Tu bent žiūrėjai kiek elektra kainavo gegužės- rugsėjo mėnesiais?

Žiūrėjau - nedidelė kaina vidury dienos kokius tris-keturis mėnesius per metus nėra pagrindas teigti, kad turime mažas elektros kainas.

Kas sakė, kad pagrindas? Neprisigalvok. Elektros biržos mechanizmas neprisideda prie pigumo :D O kas prisideda? Monopoliniai ir korupciniai bei politiniai sprendimai, nepagrįsti ekonomine racija? Būtent, tie vasaros mėnesiai ir rodo, kad birža prisideda prie elektros kainų mažinimo labai reikšmingai. Jei ne birža, elektros gamyba nuolat kainuotų, kaip kada jinai yra brangi. Esmė ta, kad aukštą elektros energijos kainą lemia regione nepakankamas elektros energijos kiekis iš AEI. Kainos aukštos, kai reikia dujinių pajėgumų. To sprendimas kompleksinis, bet paprastas - didinti dar reikia vėjo gamybą stipriai, dar didinti vis tiek reikia saulės gamybą. Tada reikia jau suplanuotus ir pradėtus įgyvendinti akumuliatorių projektus pabaigti ir sutvarkyti reguliavimą, kad ta infrastruktūra būtų panaudota mažinant kainas efektyviai. Ir reikia elektros jungčių su rinkomis, kur koreliacija AEI yra neigiama ar maža. Aukštas elektros kainas lemia aukšta dujų kaina. Tai yra vienintelė priežastis. Ar keičiant iš esmės biržos veikimą galima būtų čia ir dabar sumažinti elektros kainą? Taip, bet padidintum elektros kainą ateičiai. Ženkliai.

Sumaišėte, kam replikuojate, tai ne aš rašiau, kad turime pigią elektrą. Dėl biržos - labai jau didelis sutapimas, tiek anksčiau, kai beveik visi buitiniai vartotojai buvo išvaryti per nepriklausomus tiekėjus į biržq, tiek dabar, kai valandinį kainos skaičiavimo mechanizmą biržoje pakeitė skaičiavimas kas 15 min., elektros kaina staiga labai žymiai šoko į viršų. Ir ne tiek pati laisva elektros rinka yra blogai, kiek ydingas kainos skaičiavimo mechanizmas, leidžiantis spekuliatyviai išauginti kainą. Dėl ’brangiu” dujų - jos yra žymiai pigesnės nei buvo ankstesnio laikotarpio elektros kainų piko metu, be to šiluminės elektrinės jau įsijungė, ir dujas kūrena bet kuriuo atveju, tik kažkodėl pagaminama elektra yra žymiai brangesnė.

Kuriuo sakiniu teigiu, kad sakėte, jog elektra pigi? Didelis sutapimas neišmanėliams. Elektros tiekimas verslui liberalizuotas jau bent 15 metų. Tiekimas namų ūkiams liberalizuotas buvo 2 metus iki kainų pabrangimo. Tada buvo pigesnė. Ir jei tiek susvaigstat, kad elektros tiekimo liberalizavimas elektros pakėlė elektros kainas ne tik Ispanijoje, bet ir daugumoje kitų pasaulio šalių, ir ne tik elektros, bet ir gamtinių dujų. Žymiai pigesnės dujos negu kada? Kai buvo pati brangiausia? Kaip leidžia spekuliatyviai išauginti kainą? Prašom tikslią schemą. Kitu atveju tiesiog šmeiži. Skaičiavimai kas 15min. išaštrino svyravimus, bet vidutinei kainai įtaka turėtų būti minimali. Šiluminės elektrinės? :) Čia kurios? Iš dujų šiluminių kogeneracinių įrenginių veikiančių nėra. Tad labai įdomu, ką surasite. O biokuro ir atliekų kogeneracinės veikia, tik akivaizdžiai nesuprantate elektros energijos vartojimo masto. Ir žalio supratimo neturite apie infrastruktūrinių objektų investicijų ir eksploatacinius kaštus.

Šių metų balandžio - rugsėjo vidurkis yra 66eur už megavatą. Ir tai yra 6 mėnesiai. Pusę metų elektra centus kainuoja. Va tau ir faktai į veidą.

Aš pažiūrėčiau, kiek ta elektra kainuotų, jei nebūtų jungties su Skandinavija.

Manipuliuojate skaičiais - biržoje elektra pigesnė nei 66 Eur už MW (be PVM) buvo tik 2 vasaros mėnesius. Vidutinė kaina per 9 mėn. kol kas praktiškai nesiskiria nuo 2024 m. vidutinės kainos, bet jei iki metų pabaigos išsilaikys dabartinės neadekvačios kainos, 2024 m. kaina bus aiškiai viršyta.

Tiesiog Nordbalt jungtis išjungta, birža veikia puikiai. Jeigu nebūtų biržos ir vietinių gamintojų, mokėtumėm dar daugiau subsidijų elektros tinklams pavidalu.

Tai jungties nebuvimas su Skandinaviją parodytų nepakankamumą vietinės gamybos iš AEI, nieko daugiau.

Nereikia būti naiviam dėl elektros tinklų - jie ir dabar pasiima nemažą dalį už perdavimą. Ir kažkodėl tie mažiausi buitiniai vartotojai, kurie dar nėra išvaryti į nepriklausomą tiekimą, nemoka daugiau subsidijų elektros tinklams pavidalu.

Blackoutai būtų, jei gamyba būtų nepakankama.

Kaip tu gali manipuliuoti vidurkiu? Susivesk į excelį ir pamatysi. Tai dw pasakyk kokį tu vidurkį gauni nuo balandžio 1d iki rugsėjo 30d.

Leiskit pasitaisysiu, pigi gamyba yra nepakankama. Bet kokia kaina - pasigaminti galima daugiau nei mums tos elektros reikia.

Jis ta žmogus, kuriam elektros sąskaita didelė, jei vieną valandą (dabar 15 min.) per mėnesį buvo didelė kaina.

Du vasaros mėnesiai, kai yra atostogų metas, kai daug elektros pagamina saulininkai ir vėjo malūnai, neatspindi visų metų kainos, bet turbūt pačiam per sunku tai suvokti? Ir pats straipsnis apie tai, kad stabiliumo nebuvimas, stipriai šokinėjanti elektros kaina nedžiugina pramonės. Nuo savęs pridėsiu - ir buitinių vartotojų.

Dar kartą pasakysiu - nevyniok į vatą ir parašyk skaičių. Ar tau per sunku vidurkį išvesti? Ne apie du mėnesius eina kalba. Dėl kainų stabilumo - o ko tu tikiesi? kad visada saulė švies ir vėjas pūs? Nusipirk bateriją ir džiaukis.

Ar pats bent supranti, kad skirtingais metų mėnesiais elektros sunaudojimas skiriasi? Atostogų metu, ar tai būtų įmonė, ar buitinis vartotojas, ji elektros nenaudoja tiek pat kaip įprastą darbingą mėnesį. Dar kartą pakartosiu - vidutinė kaina per 9 šių metų mėn. kol kas praktiškai nesiskiria nuo visų 2024 m. vidutinės kainos. Bet jei iki metų pabaigos išsilaikys dabartinės neadekvačios kainos, 2024 m. kaina bus aiškiai viršyta. Tad gal sulaukim metų pabaigos, ir pamatysime, ar tikrai šiais metais buvo pigi elektra.

Tai jei nepatinka kainų svyravimai investuok į saulės parką, rinkis fiksuotą tarifą. Įmonės gali imti PPA. Yra variantų, tik reikia užpakalį pajudinti. Deja, ne visiems tai pavyksta.

Matau, kad skaičiai nėra tavo stiprioji pusė, tai palengvinsiu tau darbą. 2024m biržoje kaina buvo 87,33eur už megavatą. Šių metų 9 mėnesių vidurkis yra 80,42eur už megavatą.

Judink ką tik nori ir investuok kur tik nori, ponuli, o man tikrai nepatinka, kad jau eilę mėnesių valstybės valdomos įmonės Ignitis atlyginimų mediana yra didžiausia iš visų valstybės valdomų įmonių, o Ignitis vadovų atlyginimai keleriopai viršija aukščiausių valstybės vadovų atlyginimus, nors kaip matome, elektros vartotojams iš to džiaugsmo yra mažai.

Viskas blogai, vaje vaje - dar ir aukštos algos užkliuvo :) aš labai patenkintas ir kainom, ir paslaugom. Kad tik kitos įmonės tvarkytųsi kaip Ignitis.

Tvarkytųsi kaip Ignitis reiškia monopolizuoti visus ekonomikos sektorius ir melžti dar neemigravusius runkelius iki kol nepasikars…

Pats kažkoks botas esi, jei neskaitai ką komentuoji. Kad elektra yra pigi, visaip kaip bando įrodyti Norbis.B. Beje, dujų kaina dabar sugrįžo į 2021 m. lygį, prisimink, kiek tuomet kainavo elektra. Termofikacinės elektrinės kūrenamos dujomis ir biokuru (pažiūrėk Vilniaus Gijų tinklalapyje), jei dabar naudoja biokurą, o ne atpigusias dujas, vadinasi taip yra dar pigiau.

PS apie naują biržos kainos nustatymo mechanizmą: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/energetika/po-pokyciu-nord-pool-birzoje-fiksuojami-elektros-kainu-suoliai-virsija-net-1-eura-uz-kilovatvalande-664-2540076

Gal privatūs akcininkai iš ofšorų norėtų susimažint savo apetitus ? Kodėl pramonininkai turi būt kraštiniai ?

Prašau paaiškinti, kaip rinkoje akcininkai gali uždirbti daugiau nei rinka moka už produktą?

Apie kokią rinką čia man aiškini, jei vyriausybės nutarimu nuo 2020 m. Ignitis kasmet privalo po 3% didint dividendus.Lyginant su ankstesniais metais.Koks bankas šiandien moka tokius procentus ? Atvirkščiai, visuose mažėja.

Banko procentai niejur pasaulyje nekoreliuija su įmonių dividendais

Kodėl? Ogi todėl, kad verslai ir investicijos kuria pridėtinę vertę ir gerovę valstybėje, o ne ignitis.

Valstybė turi kontrolinį Igničio akcijų paketą, tai išpirkimas akcijų pakeistų tik vieną - stipriai sumažintų finansines galimybes vystyti elektros energijos gamybą, elektros tinklus. Igničio pelnas nėra didelis, tą rodo ir faktas, kad akcijų vertė per daugiau nei dešimtmetį nėra reikšmingai išaugusi. To rezultatas - daugiau elektros gamybos iš gamtinių dujų. Kam naudinga, kad daugiau būtų brangių gamtinių dujų vartojama? Kieno strateginis resursas yra iškastinis kuras? Tai, kad Ignitis listinguojamas, taip pat nepatinka tiems, kas norėtų lesyklėles atkurti. Nes listinguojamoje įmonėje daug kontrolės ir stebinčių akių yra. Tad nepasidarysi nei 1000 kv.m. pirtelės prabangios iš valstybės pinigų, nei prasuksi kokių projektukų su savo giminaičiais. Konkurencingos kainos iš dujų? Na taip, buvo tokios 2020-2021 metais, kai galėjo elektrą gaminti pigiau nei iš vėjo ir saulės. Dabar kaina ~3-5 kartus didesnė, nei AEI. Ir būtent tau šitos "stabilios ir konkurencingos" energijos kaina nepatinka, bet kažkodėl kaltini AEI.

Nepatingėsiu atsakyt 1. Valstybė turi kontrolinį Igničio akcijų paketą, tai išpirkimas akcijų pakeistų tik vieną - stipriai sumažintų finansines galimybes vystyti elektros energijos gamybą ------------- Nesąmonė. Išpirkus akcijas, įmonė galės nusistatyti strateginius tikslus orientuotus ne tik į max. pelną (dabar to daryti negali dėl mažųjų akcininkų interesų). 2. stipriai sumažintų finansines galimybes vystyti elektros energijos gamybą. -------------- Išpirktų valstybė (akcininkė) per tam tikrą laiką, todėl netiesa kad sumažėtų ignitis finansinės galimybės (nors galimas variantas, kad ir ignitis superka neapmokėtas akcijas ir mažina įstatinį). 3. Igničio pelnas nėra didelis. ------------- 2024m. Pajamos 2.3B EBITDA 533M. Neskaitant 400M investicijų. 4. Tai, kad Ignitis listinguojamas, taip pat nepatinka tiems, kas norėtų lesyklėles atkurti. Nes listinguojamoje įmonėje daug kontrolės ir stebinčių akių yra ------------------ Gal galima plačiau? Nelistinguojamoje įmonėje procesai tie patys. Galima užtikrinti ir nepriklausomą valdybą ir auditai privalomi. Skaidrumui listingavimas neturi jokios reikšmės. Nesąmonė. 5. Konkurencingos kainos iš dujų? ------------------------ Niekur nerašiau apie jokias dujas.

Ir dar vienas argumentas supirkti akcijas.... žiurint finansines ataskaitas ir akcijos kainą per visą laikotarpį, mano manymu, akcijos kaina nuvertinta. Tokiu atveju labai logiškas būtų pagrindinio akcininko sprendimas tas akcijas supirkti.

Tai reikia supirkti akcijas, nes kaina nuvertinta ir tada "įmonė galės nusistatyti strateginius tikslus orientuotus ne tik į max. pelną", skamba kaip puiki investicija

1. Nesąmonę teigiate. Valstybė turi kontrolinį paketą ir tikslus nustato. Ir ne, Ignitis nėra orientuotas į max pelną. Taip pat būtent investuoti negalės tiek pat, nes reikės kapitalą naudoti išperkant akcijas, tai atsižvelgiant į skolinimosi svertą, turėtų daug mažiau pinigų. 2. Iš kokių lėšų išpirktų valstybė? Jei išperka Ignitis - mažina investicijas. 3. Tai su investicijomis. O atmetus investicijas? Ir koks pelningumas gaunasi? Ir šalia parašykite, koks yra normalus privataus kapitalo pelningumas. 4. Raktiniai žodžiai yra galima užtikrinti. Praktika rodo, kad pasikeitus valdžioms, "galima" patampa - "perteklinė našta" ir panaikinama. 5. Elektros kainą 50-60% laiko Lietuvoje lemia gamtinių dujų kaina. Tai jei net nesuprantate prie ko dujų kaina kalbant apie elektrą, tai vadinasi nieko nesuprantate apie elektros kainas ir rinką. 6. Tai sakai esi protingesnis nei dauguma rinkos investuotojų? Tai turbūt bėgi dabar prisipirkti Igničio akcijų? Ne? Tai tada netiki pats savo teiginiu, kad akcijos nuvertintos.

Kol yra mažieji akcininkai, tol tikslas pagrindinis AB tik pelnas. Kitu atveju bus pažeisti mažųjų akcininkų teisėti lūkesčiai. Prasidės teisminiai ginčai ir negautą pelną teks akcininkams kompensuoti. 500M išpirkimui per kelis metus ne ta suma, kurios valstybė nesugebėtų sugraibyti ar pasiskolinti. Viso kito briedo nebekomentuosiu ir į polemiką nesileisiu.

Tiesiog Nordbalt jungtis išjungta, o jums anūkai vaidenasi.

Jei ignitį valdytų valstybė 100%, galėtų nusistatyti strateginį tikslą stabilias kainas, o ne max. pelnas, tokiu atveju išjungus laikinai jungtis, prisiimtų nuostolius/mažesnį pelną ignitis, vardan stabilių elektros kainų, kas ypač svarbu investicijoms ilguoju laikotarpiu. Dabar gi to daryti negali, nes turi mažųjų akcininkų.

Gal mažiau šnekėkite pūgas, ir eikite atsiversti tiek bendrovės tikslus, tiek ir vykdytas veiklas. Ne, mažųjų akcininkų teisėti lūkesčiai nebus pažeisti, jei įmonė vykdo jai iškeltus tikslus. Teisėti lūkesčiai bus pažeisti, jei iškeltų tikslų nevykdys ir darys priešingai. 500M išpirkimui gal ir ne ta suma, kad nesugebėtų, tikrai, bet pats veiksmas sukuria daug blogybių. Viso kito briedo pakomentuoti negali, nes tai yra arba jau istorijos ne kartą pakartotos tiesos Lietuvoje, ir užsienyje, arba nukreipinėji temą, nes nesupranti.

Pirkite fiksuotos kainos planą ir nebus problemų. Pramonė irgi gali fiksuotos kainos planą pirkti. Kodėl to nedaro? Nes brangiau gaunasi viską sudėjus. Kintančios kainos planas yra tiems, kurie nori valdyti savo elektros vartojimą ir mokėti mažiau. Natūralu, kad jeigu žinosi, kada elektros trūksta ir kada jos yra daug ir pagal tai formuosi savo vartojimą, galėsi sutaupyti. Dabar negalintys prisitaikyti mato, kad kitiems dalyviams yra pasirinkimas ir nori uždrausti. Kvaila. Dėl 1Eur/kWh kainų apskritai yra išpūstas burbulas - paskaičiuotų pramonininkas kiek bendrai tą dieną ar savaitę išleido pinigų ir diena būtų niekuo neišsiskirianti, nes vėliau kainos buvo mažos. Jeigu pastoviai naudoja elektrą 24/7, viena 1Eur/kWh valanda paros kainą pakelia vos 4 centais. Ne tragedija.

Su fiksuotu planu konservatoriai pridirbo. Dabar kainą vartotojas gali fiksuotis, bet gali bet kada nutraukti sutartį be nuobaudų, t.y. visa rizika tiekėjui, tai pastarasis užsidėti turi didelę rizikos maržą, kurią gal ir pavyksta parduoti rinkoje, bet Lietuvoje nelabai išvestinių priemonių buvo, tai dvejoju. O šiaip keisti tie pramoninkai, didelė dalis dar savo stogų neišnaudojo saulės elektrinėmis nukloti, kad dalį elektros vartojimo padengtų. Atsipirkimas jiems tų saulės elektrinių gaunasi max 24 mėn., kartais ir net mažiau nei 12 mėn., tada vidutines elektros išlaidas stipriai numuša. Bet paprasčiau nieko nedaryti ir paverkti.

Man irgi vat šitas klausimas nuolat...

Pusė Kruonio galios yra rezervui paskirta. Taip pat esantys agregatai negali reaguoti į trumpus ir nedidelio kiekio trūkumus. Reikia 5-to agregato, kuris bus daug lankstesnis. Taip pat reikia akumuliatorių, kurie labai kardinaliai pakeis kainos grafiką nupjaunant trumpalaikius pikus vos ne iškart, bei trumpalaikes neigiamos kainos dings.

kam jungti kruonį, jei galima nejungti ir turėti daugiau pelno, visada reikia paklausti savęs šito klausimo, ar yra kaip nors ignitis įpareigotas siekti žemiausios kainos? nemanau, jeigu tikslas pelnas, tai elektros gamybą galima manipuliuoti kaip nori ir turėti visada "gerą" kainą.

Kruonis jungiamas. Jei nenori eiti pasitikrinti, tai tavo problemos, ne rinkos ar dar kažko.

O verslui tokios pat sąlygos bus pagal PPA ilgalaikius įsipareigojimus kaip ir Litgrid, kuri elektrą gaus iš Ignitis po 74.5 eur/MWh ?

Ir kodėl verslui mažiausia kaina pagal PPA gali būti tik 9ct., uz kwh, o su Litgrid pasirašyta PPA nuo 2026m. 7.4 ct/kwh? Kodėl pažeidžiami mažųjų akcininkų teisėti lūkesčiai į pelną ir diskriminuojamos kitos įmonės?

Su balansavimu ir be balansavimo kainos?

Balansavimo paslaugos ignitis nesuteikia. Tą daro litgrid.

dabar visi tiekėjai siųlo fiksuotas kainas 70-80 eur/MWh kainų lygyje, pramininkai sedi biržos plane, nevaldo rizikų ir verkia. vaikų darželis

Balansavimą galima susitvarkyti ir pačiam. Litgrid tvarko, ir brangesnę sąskaitą išstato, jei pats nesusitvarkai. Taigi, elektrą PPA gali pirkti subalansuotą, ir ne, tai arba pvz. pastoviu grafiku, arba taip kaip elektrinė pagamino. Kainos skirtumas tarp jų - ženklus.

Kaip tamsta siūlote konkuruoti su Azijos ir JAV pramoninkais, kurie tą patį PPA pasiima 2-3 kartus mažesniais tarifais?

Ir pritariu, bet kartu, nesvarbu kas iš tikrųjų vyksta, nesvarbu ką rašys, vis tiek tokie aiškins, kad va, elektros tiekimo liberalizavimas Lietuvoje sukėlė elektros kainas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje + daugelyje pasaulio šalių. Aiškins, kad va, tik vėją ir saulę pradėjo statyti, taip ir subrango elektra, nors iš tikrųjų, subrangus elektrai, prasidėjo Lietuvoje neregėto masto statybos ir elektros kainos dėl to sumažėjo. Tiesiog ne ta publika, kuri sugeba suprasti loginius argumentus, o tuo labiau linkę išgirsti tuos argumentus. Protiškai nepajėgūs.

Tai kad Lietuvos tinklai ne vien su Švedija sujungti, bet ir su Latvija, Lenkija.Kodėl nebuvo įmanoma gaut pigesnės energijos iš Lenkijos tomis pikinėmis valandomis ? Mes tai pumpuojam lenkam pigią švedišką elektrą.

PPA per brangu. Kadangi didelės svyravimų rizikos, ilgalaikis PPA neapsimoka. Pata pigiausias PPA 9ct kwh plius mokestis už balansavima, perdavimą ir galios dedamoji. Gaunasi koks 13ct ir cia pati maziausia imanoma kaina, kokia galima gauti PPA

Gal visgi tiesiog ir yra tokia elektros kaina vidutiniškai paėmus? Jeigu nori nesirūpint, imi PPA, jeigu nori rizikuoti, imi biržą, bet tada gal nereikia verkti. Ekonomiškai paėmus PPA yra iš esmės draudimas, rizikos perkėlimas. Užuojautos draudimo neturintiems ir avariją padariusiems ir neplanuotų nuostolių turintiems vairuotojams neturim. Kodėl turėtume gailėti tą patį darančių pramonininkų, savo srities profesionalų. Jie žino ką daro, o paverkimas dėl biržos kainų yra noras, kad nuostolius kompensuotų kiti.

Tai jei šitą svyravimų riziką prisiimtų 100% valstybinis Ignintis, kas konkrečiai turėtų įvykti kitaip? Turėtų dirbti "į minusą" (su reguliariomis valstybės subsidijomis?) ar visgi pasiūlyti analogiškas PPA sąlygas, kad užtikrintų stabilią kainą visiems tvariai ilguoju laikotarpiu? Kuo tai būtų geriau, nei dabar?

Jei ignitis investuotų į gamybą Lietuvoj, tai kaina būtų žemesnė.

Tai kyla klausimas tuomet, kokie ilgalaikiai tikslai igničio? Uždirbti kuo didesnį pelną? Didinti gamybą, kad elektros kaina būtų kuo mažesnė ir stabilesnė, atitinkamai didesnis valstybės konkurencingumas prieš kaimynus? Vienas su kitu tikslai nekoreliuoja.

Visų pirma - pagal Igničio galimybes efektas kainai būtų labai nedidelis, atsižvelgiant į tai, kad dirbame atviroje rinkoje su visu regionu. Susisiekiančių indų principu mažesnės kainos LT nei aplinkiniuose regionuose naudą ir pasidalina visas regionas - iki pralaidumų ribos. O dėl investicijų - tai ir investuoja - tiek kiek sugeba. Daugelis (visi?) jų projektai buvo vienos ar kitos brandos stadijos nupirkti rinkoje, o ne išvystyti nuo nulio. Jei randa projektus su geresniais rodikliais užsienyje, nei Lietuvoje, tai jų akcininkams (tame tarpe, visų pirma - ir valstybei) naudingiau, kad ten ir investuotų. Tų regionų kainos, beje, taip pat daro įtaką LT kainoms. O jei Ignitis neranda gerų galimybių konkurencingomis sąlygomis vystyti papildomus projektus LT, tai kokia bus nauda jei visvien priversi juos statyti kažką mažiau efektyvaus ar brangesnio, nei pavyksta privačiam sektoriui?

Dėl tikslų - dar kartą - panašu, kad turi kažkokią iliuziją, kad ką pasigaminame LT ir lieka LT ir tik LT gamyba formuoja mūsų kainas. Gamyba atviroje rinkoje - kaip ir bet kurioje srityje, tarkim - baldų gamybos - parduoda ten, kur gauna geriausią kainą. Elektros energetikoje tik logistika labiau riboja, nei fizinių daiktų prekyboje, bet principas tas pats.

Tuomet kodėl IGNITIS investuoja ne Lietuvoje, jeigu gyvename atviroje rinkoje ir kodėl tada kainos skirtingos ES? Jei taip būtų, kainos nesiskirtų kartais.

Tik prasideda jungčių remontas ir kainos šauna į viršų. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad vietinė gamyba nepakankama. Ką daro valstybinis ignitis? Ogi investuoja į gamybą užsieny. Oksimoronas kažkoks. Kodėl taip daroma? Manau, atsakymas paprastas - igničiui nereikia žemesnių kainų.

Baikite manipuliuoti. 2 metų PPA – nuo 70 €/MWh, o ilgesni su saulės ar vėjo gamintojais dar pigesni. Kainų fiksavimas yra elementarus rizikos valdymas, ne stebuklas. Nenori rizikos – fiksuok kainą. Nori lošti biržoje – nelošk ir neverk, kai praloši.

Kodėl investuoja ne LT - jau rašiau - todėl, kad kitur rado projektus su geresne grąža. Kodėl skirtingos kainos ES - todėl, kad skirtingi generacijos mix'ai skirtingose šalyse, o pralaidumai tarp visų šalių - riboti. Vidutinės kainos ir nesiskiria kartais skirtingose šalyse, jei skirtųsi - visi pultų investuoti į brangiausios elektros šalis, nes ten didžiausia grąža, ir tas kainas numuštų. Skirtis gali atskirais perdiodais, priklausomai nuo įvairių faktorių - jungčių ribojimų, generacijos ribojimų ir pan. Dėl kainų sukilimo remontuojant jungtis - gali būti, bet čia atsakymas į klausimą gali būti ir kitu klausimu - jei tai tikrai tokia didelė problema, kodėl privatus verslas nepasinaudoja tokia aukštų kainų galimybe ir papildomai neinvestuoja į generaciją būtent tiems periodams? Tai atsakymas yra dvejopas - nebūtinai investuoja, jei nemato pakankamai grąžos (=aukštos kainos laikosi per trumpai), tačiau tie, kurie mato galimybes - ir investuoja, šiuo metu aktualiausios investicijos tokiems trumpalaikiams subalansavimams - į baterijas. Jų projektų yra visa eilė pipeline'e būtent privataus sektoriaus. Ar manai, kad būtų racionaliau, jei valstybinis Ignitis geriau pastatytų dar keletą dujinių elektrinių toms kelioms savaitėms per metus, kai kainos radikaliai pašoka? Pramonei, beje, niekas nedraudžia pačiai įsirengti savo elektrinių / baterijų parkų ir patiems susibalansuoti poreikį tokiems periodams, jei mato pakankamą grąžą.

Tai investuoti norinčių į gamybą daug, problema, kad su leidimais užstabdė. Čia jau nekalbant apie 2 GW apribojimus, išbrangusį skolintą kapitalą, stipriai kritusią capture price tiek dėl geopolitinių priežasčių, tiek dėl vėluojančių lankstumo sprendimų. Igničio didžioji dalis investicijų yra Lietuvoje. Investuoja ir ne Lietuvoje, kad daugiau pelno uždirbti, kurį panaudoja kad galėtų dar didinti kiek gali pasiskolinti ir vystytų dar daugiau projektų. Nekalbant jau apie tai, kad projektas Latvijoje, Estijoje ar Lenkijoje mažina elektros kainas Lietuvoje

Manau, kad ignitis pagrindinis strateginis tikslas turėtų būti kuo didesnė gamyba LT ir atitinkamai konkurencingos kainos verslui regione. Toks turėtų būti valstybės tikslas, kurį turėtų įgyvendinti IGNITIS. Taip, igničio rodikliai galimai būtų blogesni, bet bendrai valstybė laimėtų daugiau per investicijas, didesnius įmonių pelnus ir etc. Čia panašiai kaip su Miškų ūrėdija iš kirios nori padaryti AB. Bet ar didesnis pelnas yra ūrėdijos pagrindinis tikslas? Kas liktų iš miškų, jei ūrėdijos pagrindinis rodiklis būtų EBITDA?

O jei PPA pasiimtų pvz. 20-čiai metų, tai kaina būtų dar kita. Dabar nori trumpalaikę riziką nusimesti, ilgalaikę palikti, nes nori būti gudručiais.

Matau, kad visvien nesupranti, nors jau keliskart apie tai rašiau. Ignitis nėra pajėgus iš esmės pakeisti vidutinių kainų LT, nes investuojant į gamybą vietoje, dalį tos naudos pasiimtų ir kaimynai - perdaug turėtum sumerkti, o didelė dalis naudos nutekėtų per jungtis. O jei kalbėti apie pajėgumus, kurie būtų naudojami tik pikų nupjaustymui, kai jungtys apribotos - tai vyksta jau nemažai baterijų projektų LT tiek privataus sektoriaus, tiek to paties Igničio. Plius Ignitis stato KHAE papildomą agregatą. Ko konkrečiai dar tu nori? Kad valstybė įmerktų papildomų pinigų visų mokesčių mokėtojų sąskaita į Ignitį (nes jis pats daugiau nėra pajėgus skirti) ir jis investuotų į dar daugiau pajėgumų, taip visų mokesčių mokėtojų sąskaita subsidijuodamas verslo klientus?

Rašot lyg kokį romaną. Faktus pateikit. Skaičius. Romanų galiu daug ir aš prirašyti.

Medice, cura te ipsum.