Praėjusią savaitę Lietuvoje pagaminta elektra sudarė 72% šalies suvartojimo

Itin stipriai savaitės pradžioje pūtęs vėjas lėmė, kad 38% Lietuvoje praėjusią savaitę pagamintos elektros generavo vėjo elektrinės. Saulės elektrinių gamyba taip pat išaugo dešimtadaliu ir sudarė 31% šalies gamybos.

Liepos 29 – rugpjūčio 4 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 6% nuo 102 Eur/MWh iki 96 Eur/MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, skelbia Lietuvos elektros perdavimo tinklo operatorė „Litgrid“.

„Praėjusią savaitę pirmadienį valandinė vėjo gamyba Lietuvoje vietomis siekė beveik 1 GWh. Tai labiau priminė žiemos–pavasario laikotarpiui būdingus generacijos kiekius. Pavyzdžiui, šių metų balandžio mėnesį užfiksuotas valandinis vėjo pagaminamos elektros energijos rekordas – 1,09 GWh. Pučiant tokiems stipriems vėjams, vietinė elektros gamyba savaitės pradžioje užtikrino daugiau nei 80% viso šalies vartojimo, tačiau vėliau, nurimus orams, vėjas tesudarė kelis procentus vietinės gamybos“, – pranešime cituojamas Ramūnas Bikulčius, „Litgrid“ Strategijos ir tyrimų skyriaus vadovas.

Anot jo, elektros kainos glaudžiai susijusios su vėjo gamyba, tačiau vidutinė visos savaitės kaina ženkliai nekito. Mažesnei elektros kainai įtakos turėjo ir sumažėjęs suvartojimas, kuris po keturių savaičių tolygaus augimo sumažėjo 6%, iki lygio, buvusio pavasario pabaigoje, prieš prasidedant didesniems karščiams.

Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 152 GWh elektros energijos, tai yra 39% daugiau, nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 109 GWh.

Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo elektrinės. Jų gamyba augo 224% nuo 18 GWh iki 58 GWh. Saulės jėgainių gamyba augo 10% nuo 43 GWh iki 48 GWh.

Hidroelektrinių generacija augo 13% nuo 14 GWh iki 19 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinės gamino 28% mažiau nei praėjusią savaitę, jų gamyba smuko nuo 20 GWh iki 15 GWh. Kitos elektrinės pagamino 13 GWh.

Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis sumažėjo 5%. Diferencijuojant šalies importą, 75% buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį ir 25% importuoti iš Lenkijos.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 115% nuo 32 GWh iki 69 GWh. 90% eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 10% eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 13% Lenkijos kryptimi ir 55% Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0% Švedijos kryptimi ir 99% Lietuvos kryptimi.