galės pagaminti iki 6 TWh elektros kasmet. „Šie parkai reikšmingai prisidės prie šalies energetinės nepriklausomybės ir eksporto galimybių“, – sako T. Norvydas.

Pirmojo jūrinio vėjo parko „Curonian Nord“ parengiamieji darbai jau pradėti. Planuojama, kad 700 MW galios vėjo parkas kasmet pagamins apie 3 TWh žaliosios elektros energijos, o tai sudarys ketvirtadalį dabartinio Lietuvos elektros poreikio.

Inovatyvūs sprendimai vėjo energetikos sektoriui

Vėjo energetikos ateitis neatsiejama nuo patikimų technologinių partnerių. ABB siūlo išsamų sprendimų portfelį vėjo energetikai – nuo komponentų pačioje jėgainėje iki prijungimo prie tinklo ir pažangios priežiūros.

„Sausumos vėjo jėgainėms tiekiame patikimus žemos ir vidutinės įtampos sprendimus – automatinius jungiklius, transformatorius, variklių paleidiklius bei pažangias valdymo sistemas, kurios užtikrina menčių, gondolos pasukimo, pavaros, aušinimo ir hidraulinių sistemų veikimą.

Jūros vėjo projektuose pasitelkiame ilgametę patirtį jūrų ir energetikos sektoriuose, siūlydami integruotus elektros, automatikos ir telekomunikacijų sprendimus, įskaitant SCADA sistemas, būklės stebėseną, nuotolinį valdymą ir povandenines pastotes“, – dalijasi ABB elektros variklių ir pavarų verslo Lietuvoje vadovas Justinas Pesliakas.

Naudodama skaitmenines platformas, tokias kaip ABB Ability™, bendrovė padeda klientams įgyvendinti prevencinę priežiūrą, atlikti realaus laiko diagnostiką ir optimizuoti įrangos veikimą. Tai leidžia sumažinti eksploatacines išlaidas, padidinti prieinamumą ir kurti patikimesnę bei tvaresnę vėjo energetikos infrastruktūrą.

Pasak ABB pasaulinės produktų linijos vadovo Vesa Manninen, įmonės tikslas – ne vien kurti naujus pajėgumus, bet ir padėti užtikrinti tinklo stabilumą.

„Europos vėjo energetikos sektorius šiandien pasiekė brandos etapą – net 80 000 MW įrengtų pajėgumų yra senesni nei 15 metų. Turto savininkams tai reiškia strateginį pasirinkimą: investuoti į tarnavimo laiko pratęsimo projektus, leidžiančius turbinoms veikti 30–35 metus, arba diegti naujas technologijas. ABB yra sukūrusi specializuotus sprendimus, skirtus prailginti turbinų elektros pavarų tarnavimo laiką, taip padedant klientams užtikrinti patikimą ir tvarų veikimą viso turto gyvavimo ciklo metu“, – atskleidžia V. Manninen.

„WindEurope“ prognozuoja, kad iki 2030 m. Europoje bus modernizuota apie 21 GW vėjo elektrinių pajėgumų, o tai leis trigubai padidinti jų efektyvumą ir sumažinti turbinų skaičių.

Naujas kompetencijų centras ir statorių gamybos linija

Norėdama dar labiau sustiprinti vėjo energetikos sektorių regione, ABB Estijoje atidarė kompetencijų centrą (Center of Excellence) vėjo generatoriams ir naują statorių gamybos liniją. Čia diegiamos pažangiausios technologijos ir skaitmeniniai sprendimai, leidžiantys prailginti turbinų tarnavimo laiką ir padidinti jų efektyvumą. Generatoriai gali būti pakeisti vos per 5–10 darbo dienų, taip išvengiant iki 1,2 mln. eurų nuostolių dėl vienos 3,6 MW turbinos prastovos, palyginti su įprastu 22–25 savaičių periodu, kol pagaminamas naujas įrenginys.

Kartu pradėjo veikti ir didelių statorių gamybos linija, kuri padidino Estijos ABB gamybos pajėgumus, užtikrindama spartesnį ir lankstesnį aptarnavimą pramonės klientams. Tai itin svarbu, nes pasaulinė energetikos transformacija spartėja, o vėjo jėgainių modernizavimas tampa vienu pagrindinių būdų prailginti jų veikimo laiką, sumažinti eksploatacines išlaidas ir dar labiau sustiprinti atsinaujinančios energetikos sektorių.

Privačių vystytojų indėlis

Svarų indėlį į Lietuvos žaliosios energetikos plėtrą įneša ir privatūs vystytojai. Vienas jų – atsinaujinančios energijos įmonė „Enefit Green“, valdanti aštuonis vėjo parkus Lietuvoje ir netrukus pradedantis eksploatuoti dar vieną – Kelmė II (87 MW).

„Nuo 2021 m. „Enefit Green“ daugiau nei dvigubai padidino instaliuotąją galią iki 1124 MW ir sėkmingai įgyvendino vėjo bei saulės projektus Estijoje, Lietuvoje, Suomijoje, Lenkijoje ir Latvijoje. Per trejus metus įrengėme apie 700 MW naujos galios, tai reikšmingai prisideda prie Baltijos regiono energetinės nepriklausomybės, mažina priklausomybę nuo importuojamos iškastinės energijos, kuria vertę vietos bendruomenėms ir padeda sušvelninti 2022 m. energetikos krizės padarinius“, – sako bendrovės vadovas Donatas Celešius.

„Enefit Green“ siekia stiprinti viso Baltijos jūros regiono atsinaujinančios energijos infrastruktūrą, o Baltijos šalys ir Lenkija išlieka pagrindinėmis rinkomis.

Pasak D. Celešiaus, plėtrai vis dar kyla iššūkių – nuo leidimų derinimo iki visuomenės nuogąstavimų dėl naujų parkų statybos.

„Pastebime vis dažniau pasitaikantį „ne mano kieme“ požiūrį, todėl itin svarbus atviras dialogas su vietos bendruomenėmis. Taip pat būtina aiški reguliacinė aplinka ir stabilūs politiniai sprendimai, nes jie užtikrina ilgalaikį investicijų patrauklumą“, – pabrėžia jis.

„Enefit Green“ aktyviai investuoja į skaitmeninius sprendimus. Įmonė valdo visą parą veikiantį stebėjimo centrą, leidžiantį realiu laiku reaguoti į sutrikimus ir užtikrinantį partneriams naujausias gamybos prognozes.

„Ateityje ir toliau ieškosime naujų skaitmeninių įrankių, produktų bei duomenimis grįstų sprendimų, kad dar labiau optimizuotume vėjo jėgainių darbą“, – sako D. Celešius.

Lietuva Europos kontekste

Europa šiandien turi 291 GW įdiegtos vėjo energijos galios, iš jų 254 GW sausumoje ir 37 GW jūroje. Remiantis „WindEurope“ duomenimis, būtent vėjo energija 2024 m. sudarė 19 proc. visos ES elektros paklausos ir šis rodiklis nuosekliai auga.

Prognozuojama, kad 2025–2030 m. kasmet Europoje bus statoma po 31 GW naujų vėjo elektrinių, o iki dešimtmečio pabaigos bendras pajėgumas pasieks 450 GW.

Lietuva šiame kontekste išsiskiria – 2024 m. pasiekusi savo rekordą, prie tinklo prijungė 522 MW naujų sausumos vėjo pajėgumų, o vidutinė vienos turbinos galia – 6,3 MW – buvo didžiausia Europoje kartu su Rumunija. Tai įrodo, kad Lietuva ne tik vejasi senbuves rinkas, bet kai kuriose srityse tampa ir inovacijų lydere.

2024 m. vėjo energija sudarė net 27 proc. visos elektros paklausos Lietuvoje – tai vienas aukščiausių rodiklių Europoje.

Lietuva per artimiausius dešimtmečius transformuos savo energetikos sektorių, o vėjas taps vienu pagrindinių šios transformacijos variklių. Strategijos ambicijos, valstybės parama ir aktyvūs privatūs vystytojai sudaro stiprų pagrindą, tačiau sėkmingai plėtrai būtini ir technologiniai partneriai, tokie kaip ABB, kurie užtikrina modernias, patikimas ir tvarias technologijas tiek sausumoje, tiek ir jūroje.

ABB Lietuva: https://new.abb.com/lt